Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas pagal BK 149 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams 6 mėnesiams, pagal BK 150 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 6 mėnesiams; šios bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p. subendrintos apėmimo būdu D. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2017-05-25 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir D. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu iš D. V. priteista: nukentėjusiajai K. J. – 8500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, valstybei – 21,12 Eur proceso išlaidų (pašto išlaidų) ir 243,17 Eur proceso išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidų).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. V. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. spalio 26 d apie 03.00 val., antro aukšto bendrame tualete adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas, panaudojant fizinį smurtą ir atimant galimybę priešintis, seksualiai prievartavo ir išžagino K. J., o būtent: suduodamas vieną smūgį delnu nukentėjusiajai K. J. į skruostą, jėga paėmęs K. J. už kaklo, pastatė nugara į save priremdamas prie vonios, iš už nugaros laikydamas jos kaklą ir neleisdamas jai atsisukti, tuo padarydamas K. J. poodines kraujosruvas pakaušyje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimus dešiniame skruoste, kakle, kairėje krūtyje, kairiame kelyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tuo metu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui laikant užrėmus kambario, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris ir neleidžiant išeiti liudytojui T. J., kad negalėtų padėti K. J., lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą analiniu būdu prieš nukentėjusiosios K. J. valią.

2. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-11-21 nuosprendį ir priimti naują, jį išteisinantį nuosprendį. Mano, kad šis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teisme išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, taip pat – procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį ir vertinant įrodymus. Skunde kritikuojamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir pateikiamas savo, teigiama apie neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą. Nuteistasis teigia su K. J. santykiavęs jos sutikimu ir tik oraliniu būdu, o pastarajai sukandus jam dantimis varpą, jis jai trenkęs į kairį smilkinį. Atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios nepripažinimą dėl jo tenkinimo oralinio būdu, kas, jo manymu, rodo, jos jai gėda tai pripažinti arba ji dėl jos stipraus girtumo neteisingai suvokė aplinkybes ir todėl apkaltino jį išžaginimu. Pažymi, kad kaltinimas dėl lytinės aistros tenkinimo analiniu būdu grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Taipogi apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nėra nurodyta, kada ir kokiu būdu yra padaryti specialisto išvadoje paminėti nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai. Be to, skruoste nustatytas ne sumušimas, kuris turėjo atsirasti po suduoto smūgio, o odos nubrozdinimai. Apeliantas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina jo kaltę. Skunde nuteistasis kritikuoja T. J. parodymus ir teigia, kad teismas nevertino, kad K. J. ir T. J. yra draugai ir jie turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas. Be to, teismas tik deklaratyviai teigia, kad T. J. parodymus patvirtina kiti objektyvūs duomenys, bet tokių duomenų nenurodo, o jų ir nėra. Apelianto manymu, abejonių dėl T. J. ir K. J. parodymų teisingumo ir patikimumo kelia K. J. pareiškimo nerašymas, nevykimas su policijos pareigūnais, šiems atvykus pirmą kartą. Nuteistasis skunde be kita ko išreiškia manymą, jog vertindamas parodymus apylinkės teismas buvo šališkas, nes jo parodymus atmetė deklaratyviais teiginiais, o ne remdamasis byloje surinktais įrodymais, tuo tarpu nukentėjusiosios parodymams suteikė išskirtinę reikšmę. Nuteistasis taip pat teigia, kad apylinkės teismas pažeidė BK 66 str., nes į bausmės laiką neįskaitė Jungtinėje Karalystėje išbūto laiko, kuomet jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas bei suimtas.

3. Nukentėjusioji K. J. atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei neteisėtą, ir skundžiamą nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Mano, kad siekdamas išvengti atsakomybės nuteistasis skunde nurodytais, objektyviais duomenimis nepagrįstais argumentais bando dar daugiau ją pažeminti, suteršti jos garbę ir orumą. Išteisintoji patvirtina nebuvus jokio abipusio sutarimo su nuteistuoju, jokio oralinio sekso ir jos sutikimo patenkinti jį oraliniu būdu. Teigia, kad savo nepagrįstais teiginiais nuteistasis tik siekia išvengti atsakomybės.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti jo ginamojo apeliacinį skundą, o prokurorė ir nukentėjusiosios atstovas prašė nuteistojo skundą atmesti.

