- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- eI1-7497-422/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01374-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Ž. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo laikomas perpildytose kamerose, teko kęsti šaltį, ant sienų buvo pelėsio; vasarą teko kęsti karštį. Tvirtino, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuotas maitinimas, buvo tiekiamas nekokybiškas, neatitinkantis fiziologinių normų maistas. Kamerose nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtukų. Marijampolės PN pasivaikščiojimo kiemelis netinkamos būklės, jame laikosi vanduo, nelieka vietos pasivaikščioti. Taip pat tvirtino, kad nesudarytos galimybės fiziniam aktyvumui, užimtumui, poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus. Dėl minėtų sąlygų pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, atsakymą apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui pasireiškė sveikatos sutrikimu, labai pablogino psichinę būseną, bendravimą, žeidė jo orumą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visose gyvenamosiose patalpose, kuriose atliko bausmę pareiškėjas, nebuvo pažeistas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-02-05 įsakymas Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“. Atsiliepime tvirtino, kad Marijampolės PN patalpos yra nuolat tikrinamos ne tik Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tačiau stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris paskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, ir Turto valdymo skyriaus specialistų, kurie esant gedimams ar atsiradus patalpos remonto poreikiui skubiai atlieka defektų šalinimo darbus, remonto darbus, daiktų remontą ir surašo avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktus. Nurodė, kad už švarą atsakingi patys nuteistieji. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, todėl vėdinamose patalpose nejaučiama drėgmės. Pareiškėjas turėjo galimybę atsidaryti langus ir tinkamai prižiūrėti patalpas, jas vėdinti pareiškėjui patogiu laiku. Pažymėjo, jog kamerose ir sanitariniuose mazguose yra veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, langai yra sandarūs.
Atsiliepime nurodė, kad maitinimas Marijampolės PN organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, ir 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Valgiaraščiai ir jų priedai, kuriuose yra nurodyti viešojo maitinimo patiekalai, maisto produktai, jų energinė vertė, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skelbiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje www.kaldep.lt, valgyklos informaciniuose stenduose ir nuteistųjų skaitykloje. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui. Teigė, kad pataisos namuose maisto kokybę tikrina valstybinės institucijos. UAB „Niklita“, su kuria sudaryta maitinimo sutartis, teikdama maitinimo paslaugas griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis.
Tvirtino, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpoje Nr. 17 yra įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji piktybiškai ir sistemingai šiuos iškvietimo mygtukus gadina. Marijampolės PN deda dideles pastangas, kad minėti mygtukai funkcionuotų nuolat. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Marijampolės PN visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolat tikrina ir kontroliuoja esamą situaciją minėtose patalpose.
Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose, kuriais naudojasi pareiškėjas, yra įrengti vandens surinktuvai, kurie surenka ir pašalina lietaus vandenį iš kiemelio, todėl tik esant intensyviam lietui gali laikinai susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas.
Atsakovės atstovas nurodo, kad nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija, taikomos paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Pažymėjo, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną. Pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN, jis buvo supažindintas su vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat supažindintas, kaip naujai atvykęs, su psichologų vykdomomis programomis. Pareiškėjui buvo rekomenduojama lankyti „teisinio, socialinio švietimo programą“, duomenų, kad pareiškėjas būtų lankęs programą, nėra. Pareiškėjas pataisos namuose palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, o tai taip pat padeda integruotis į visuomenę, yra užimtumas siekiant gerinti savo socialinius įgūdžius.
Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020-05-04 iki 2022-06-27, t. y. skundo padavimo dienos (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas tvirtina, kad patalpose, kuriose jis atliko laisvės atėmimo bausmę, nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatyta ploto norma.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. 2.2 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalijant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).
