- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-29
- Bylos Nr.
- N-444-1484-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00098-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties J. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. N. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad J. N. 2009 m. birželio 1 d., apie 19 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „Audi 80“, suko į kairę pusę, kirsdama ištisinę ženklinimo liniją ir susidūrė su kitu automobiliu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET) 9 punkto ir 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. kovo 2 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) J. N. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 litų baudą. Nurodė, jog pažeidėjos atsakomybę lengvina tai, jog ji nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimo, jo dalyvius. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
J. N. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama Nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad pripažįsta, jog kirsdama ištisinę ženklinimo liniją pažeidė KET 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus, tačiau neigia, kad šis pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Nurodė, jog nukentėjusiuoju pripažintas D. B. nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir iškilus grėsmei eismo saugumui ne stabdė, bet bandė apvažiuoti kliūtį, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams. Be to, jis lenkė priekyje važiavusius automobilius draudžiamoje vietoje ir būtent šie pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, todėl būtent jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 1 d.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi paliko Nutarimą nepakeistą ir J. N. skundo netenkino. Nurodė, kad iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje yra pateikta 2009 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada Nr.11K-349 (09) (toliau – ir Specialisto išvada) (baudžiamoji byla Nr. 30-1-00288-09, b. l. 61-66) nustatyta, kad minimoje sankryžoje kelias yra paženklintas KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta kelio ženklinimo siaura ištisine linija ir specialistas išvadoje būtent pateikė išvadą dėl vairuotojos veiksmų atitikties KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimams. Tokiu būdu nustatyta, kad tiek Nutarime, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole netinkamai nurodytas KET punktas su kurio nepaisymu siejamas eismo įvykio kilimas. Tačiau šiuo atveju teismas konstatavo, kad įvardintieji protokolo ir Nutarimo trūkumai gali būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu ir jie nekliudo bylą nagrinėti teisme. Pažymėjo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą minimoje baudžiamojoje byloje, pagal tyrėjos užduotį 2009 m. lapkričio 18 d. atliktas tyrimas ir Specialisto išvadoje pateikta išvada, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojų veiksmai. Atkreipė dėmesį, jog ginčo dėl eismo įvykio mechanizmo ir įvykio aplinkybių nėra, tačiau eismo įvykio dalyviai laikosi skirtingos pozicijos dėl jų įvykdyto kelių eismo taisyklių pažeidimo tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Teismas konstatavo, kad kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, Audi vairuotoja J. N., nepaisydama nei kelio ženklo 517, nurodančio eismo kryptis eismo juostose, nei kelių ženklinimo linijos 1.1 reikalavimų, važiuodama (duomenys neskelbtini) gatve ir pravažiavusi šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Panevėžio gatve, sukdama į prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę, pristabdė ir suko į kairę, kirsdama dvi eismo juostas, skirtas eismui priešinga kryptimi, kurios buvo paženklintos siaura ištisine kelio ženklinimo linija. Audi vairuotojai pravažiavus sankryžą ir iš karto už jos pristabdžius automobilį posūkiui į kairę, kur toks manevras nėra galimas, akivaizdu, kad buvo sudaryta netikėta kliūtis iš paskos važiavusiems automobiliams. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad paskui Audi važiavusio BMW automobilio vairuotojas susidūrimo išvengė staiga stabdydamas, o D. B. vairuojamas automobilis dėl viršyto greičio ir saugaus atstumo nesilaikymo, siekdamas išvengti susidūrimo manevravo, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir joje susidūrė su sukančiu į kairę Audi automobiliu. Teismas akcentavo, kad J. N. skunde pateikiamas subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas, teismas neturi pagrindo abejoti Specialisto išvada, naudota tyrimo metodika ir išvados teiginiais, nes išvada yra pagrindžiama rašytiniais įrodymais, atlikto tyrimo aprašymu, liudytojų ir pačių eismo įvykio dalyvių išdėstytų aplinkybių vertinimu. Be to, teismas pažymėjo, kad šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas yra J. N. atžvilgiu priimtas Nutarimas, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, ir teismui nekyla abejonių dėl veikos kvalifikavimo pagal šią normą pagrįstumo. Paaiškino, jog D. B. atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nesprendžia klausimo ar 2010 m. kovo 30 d. nutarimas, kuriuo D. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
Apeliaciniu skundu J. N. prašo panaikinti Nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apeliantė neprieštarauja, kad kirsdama siaurą ištisinę liniją pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, tačiau kategoriškai neigia, jog šis KET pažeidimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su transporto priemonių susidūrimu ir kilusiomis pasekmėmis. Pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje neabejotinai nustatyta, jog D. B. pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, kadangi viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko neteko galimybės išvengti susidūrimo su priekyje jo važiavusiu, o po to ir apeliantės vairuojamu, išvažiavusiu į priešpriešinio eismo juostą, darančiu kairį posūkį, automobiliais. Be to, nurodo, kad D. B. pažeidė KET 145.1 ir 145.4 punktų reikalavimus, kadangi lenkė priekyje jo važiavusius automobilius draudžiamojoje vietoje. Akcentuoja, jog būtent minėti pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Atkreipia dėmesį, kad jei D. B. nebūtų padaręs šių KET pažeidimų, eismo įvykis nebūtų kilęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. N. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairuodama automobilį „Audi 80“, suko į kairę pusę, kirsdama ištisinę ženklinimo liniją, ir susidūrė su kitu automobiliu „Opel Ascona“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. N. kirto siaurą ištisinę liniją, tačiau apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Opel Ascona“ vairuotojas D. B..