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis apeliaciniu skundu neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas, kritikuoja apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą bei pateikia savo, teigia apylinkės teismą pažeidus įvairias baudžiamojo proceso normas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo, taip pat atsiliepimo į jį argumentus nagrinėjamos bylos kontekste, neįžvelgia pagrindo skundžiamo teismo nuosprendžio keitimui ar naikinimui, nes jos vertinimu – apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo D. V. padarytas nusikalstamas veikas.

7. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad nuteistasis su tyrimo metu nenustatytu asmeniu kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudodamas fizinį smurtą, t.y. suduodamas vieną smūgį delnu nukentėjusiajai į skruostą, jėga paėmęs jai už kaklo, pastatydamas nugara į save priremdamas prie vonios, iš už nugaros laikydamas jos kaklą ir neleisdamas jai atsisukti, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą analiniu būdu prieš nukentėjusiosios K. J. valią.

8. Apeliantas neneigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tenkinęs lytinę aistrą su K. J., tačiau tvirtina, jog su nukentėjusiąja santykiavęs jos sutikimu ir tik oraliniu būdu, o jai trenkęs tik kartą į kairį smilkinį pastarajai dantimis sukandus jam varpą. Tačiau šie jo teiginiai, tam tikrais teiginiais ginčijant apylinkės teismo konstatuotus faktus bei pateikiant byloje surinktų duomenų subjektyvų vertinimą, yra nepagrįsti, paneigti byloje esančių objektyvių įrodymų visuma.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios parodymai apie esmines prieš ją įvykdytų nusikaltimų aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusioji K. J. nuo pat pradžių nurodė, kad D. V. bei su pastaruoju buvęs nenustatytas asmuo, siekdami su ja lytiškai suartėti jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą ir atliko su ja prievartinius lytinius santykius, jos parodymai nekito, juos ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jie atitinka ir kitus byloje esančius duomenis. Nukentėjusioji išsamiai paaiškino, kuo pasireiškė nuteistojo prieš ją naudotas fizinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistuoju. Sutinkamai su nukentėjusiosios parodymais, jai nuėjus į tualetą, į jį netrukus įėjo du vaikinai – kaip vėliau nustatyta D. V. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurie pasakė norintys su ja lytiškai santykiauti, o jai paprieštaravus, jie ėmė plėšti jos rūbus, draskyti, stumdyti, po ko D. V. atliko jos atžvilgiu kaltinime nurodytus veiksmus. Ji bandė priešintis, muistėsi ir šaukėsi pagalbos, ką patvirtino ir liudytojas T. J., kuris parodė girdėjęs K. J. pagalbos šauksmą, jai būnant tualete ir iš paskos jos išėjus D. V. bei su pastaruoju buvusiam nenustatytam asmeniui, tačiau dėl užremtų durų jis negalėjo išeiti iš kambario ir padėti jai. Šaukdamasi pagalbos, bandydama priešintis nukentėjusioji K. J. akivaizdžiai išreiškė nenorą lytiškai santykiauti ir D. V. tai aiškiai suprato.