Atsakovės atstovo atsiliepime, 2022-04-29 atsakyme Nr. 1S-3565 (toliau – ir Atsakymas) ir pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2020-05-04. Laikotarpiu nuo 2020-05-11 iki 2020-09-17 atliko bausmę 2 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, plotas 52,77 kv. m, įrengta 17 miegamųjų vietų, iš viso buvo iki 17 nuteistųjų, nuo 2020-09-17 iki 2021-04-02 – 22 būryje, 1 gyvenamojoje patalpoje, plotas 28,62 kv. m, įrengta 9 miegamosios vietos, iš viso buvo iki 9 nuteistųjų. Nuo 2021-04-02 iki 2021-06-11 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, plotas 45,64 kv. m, įrengta 14 miegamųjų vietų, iš viso buvo iki 14 nuteistųjų, nuo 2021-06-11 iki 2021-12-11 22 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, plotas 143,66 kv. m, įrengta 46 miegamosios vietos, iš viso buvo iki 46 nuteistųjų, nuo 2021-12-11 iki 2021-12-14 16 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, plotas 13,92 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, iš viso buvo iki 4 nuteistųjų, nuo 2021-12-14 iki šiol atlieka bausmę 17 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 78,48 kv. m, įrengta 25 miegamosios vietos, iš viso yra iki 25 nuteistųjų. Taip pat pareiškėjas buvo baustas ir perkeltas atlikti bausmę į kamerų tipo patalpas 10 parų, nuo 2020-09-22 paskirtas į kamerą Nr. 17, kurios plotas 16,13 kv. m, įrengta 4 miegamosios vietos, iš viso buvo iki 4 nuteistųjų. Taigi ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenamosiose patalpose teko nuo 3,10 kv. m iki 3,48 kv. m ploto, o kamerų tipo patalpoje – 4,03 kv. m ploto. Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Įsakymo dėl minimalaus ploto 2.1 ir 2.2 punktuose nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN patalpose, kuriose atliko bausmę, nebuvo užtikrinta teisės aktais numatyta temperatūra, žiemą jautė šaltį, vasarą – karštį, patalpos nebuvo ventiliuojamos, veisėsi pelėsis.
Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas).
Atsakovės atstovas Atsakyme teigė, kad Marijampolės PN laikosi visų teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidinėja, todėl visose patalpose tiek temperatūra, tiek drėgmė ir gryno oro patekimas į patalpas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Atkreipė dėmesį, jog pasitaiko atvejų, kai kamerose nuteistieji piktybiškai išdaužia stiklo paketus, o Marijampolės PN deda dideles pastangas, kad jie būtų kuo skubiau sutvarkyti.
Marijampolės PN patalpos vėdinamos per langus, langai sandarūs, kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta ventiliacija. Taigi, konstatuojama, kad Marijampolės PN užtikrino pareiškėjui sąlygas kalėti ventiliuojamose patalpose.
Atsakovės atstovas nors ir teigė, jog Marijampolės PN yra nuolat tikrinami Visuomenės sveikatos centro ir patalpose yra palaikoma tinkama temperatūra, tačiau, teismo vertinimu, tokių Marijampolės PN teiginių nepatvirtina jokie įrodymai (patikrinimo aktai ar pan.), todėl atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl netinkamos temperatūros.
Dėl pelėsio teismas pažymi, kad už patalpų švarą atsakingi patys nuteistieji, todėl pareiškėjo teiginiai, kad veisėsi pelėsis, patvirtina aplinkybę, kad už patalpų tvarkymą atsakingas nuteistasis netinkamai atliko savo pareigas (Higienos normos HN 134:2015 73.6 punktas).
Pareiškėjas tvirtino, kad Marijampolės PN nebuvo tinkamai organizuotas maitinimas, buvo tiekiamas nekokybiškas, neatitinkantis fiziologinių normų maistas.
Nuteistajam maitinimas organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, ir 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais. Atsakovės atstovas Atsakyme nurodė, jog valgiaraščiai ir jų priedai, kuriuose yra nurodyti viešojo maitinimo patiekalai, maisto produktai, jų energinė vertė, asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, skelbiami Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto tinklalapyje www.kaldep.lt, valgyklos informaciniuose stenduose ir nuteistųjų skaitykloje. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centrui. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN maisto energinė vertė ir kokybė atitinka teisės aktų reikalavimų. Marijampolės PN nuo 2019-07-02 maistą gamina ir tiekia UAB „Niklita“. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamento surašyti tyrimų protokolai patvirtina, kad pažeidimų nenustatyta. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2021 m. spalio 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo aktai Nr. 41VMĮP-96 ir Nr. 41VMĮP-113 patvirtina, jog patikrinimo metu esminių pažeidimų teisės aktų reikalavimams nebuvo nustatyta ir jokios poveikio priemonės netaikytinos.
