Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Nacionaline? moke?jimo agentu?ra prie Z?eme?s u?kio ministerijos (toliau – ir NMA) su pras?ymu kreipe?si i? teisma?, pras?ydamas: 1) priteisti is? atsakovo Aru?no Savic?iaus NMA naudai 194 227,02 Eur suma?; 2) priteisti 5 procentu? metines palu?kanas uz? pave?luotas gra?z?inti le?s?as, skaic?iuojamas vadovaujantis Gra?z?intinu? le?s?u? administravimo taisykliu? 14–15 punktais nuo 2019 m. rugpju?c?io 10 d. nuo negra?z?intos le?s?u? dalies iki tos kalendorine?s dienos, kuria? gra?z?intinos le?s?os visis?kai susigra?z?inamos. Taip pat pras?e? taikyti reikalavimo uz?tikrinimo priemones, t. y. atsakovo turtui bei pinigine?ms le?s?oms taikyti turto ares?ta? 194 227,02 Eur dydz?io sumai bei s?i? ares?ta? i?registruoti valstybe?s i?mone?je Registru? centras Turto ares?to aktu? registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo uz?tikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui Aru?nui Savic?iui, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 4 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo A. S. prašymą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties.

III.

Atsakovas A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarti?, tenkinti Aru?no Savic?iaus 2020 m. sausio 31 d. pateikta? pras?yma? panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarti? ir is?spre?sti klausima? is? esme?s – atmesti NMA pras?yma? de?l reikalavimo uz?tikrinimo priemoniu? taikymo.

Atsakovas paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracine?je byloje Nr. eI3-790-809/2020 panaikinęs NMA 2019 m. geguz?e?s 22 d. sprendima? Nr. SKP-26 „De?l Aru?nui Savic?iui is?moke?tos paramos pagal Lietuvos kaimo ple?tros 2007–2013 metu? programos priemone? „Pere?jimas prie ne z?eme?s u?kio veiklos“ susigra?z?inimo“ vienareiks?mis?kai pripaz?ino, kad NMA sprendimas negali bu?ti laikomas tike?tinai pagri?stu, todėl ne?ra tenkinama ABTI? 70 straipsnio 1 dalyje i?tvirtinta sa?lyga, keliama reikalavimo uz?tikrinimo priemoniu? taikymui. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos reikalavimo uz?tikrinimo priemone?s atsakovui sukelia didelius finansinius nepatogumus.

Pareiškėjas nurodo, kad nors Vilniaus apygardos amdinistracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracine?je byloje Nr. eI3-790-809/2020 tenkino atsakovo skunda? ir panaikino NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „De?l Aru?nui Savic?iui is?moke?tos paramos pagal Lietuvos kaimo ple?tros 2007­–2013 metu? programos priemone? „Pere?jimas prie ne z?eme?s u?kio veiklos“ susigra?z?inimo“ bei i?pareigojo is? naujo i?vertinti paz?eidimu? tyrima? bei priimti sprendima?, tac?iau minėtas sprendimas ne?ra i?siteise?je?s. Pažymi, jog NMA 2020 m. vasario 19 d. pateike? apeliacini? skunda? de?l Vilniaus apygardos adminstracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimo administracine?je byloje Nr. eI3-790-809/2020, kuris s?iuo metu yra nagrine?jamas Lietuvos vyriausiajam administraciniame teisme (administracine? byla Nr. eA-3732-442/2020), todėl aplinkybe?s, le?musios reikalavimo uz?tikrinimo priemoniu? taikyma?, neis?nyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti atsakovo prašymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nutarė taikyti reikalavimo uz?tikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui Aru?nui Savic?iui, nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartimi nustatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, panaikinimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracine?je byloje Nr. eI3-790-809/2020, kuriuo buvo grindžiamas ir atsakovo pateiktas prašymas, ne?ra i?siteise?je?s.

Atsakovas A. S. atskirajame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracine?je byloje Nr. eI3-790-809/2020 vienareiks?mis?kai pripaz?ino, kad NMA sprendimas negali bu?ti laikomas tike?tinai pagri?stu, todėl ne?ra tenkinama ABTI? 70 straipsnio 1 dalyje i?tvirtinta sa?lyga, keliama reikalavimo uz?tikrinimo priemoniu? taikymui.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 panaikino NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „De?l Aru?nui Savic?iui is?moke?tos paramos pagal Lietuvos kaimo ple?tros 20072013 metu? programos priemone? „Pere?jimas prie ne z?eme?s u?kio veiklos“ susigra?z?inimo“ ir i?pareigojo is? naujo i?vertinti paz?eidimu? tyrima? bei priimti sprendima?.

ABTĮ 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nagrinėjamu atveju, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 yra apskųstas ABTĮ nustatyta tvarka (administracinė byla Nr. eA-3732-442/2020), taigi, nėra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 2019 m. spalio 16 d. nutarties panaikinimo, kuria teismas nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo areštuoti atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas yra skirtas tam, kad būtų apgintos pareiškėjų teisės, kylančios iš byloje pareikšto materialinio pobūdžio reikalavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atsakovo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.