10. Prieš nukentėjusiąją vartotą fizinę prievartą patvirtina ir jai specialisto išvada konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esančioje specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytieji kaltinime atkartoti sužalojimai padaryti septyniais trauminiais poveikiais kelių parų laikotarpyje iki apžiūros, pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją galimybė dėl K. J. susižalojimo nugriuvus atmetama. Apeliantas skunde kelia abejonę dėl minėtos specialisto išvados įrodomosios galios jam pareikšto kaltinimo kontekste. Tačiau teisėjų kolegijai jokių abejonių dėl šio įrodymo vertinimo nekyla, nes specialisto išvada, ją vertinant visų byloje esančių duomenų apimtyje, patvirtina fizinio smurto vartojimo nukentėjusiosios atžvilgiu kaltinime nurodytomis aplinkybėmis faktą. Byloje esantys duomenys paneigia nukentėjusiąją iki kaltinime nurodytų įvykių buvus sužalotą bei atitinkamai patvirtina jai nustatytų sužalojimų atsiradimą iš karto po kaltinime nurodyto nukentėjusiosios kontakto su apeliantu. Duomenų, kad nukentėjusiajai specialisto išvada nustatyti sužalojimai padarytu kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinime, byloje nėra, tokių nepateikė ir apeliantas. Objektyvių priežasčių, keliančių pagrįstų abejonių dėl specialisto išvados patikimumo, teisėjų kolegija nenustatė, o abejoti išvadą teikusio specialisto kompetencija pagrindo teisėjų kolegija neturi. Vien apelianto skunde sau palankiai dėstomi deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, prielaidų lygio teiginiai apie konkrečias nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų padarymo aplinkybes nesąlygoja kitokio specialisto išvados, kuri be kita ko atitinka ir objektyvius bylos duomenis, vertinimo nei įvertinta skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje.

11. Nukentėjusiosios elgesys iš karto po įvykio taip pat paneigia lytinės aistros tenkinimą su D. V. buvus savanorišku. Liudytojas T. J. parodė, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji atėjo į kambarį tik su liemenėle, be apatinių drabužių, sušalusi, išsigandusi, drebanti, verkianti. Liudytoja B. K. taip pat parodė, kad jai ryte atvykus ir kartu su nukentėjusiąja vykstant į policiją, pastaroji buvo labai stresinės būsenos, susijaudinusi, labai išgyveno, verkė, o išvydusi gatvėje einantį D. V., jos savijauta dar labiau pablogėjo. Tokia nukentėjusiosios būsena, reakcija po įvykio tik patvirtina jos parodymus apie turėtus prievartinius lytinius santykius.

12. Nors ir netiesiogiai, bet nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojas T. J., kuriam iš karto po įvykio K. J. parodė apie D. V. bei su pastaruoju buvusio nenustatyto asmens prieš ją vartotą fizinį smurtą tikslu lytiškai santykiauti. Nuteistojo skunde pateikti subjektyvūs nesutikimo su teismo atliktu šio liudytojo parodymų vertinimu teiginiai, juos vertinant byloje surinktų ir nuosprendyje aptartų objektyvių duomenų visumos kontekste, nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai nesutikti su apylinkės teismo atliktu pastarųjų parodymų vertinimu. Pastarojo asmens parodymai, juos lyginant tarpusavyje ir su kitais objektyviais bylos duomenimis, vienas kitam ir nukentėjusiosios parodymams iš esmės neprieštarauja, vienas kitą papildo ir leidžia juos vertinti kaip objektyvius, patikimus, nors ir išvestinius įrodymus D. V. kaltei dėl inkriminuotų veiksmų pagrįsti. Vien draugystės ryšys su nukentėjusiąja nesudaro pagrindo liudytojo T. J. parodymus laikyti šališkais, kai šie yra nuoseklūs, atitinka kitus objektyvius bylos duomenis.

13. Taigi netikėti nuosekliais, kitais įrodymais patvirtintais nukentėjusiosios K. J. parodymais dėl prievartinio pobūdžio lytinių santykių teisėjų kolegija neturi pagrindo. Priešingai apelianto subjektyviam, deklaratyviam manymui, nukentėjusiosios atsisakymas iš karto po įvykio naktį vykti į policijos įstaigą ir to padarymas ryte, nerodo ir nesąlygoja jos parodymų nepatikimumo. Be to, ši aplinkybė argumentuotai aptarta skundžiamame nuosprendyje ir jokie apelianto skundo teiginiai apylinkės teismo išvadų šiuo klausimu nepaneigia.