Pareiškėjas skunde teigė, jog kameroje nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės; redakcija, galiojusi iki 2020-12-22), 13.10 ir 16.11 punktus, gyvenamuosiuose kambariuose bei kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.
Nuo 2020-12-22 įsigaliojo naujos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės; redakcija, galiojusi nuo 2020-12-22), kurių 12.11 punkte numatyta, jog kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema.
Atsakovės atstovas atsiliepime ir Atsakyme nurodė, kad Marijampolės PN 17 kameroje įrengta prižiūrėtojo iškvietimo sistema, tačiau nuteistieji iškvietimo mygtukus piktybiškai sistemingai gadina. Taigi, konkrečių duomenų apie iškvietimo sistemos įrengimą ginčo laikotarpiu 17 kameroje į bylą nebuvo pateikta. Atsakovės atstovas atsiliepime ir Atsakyme taip pat nurodė, kad Marijampolės PN visą parą budi pareigūnai, kurie nuolat tikrina ir kontroliuoja esamą situaciją kamerų tipo patalpose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareigūnų iškvietimo sistema kamerose privalo būti įrengta ir veikti, nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareigūnų budėjimas visą parą nevisiškai atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 punktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovei nepaneigus pareiškėjo tvirtinimo dėl iškvietimo sistemos neįrengimo 17 kameroje ginčo laikotarpiu galima būtų konstatuoti pažeidimą.
Tačiau bylos duomenimis taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų kilę tam tikrų problemų dėl to. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Vien deklaratyvus ir abstraktus teigimas, jog yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, neišdėstant konkrečių pažeidimų, nedetalizuojant aplinkybių, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui. Pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).
Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimo kiemelis per mažas, jame neįrengta lietaus surinkimo sistema, kaupiasi drėgmė.
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų viršuje įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto.
Atsakovės atstovas Atsakyme pareiškėjui pažymėjo, jog pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriuo naudojasi pareiškėjas, yra įrengtas vandens surinktuvas, kuris surenka ir pašalina lietaus vandenį iš kiemelio, todėl tik esant intensyviam lietui gali laikinai susidaryti vandens kiekis, kurio nespėjama greitai surinkti, tačiau tai yra momentinis nesklandumas. Panašūs atvejai pasitaiko ir laisvėje esančiose įstaigose, pvz., mokyklų, darželių, ligoninių kiemuose.
Teismas neturi pagrindo abejoti 2022-04-29 rašte Nr. S-3565 pateikta informacija, kurio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintinas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Tai reiškia, kad nenustatyta neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl civilinė atsakomybė šiuo aspektu negalima.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN neužtikrina jo teisės į fizinį aktyvumą ir kitą veiklą (užimtumą).
Byloje pateiktas pareiškėjo socialinės reabilitacijos planas sudarytas 2020-05-12 Nr. 14, pareiškėjas su planu supažindintas. Remiantis pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelės įrašais, su pareiškėju nuolat vykdomi pokalbiai. Taip pat pareiškėjo susirašinėjimo apskaitos kortelė ir pareiškėjo telefoninių ir vaizdo skambučių pokalbių išklotinė įrodo, jog pareiškėjas bendravo su artimaisiais laiškais, telefonu ir vaizdo skambučiais. Byloje nėra duomenų dėl pareiškėjo fizinės veiklos, todėl, teismo vertinimu, Marijampolės PN pažeidė pareiškėjo teisę į fizinę veiklą.
Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad poilsio kambaryje nebuvo televizoriaus.
Remiantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymo Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Aprūpinimo normos) 3.6 papunkčiu užimtumo kambaryje turi būti televizorius (1 vnt.).
Atsakovės atstovas neneigia, jog būrio, kuriame atlieka bausmę pareiškėjas, televizoriaus nėra. Taigi, yra pagrindas konstatuoti Aprūpinimo normų 3.6 papunkčio pažeidimą.
Pareiškėjas prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, byloje esančią 2022-07-14 Antrojo resocializacijos skyriaus psichologės pažymą, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, nesant kitų duomenų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Ž. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista M. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.