Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-253-350/2011

Teisėja Ramyna Šidlauskienė Baudžiamojo proceso Nr. 1-66-1-01118-2010-8

2012 m. sausio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Ž. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2010-12-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 13 MGL (1690,00 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. ir Ž. Z. 2010 m. lapkričio 22 d. apie 21 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami kaip bendrininkų grupė, (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) namo, R. A. dėvint kaukę ir tuo sudarant bauginančią aplinką, R. A. sugriebus I. K. už rankos, Ž. Z. grasinant peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš I. K. 50 Lt vertės rankinę bei joje buvusius: 10 Lt vertės piniginę, 300 Lt vertės fotoaparatą „Olympus“, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2630“, 200 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Vodafone“, iš viso pagrobė 760 Lt vertės I. K. priklausantį turtą.

Apeliaciniu skundu Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia 2011-01-31 nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, prašo jį pakeisti: R. A. pripažinti kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose; Ž. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimu 3 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2010-12-09 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 3 metų ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę, bei 13 MGL (1690 Lt) baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad skirdamas bausmę nuteistiesiems, teismas nesivadovavo bendrais bausmių skyrimo pradmenimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

Dėl R. A. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnyje numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas: a) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; b) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 92 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės bylos Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009).

Nuteistasis R. A. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų termino. Taigi pirmoji bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga formaliai yra, tačiau kiti byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad yra antroji bausmės vykdymo atidėjimo taikymui būtina sąlyga.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos R. A. nors ir mokosi Kėdainių specialiojoje mokykloje, tačiau charakterizuojamas išimtinai neigiamai – žemos mokymosi motyvacijos, nelankantis mokyklos, nesilaikantis mokyklos elgesio taisyklių, nemandagus, besityčiojantis iš kitų mokinių, juos žeminantis, agresyvus. Be to, jis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato įskaitoje, policiją dominančių vaikų kartotekoje registruotas dar 2006 metais, t. y nuo vienuolikos metų amžiaus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. A. nuo 2006 metų periodiškai nusikalsdavo (2006 m. – chuliganiškai elgėsi mokykloje; 2008-04-28, 2008-06-29, 2008-06-29, 2009-02-04, 2009-03-16, 2009-08-18 nutarimais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą ar pradėtas ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 4 p. (kaip asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus), jo nusikalstamos veikos susijusios su smurto naudojimu kitų asmenų atžvilgiu ir svetimo turto grobimu, 2008-12-18 ir 2008-10-31 jo atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl vagysčių; 2009-06-12 nustatyta, kad R. A. gėrė alkoholinius gėrimus, o 2010-09-10 rūkė tabako gaminius dėl ko jo motinai taikytos administracinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 2 d. Pažymėtina, kad jo motina I. A. 2006 – 2010 metų laikotarpiu 10 kartų nubausta administracine tvarka už motinos valdžios nepanaudojimą bei kitus jos nepilnamečių vaikų padarytus pažeidimus, motina pati pripažino, kad jokios įtakos vaikų auklėjimui neturi, R. A. pritaikius Vidutinės priežiūros įstatymą 2009 03 06 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patalpintas į Kauno apskrities vaikų socializacijos centrą vieneriems metams. Paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto nesilaikė, namuose nebuvo randamas, piktybiškai vengė lankyti mokyklą, 2011-05-25 Panevėžio apygardos teismo nutartimi jam buvo pakeista kardomoji priemonė - namų areštas į suėmimą ir 2011-06-22 paskelbta paieška, jis surastas tik 2011-12-03 paieškomasis buvo sulaikytas ir paieškos byla nutraukta.

Kolegijos nuomone, aukščiau aptarti duomenys apie nuteistojo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos, rodo R. A. antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. A. buvo aktyvus jam inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyvis, savo kaltę pripažino tik surinkus tai patvirtinančius įrodymus, nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kolegijos nuomone, visos šios ir aukščiau nurodytos R. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo vienos būtinųjų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimui – pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų, nebuvimą. Akcentuotina, kad bausmės vykdymo atidėjimas šioje situacijoje kaltininkui formuotų neadekvatų savo elgesiui atsakomybės suvokimą ir bausmės tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. 2 d. bei 80 str. pasiekti aiškiai nepavyktų.

Taigi nuteistajam R. A. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, nes apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str.), ir R. A. skiriama atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad R. A. anksčiau nebuvo teistas ir laisvės atėmimo bausmės nėra atlikinėjęs, taip pat atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK str. 2 d.), nėra jokio pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės savo dydžiu laikyti aiškiai per švelnia ir ją griežtinti.

Dėl Ž. Z. paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas Ž. Z. skirdamas bausmę mažesnę už sankcijoje numatytą vidurkį atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikaltimo padarymo motyvą, į jo ankstesnį teistumą, tai, kad jis nusikalto bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką nuosavybei vykdymo atidėjimo metu, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jauną kaltinamojo amžių ir tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios.

Nuteistasis Ž. Z. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Ž. Z. anksčiau, t.y. 2009-09-24 ir 2010-03-10 teistas už nusikaltimus nuosavybei, naują nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, nepraėjus nei metams po ankstesnio – 2010-03-10 – nuosprendžio priėmimo, nėra sumokėjęs 2009-09-16 nuosprendžiu paskirtos baudos, be to jis eilę kartų baustas ir administracine tvarka. Tai rodo jo negatyvų požiūrį į visuomenėje priimtinų bendravimo normų laikymosi būtinybę, nenorą laikytis įstatymų. Nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, Ž. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtina, kad aukščiau aptarti duomenys neigiamai apibūdina Ž. Z. asmenybę bei rodo, jog jis išvadų dėl ankstesnio teistumo nepadarė, nes ir vėl, nepraėjus metams laiko po paskutiniojo nuosprendžio priėmimo, nusikalto. Kadangi Ž. Z. naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d.). Be to, teismas skirdamas bausmę turi atsižvelgti ne tik į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bet ir į kitas Baudžiamojo kodekso bendrojoje dalyje numatytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. l d. nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, tai yra jog Ž. Z. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikaltimo nuosavybei padarymą, į tai, jog nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas paminėtas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistajam Ž. Z. už plėšimą nepagrįstai paskyrė per švelnią, žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę, nepakankamai įvertinęs nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Nuteistojo Ž. Z. elgesys rodo, kad ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, jokio pozityvaus poveikio jam nedarė, neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Taigi, šios aplinkybės byloja apie didesnį nuteistojo asmens pavojingumą visuomenei, todėl Ž. Z. paskirta bausmė griežtintina, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę artimą atitinkamo straipsnio sankcijos vidurkiui – trejus (3) metus laisvės atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kolegija,-

nusprendžia:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. A. pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu R. A. paskirtą vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Ž. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. paskirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šią bausmę subendrinti su 2010-03-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams ir 13 MGL (1690,00 Lt) baudą.