- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-425-1092/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00241-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- R. R.
- Ieškovas
- V. R.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) nutraukti jos ir atsakovo R. R. santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) palikti ieškovei santuokos metu įgytą pavardę; 3) pripažinti, kad gyvenamasis namas, tvartas, daržinė, viralinė, garažas, daržinė, tvartas, garažas, kiti inžineriniai statiniai – šulinys, esantis (duomenys neskelbtini), yra iš esmės pagerinti, todėl yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė; 4) padalyti ieškovės ieškinyje nurodyta tvarka santuokoje įgytą turtą – sutuoktinių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, ūkio techniką ir gyvulius; 5) nustatyti, kad 3,4092 ha žemės sklypas, kiti inžineriniai statiniai – mėšlidė, esanti (duomenys neskelbtini), ir 5,8200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokinėmis lėšomis nėra pagerinti ir yra asmeninė ieškovės nuosavybė, o 1,1000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), santuokinėmis lėšomis nėra pagerintas ir yra asmeninė atsakovo nuosavybė.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti esančias ir įplaukiančias lėšas atsakovo R. R. atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“ banke, leidžiant R. R. naudotis atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis neįgaliojo pensijos lėšomis, lygiomis gaunamos neįgaliojo pensijos dydžiui per mėnesį, iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas į mediaciją pagal advokatės raginimą neatvyko, gera valia spręsti santuokos nutraukimo klausimų neketina. Atsakovo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis, kuriame jie abu iki šiol dirba, todėl visos išmokos ir pajamos yra jų abiejų bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau visos įplaukos yra pervedamos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas gautomis lėšomis už pieną, parduotus gyvulius, žemės ūkio išmokomis su ieškove nesidalija, viską naudoja be jos žinios tik sau ir savo reikmėms tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo esančias ir įplaukiančias lėšas atsakovo R. R. atsiskaitomojoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“ banke, leido atsakovui naudotis atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis neįgaliojo pensijos lėšomis, lygiomis gaunamos neįgaliojo pensijos dydžiui per mėnesį, iki galutinio sprendimo nagrinėjamoje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
5. Teismas pažymėjo, kad vienas iš ieškovės pateiktų reikalavimų byloje yra dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir teismas nagrinėdamas šią bylą vertins šio reikalavimo pagrįstumą ir apimtį dalydamas šį turtą sutuoktiniams. Pagal ieškovės pateiktas aplinkybes atsakovas šiuo metu vienas disponuoja jų abiejų uždirbtais pinigais, todėl, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp šalių, iki kol bus priimtas sprendimas byloje, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas nebūtų prarastas, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas R. R. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Ieškovė neapmoka nei su gyvulių priežiūra, nei su gyvulių maitinimų susijusių išlaidų. Atsakovas perka gyvuliams pašarus, moka už elektrą, vandenį, perka kurą transporto priemonėms, moka už jų remontą, apmoka draudimų paslaugas, duoda pinigų šalių augintiniui K. J., jo reikmėms, nes jis jau yra pilnametis ir dirba šalių ūkyje. Kadangi ieškovė teigia, kad visas santuokoje įgytas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir ieškovei, ir atsakovui, ji pripažįsta, kad jis apmoka išlaidas, susijusias su bylos šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių gyvulių išlaikymu. Šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginį, kad jis visus pinigus naudoja tik savo reikmėms tenkinti.
6.2. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas ne tik šalims priklausančių gyvulių, bet ir savęs išlaikyti negali.
6.3. Teismo motyvai yra grįsti tik ieškovės subjektyviu paaiškinimu, tačiau teismas nemotyvavo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių reikšmės ieškovės ir atsakovo ūkio veiklai.
6.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Banko sąskaitoje paprastai būna iki 10 000 Eur, o turto, dėl kurio išlaikymo reikalinga ši banko sąskaita, vertė ieškinyje yra nurodyta daugiau kaip 50 000 Eur. Pinigų apyvarta banko sąskaitoje yra banko fiksuojama. Dalijant santuokinį turtą, pagal sąskaitų išrašus visada galima patikrinti kiek, kada, kas įmokėjo ar kokios išlaidos padarytos. Taigi pagal faktines aplinkybes banko sąskaitos areštas negali turėti reikšmės teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
7. Ieškovė V. R. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Iš atsakovo teismui pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas, sužinojęs, jog 2021 m. vasario 17 d. teismui yra pateiktas ieškinys, ir teismui nesuspėjus areštuoti banko sąskaitos 2021 m. vasario 24 d. iš banko sąskaitos išsigrynino 4 000,00 Eur, be to, tą pačią dieną išleido nemažą pinigų sumą už pirkinius. Ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovas elgiasi piktybiškai ieškovės atžvilgiu ir bendras santuokines lėšas naudoja išimtinai savo poreikiams tenkinti.