14. Tuo tarpu nuteistojo deklaratyvių teiginių apie jo santykiavimą su K. J. jos sutikimu tik oraliniu būdu bei lytinio santykiavimo ir lytinės aistros tenkinimo analiniu būdu prieš nukentėjusiosios K. J. valią, naudojant jos atžvilgiu fizinį smurtą nebuvimą nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis bei apimtimi nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, be to, šie nuteistojo teiginiai paneigti aukščiau nurodytų nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija be kita ko atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis savo kaltę neigia tariamu K. J. siekiu apkaltinti jį nebūtais dalykais, tačiau tokių teiginių deklaratyvus pobūdis ir nepagrindimas jokiais objektyviais duomenimis tik patvirtina D. V. siekį išvengti atsakomybės. Tą patvirtina ir jo paties elgesys po kaltinime nurodytų įvykių pabėgant nuo policijos pareigūnės B. K., išvydus tarnybiniame automobilyje sėdinčią nukentėjusiąją K. J..

15. Įvertinusi byloje esančių, skundžiamame nuosprendyje ir aukščiau šioje nutartyje aptartų įrodymų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti D. V. kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 str. 2 d. ir 150 str. 2 d., todėl išteisinti jį iš pastarųjų nėra jokio pagrindo.

16. Teisingai kvalifikavęs nuteistojo D. V. nusikalstamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė jam bausmes už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką atskirai bei subendrintą, galutinę. Skirdamas jam bausmes ir parinkdamas jos rūšį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bausmės paskirtį bei bausmės skyrimo pagrindus, tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė.

17. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas be kita ko pažeidė BK 66 str., nes į bausmės laiką neįskaitė Jungtinėje Karalystėje išbūto laiko, kuomet jis pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas bei suimtas. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka ir pažymi, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji subendrinta bausmė apeliantui buvo subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nuosprendžiu, jį pakeitusiu Panevėžio apygardos teismo 2017-09-01 nuosprendžiu paskirta bausme į kurios atlikimo laiką yra įskaitytas D. V. dėl ekstradicijos sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017-02-22 iki 2017-03-22 (4 t. 1-6 b.l.), todėl dar kartą įstatyti tą patį laikotarpį nėra teisinio pagrindo.

18. Apeliantas, kritikuodamas įrodymų vertinimą ir reikšdamas nepasitenkinimą dėl jo nuteisimo, skunde teigia apie apylinkės teismo šališkumą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus. Tačiau šie teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra pagrindo teigti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pažeista apelianto teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą, neužtikrinti kaltinimo ir gynybos šalių lygios teisės procese ir rungimosi principai, nesilaikyta BPK 20 str., 320 str. 3 d. nuostatų. Pagal įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių teisės normų prasmę teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apelianto D. V. kaltės, byloje taip pat nėra. Taipogi teisėjų kolegija, pažymi, kad procese buvo laikomasi rungtyniškumo principo, užtikrinta proceso šalių lygybė. Byloje nėra duomenų apie procesinės lygybės pažeidimus. Kaltinimo ir gynybos funkcijas vykdantys proceso dalyviai turėjo vienodas sąlygas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėdamas bylą, teismas su proceso šalimis elgėsi vienodai, nerodydamas nei vienai iš jų palankumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra, o vien apeliantui nepalankus įrodymų vertinimas bei apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą.

19. Skunde be kita ko deklaratyviai teigiama apie procesinių teisės normų pažeidimus surašant nuosprendį, tačiau nenurodomi jokie konkretūs šio procesinio dokumento neatitikimai įstatymo reikalavimams. Nesant nurodytų konkrečių nesutikimo su skundžiamo nuosprendžio surašymu argumentų, teisėjų kolegija neinterpretuoja ir dėl tokių deklaratyvių teiginių nepasisako.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad sprendžiant nuteistojo D. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, įrodymų vertinimo ar jam įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą nuosprendį, nepadaryta, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.