- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- 2S-759-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Delta Logistik”
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Drivekta“
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Delta Logistik” atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Drivekta“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delta Logistik“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas atsakovės UAB „Delta Logistik“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių visiškai tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 600,00 Eur skolos, 400,00 Eur nuostolių už prastovas, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteista sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 199,40 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė negalėjo pateikti teismui atsiliepimo į ieškinį, nes procesiniai dokumentai jai nebuvo tinkamai įteikti. Atkreipia dėmesį, kad yra susikūrusi paskyrą EPP teismų sistemoje, kuria aktyviai naudojasi, bet ir per EPP sistemą procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Ieškovė teismui pateikė tik 2018-04-18 dienos Sąskaitą Faktūrą TT2239 sumai 400,00 EUR nuostolių už prastovas atlyginimui, bet Pervežimo sutarties 11 punkte numatyta, jog už patirtus nuostolius dėl prastovų pakrovimo arba iškrovimo metu Užsakovas Vežėjui moka tik tuo atveju, jei yra pridedamas prastovų lapas patvirtinantis T/P būvimą pasikrovimo ir išsikrovimo vietose, patvirtintas krovinio siuntėjo ir krovinio gavėjo antspaudu su atsakingo asmens parašu, bet ne daugiau nei 100 EUR už parą. Prastovos savaitgaliais ir per valstybinių švenčių dienas nėra skaičiuojamos, ieškovė nepateikė prastovų lapo, kuris yra privalomas reikalaujant nuostolių atlyginimo. Jei ir buvo prastovos jos galėjo būti ir dėl valstybės institucijų veiksmų, o tokių atveju civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ir kitais pagrindais. Ieškovė nepateikė argumentuotos pretenzijos o atsiuntė tik neapgristą sąskaitą-faktūrą 400,00 Eur sumai. Atsakovė nori atkreipti dėmesį, kad pervežimo sutartyje yra, numatyta reikalauti nuostolių atlyginimo už prastovas, bet ne baudos. Dėl išvardytų trūkumų priimtas teismo sprendimas už akių negali būti laikomas teisėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi pareiškimą atmetė. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, jog 2018-11-05 atsakovei UAB „Delta Logistik“ buvo išsiųsti procesiniai dokumentai, tačiau jie grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“; 2018-11-26 atsakovei UAB „Delta Logistik“ buvo pakartotinai išsiųsti procesiniai dokumentai, tačiau jie taip pat grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pastaruoju atveju teismas taikė Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Todėl laikytina, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai. Atsakovė pareiškimu ginčija tik sprendimu už akių ieškovei priteistus 400,00 Eur nuostolių, dėl kurių ieškovė nepateikė pagrindžiančių dokumentų – prastovos lapo, pretenzijos. Ginčo atveju atsakovė neginčijo ir neteikė įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ir buvimo fakto, jų dydžio, t. y. jog dėl atsakovės kaltės (neteisingai sutvarkytų vežamos medienos sertifikatų) ieškovės transporto priemonė 4 paras buvo sulaikyta Vitebsko muitinėje ir dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad nebuvo įrodyta nė viena iš įstatyme nustatytų aplinkybių, todėl teismas neturi pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Atsakovė UAB „Delta Logistics“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir tenkinti jos pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliantė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. Ieškovė nenurodė kaip buvo paskaičiuoti nuostoliai ir nėra jokių įrodymų kurie pagrįstų tuos nuostolius.
3.2. Atsakovo nuomone būtent ieškovui tenka prievolė pateikti įrodymus dėl nuostolių atsiradimo ir buvimo fakto, (o ne užtenka vien išrašyti sąskaitą-faktūrą), bet jis jų nepateikė.
3.3. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
IV. Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė UAB „Drivekta“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, nes atsakovė nepriimdama siunčiamų procesinių dokumentų savo buveinės adresu prisiėmė iš to kylančią riziką.
4.2. Šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, ieškovė iš savo pusės sutartį įvykdė visiškai, tuo tarpu ieškovė savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
7. Esant Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą.
8. Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą.
9. Nagrinėjamoje byloje keliamas procesinių dokumentų įteikimo juridiniam asmeniui tinkamumo klausimas. Civilinio proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Civilinio proceso kodekso 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
10. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra teisinė įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, jog nepavykus įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt., kad procesiniai dokumentai būtų iš tikro įteikti. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę, pasinaudojant įstatyme numatyta teisine įteikimo fikcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
12. Tuo atveju, kai šalis apie pradėtą prieš ją procesą informuojama Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, teismas, prieš tai išnaudojęs kitas jam prieinamas protingas priemones, siekdamas faktiškai įteikti procesinius dokumentus šaliai, esant Civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, gali priimti sprendimą už akių, taip pat tokia pačia forma įteikti sprendimą už akių šaliai, prieš kurią jis priimtas, nes priešingu atveju būtų neveiksmingas šio instituto egzistavimas ir neproporcingai apsunkinama procese aktyviai dalyvaujančios šalies padėtis. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad toks teisine fikcija grindžiamas įteikimo būdas reikšmingas sprendžiant dėl prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
13. Nagrinėjamos bylos atveju procesinių dokumentų įteikimas atsakovėms vyko tris kartus. 2018 m. spalio 16 d., pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė netiksliu adresu tiek ieškinyje nurodyta, tiek VĮ Registrų centre registruotas apeliantės buveinės adresas yra J. Demskio g. 1-1, Dūkštų k., Vilniaus r., o teismas procesinius dokumentus išsiuntė J. Demskio g. 1, Dūkštų k., Vilniaus r. 2018 m. lapkričio 5 d., procesiniai dokumentai buvo išsiųsti apeliantės vadovo gyvenamosios vietos adresu Dūkštų k., Vilniaus r. 2018 m. lapkričio 26 d. teismas pakartotinai dokumentus išsiuntė netiksliu bendrovės adresu J. Demskio g. 1, Dūkštų k., Vilniaus r., o praėjus 10 dienų procesinius dokumentus laikė įteiktais tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo galima laikyti, jog procesiniai dokumentai pagal Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalį yra įteikti tinkamai vien todėl, jog jie buvo siunčiami netiksliu apeliantės buveinės adresu.
14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantės nurodytais argumentais, jog teismas galėjo procesinius dokumentus apeliantei išsiųsti ir per Elektroninių paslaugų portalą (EPP). Lietuvos Teismų informacinėje sistemoje buvo duomenys, jog apeliantė yra prisijungusi prie Elektroninių paslaugų portalo, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo išbandyti visus prieinamus būdus realiam procesinių dokumentų įteikimui. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus apeliantei, ir dėl to šalis nebuvo realiai informuota apie pradėtą teismo procesą, todėl spręstina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalies normas.
15. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netenkindamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo taip pat nurodė, jog apeliantė nepateikė įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto teismo sprendimui už akių teisėtumui, o be to ginčija tik dalį priimto teismo sprendimo už akių. Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesvarbu ar apeliantė pateiktu prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, jog tik dalis teismo sprendimo už akių gali būti neteisėta, teismas privalo vertinti ar jos nurodytos aplinkybės ir pateikiami įrodymai gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
16. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė įstatymo normas, todėl priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės argumentų susijusių su ieškovės procesine pareiga įrodyti savo nurodomas aplinkybes - kad siekdama prisiteisti nuostolių atlyginimą už prastovą ieškovė turėjo teismui pateikti prastovos lapą, kuriame būtų aiškiai nurodytos aplinkybės, kodėl buvo prastova kiek laiko ir panašiai. Šiuos argumentus ir su jais susijusias aplinkybes turi išnagrinėti pirmosios instancijos teismas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.