7.2. Pašarai galvijams yra nupirkti arba pačių pasiruošti ir jokie pašarai pastaruoju metu nėra perkami.
7.3. Atsakovas klaidina teismą, kad jis vienas rūpinasi ūkiu, jį aprūpina pašarais ir priemonėmis ir pan. Bendrame ūkyje dirba ir ieškovė, ir šalių augintinis sūnus. Tik atsakovas naudojasi gautomis lėšomis, kadangi jo vardu yra įregistruotas ūkininko ūkis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsakovas R. R. kartu su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – banko sąskaitos išrašą. Atsakovo vertinimu, pateiktas banko sąskaitos išrašas paneigia ieškoves nurodytas aplinkybes, kad jis visus gaunamus pinigus panaudoja tik savo reikmėms tenkinti.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturėjo galimybės teikiamo naujo įrodymo pateikti pirmosios instancijos teisme (ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas nepranešus atsakovui), ieškovė su teikiamu nauju įrodymu yra supažindinta įteikiant jį kartu su atsakovo atskiruoju skundu ir dėl jo atsiliepime į atskirąjį skundą yra pateikusi savo vertinimą, atsakovo teikiamą naują įrodymą priima ir vertina jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčo esmės
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
14. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamam įvykdymui, status quo padėties išlaikymas, kuris leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes. Visa tai reiškia, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių ir įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų dėl atsakovo taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą (ar taikomi suvaržymai, jų mastas yra tinkami užtikrinti ir adekvatūs siekiamiems tikslams, nesuvaržo asmens teisių daugiau nei būtina).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama, be kita ko, padalyti ieškovės ieškinyje nurodyta tvarka santuokoje įgytą turtą – sutuoktinių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, ūkio techniką ir gyvulius. Ieškovė bendrą dalytino turto vertę nurodė 151 575 Eur (86 699,00 Eur + 64 876,00 Eur). Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti esančias ir įplaukiančias lėšas atsakovo R. R. atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB „Swedbank“ banke, leidžiant R. R. naudotis atsiskaitomojoje sąskaitoje esančiomis neįgaliojo pensijos lėšomis, lygiomis gaunamos neįgaliojo pensijos dydžiui per mėnesį, iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju ieškovė nėra pareiškusi reikalavimo dėl netinkamai panaudotų bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių piniginių lėšų kompensacijos priteisimo ir (ar) esamų ar ateityje gautinų piniginių lėšų padalijimo. Vadinasi, ieškovės prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės – esančių ir įplaukiančių lėšų atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje areštas – yra nesusijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, jie ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju galėtų būti įvykdomi ir nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių.
17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat mano, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovo atsiskaitomojoje sąskaitoje esančios ar į ją įplaukiančios lėšos (dalis jų) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savaime nesudaro pagrindo taikyti šių lėšų arešto. Bendrosios jungtinės nuosavybės lėšos gali būti naudojamos bendro turto tvarkymui, šeimos namų ūkio išlaikymui ir pan. (CK 3.109 straipsnis). Tačiau pirmosios instancijos teismui pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones atsakovas iš esmės nebegali vykdyti ir su bendru turtu susijusių prievolių.
18. Be to, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi, neatsižvelgė ir į sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, pagal kurį turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė ir preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi, areštavus ne pusę, bet visas esamas ir gautinas lėšas, atsakovo teisės ir interesai suvaržomi neproporcingai.
19. Galiausiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti grėsmės ieškovei galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kaip atskirajame skunde nurodo atsakovas, ginčo banko sąskaitoje paprastai būna iki 10 000 Eur, kartu su atskiruoju skundu pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2021 m. vasario mėnesį ginčo banko sąskaitoje pinigų debeto apyvarta sudarė apie 5 000 Eur, kredito apyvarta apie 500 Eur. Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė, kad bendra dalytino turto vertė yra 151 575 Eur, o atsakovui ieškiniu prašomo priteisti turto vertė – 86 699 Eur. Vadinasi, nėra poreikio areštuoti pinigines lėšas, t. y. taikyti atsakovą labiausiai varžančias priemones, kai yra kito turto, iš kurio galėtų būti tenkinami ieškovės reikalavimai.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.