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nepažeisdamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Byloje esantys įrodymai neginčytinai patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadinti abu jame dalyvavę automobiliai, kurių vairuotojai kelia skirtingas eismo įvykio kilimo versijas. Pažymėtina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00288-09, pagal tyrėjos užduotį 2009 m. lapkričio 18 d. atliktas tyrimas ir Specialisto išvadoje (baudžiamoji byla Nr. 30-1-00288-09, b. l. 61-66) pateikta išvada, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojų veiksmai, tai yra: 1) vairuotojo D. B. veiksmai, - gatvės ruože, kuriame jo važiavimo kryptimi buvo tik viena eismo juosta, esant priekyje ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, tikėtina, kad atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusią transporto priemonę pastarajai stabdant, tikėtina, vengdamas susidūrimo nusukinėjo į kairę, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą ir ištisine kelio ženklinimo linija atskirtą važiuojamosios dalies pusę, važiavo viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su neleistinoje vietoje, kertant ištisines kelio ženklinimo linijas, posūkio į kairę manevrą vykdžiusiu automobiliu „Audi 80“; 2) vairuotojos J. N. veiksmai, - kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas ir priešingos krypties eismo pirmą ir antrą juostas skiria siaura ištisinė kelio ženklinimo linija vykdė posūkio į kairę manevrą ir susidūrė su keliant grėsmę eismo saugumui priešpriešine eismo juosta važiavusiu automobiliu „Opel Ascona“.
Teisėjų kolegija pažymi, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl ir ekspertizės aktas vertintinas su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, ekspertų išvados teismui neprivalomos, tačiau nesutikimas su jomis turi būti motyvuotas, kas, teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje tinkamai padaryta, teisėjų kolegija teismo argumentus palaiko ir nebekartoja.
Pažymėtina, kad vertinant, kuris būtent KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, atkreiptinas dėmesys į eismo įvykio kilimo seką – pirmiausia automobilis „Audi 80“, pažeisdamas KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, sukdamas į kairę pusę, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, dėl ko iš paskos važiavęs automobilis „BMW“ buvo priverstas staigiai stabdyti, o paskui „BMW“ važiavęs automobilis „Opel Ascona“, siekdamas išvengti susidūrimo su „BMW“, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su apeliantės vairuotu „Audi 80“. Taigi, iš aptartos sekos akivaizdu, jog eismo įvykis kilo automobiliui „Audi 80“ neleistinoje vietoje pakeitus važiavimo kryptį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje netiriamas „Opel Ascona“ vairuotojo veiksmų teisėtumas. Nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar automobilio „Audi 80“ vairuotojos veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui (tai yra šios bylos svarstymo dalykas), todėl šiame procese nesvarstomi kito autoįvykyje dalyvavusio vairuotojo veiksmai ir nenustatinėjama kaltė. Atkreiptinas dėmesys, kad kito eismo įvykyje dalyvavusio vairuotojo galimai padaryti pažeidimas (greičio viršijimas, atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusią transporto priemonę pastarajai stabdant, nesilaikymas) neturi reikšmės šioje byloje sprendžiant J. N. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį klausimą, nes jo veiksmai nesąlygojo eismo įvykio, nebuvo pagrindine jo priežastimi. Kaip jau buvo minėta, automobilių susidūrimas įvyko pirmiausia dėl to, kad J. N. neleistinoje vietoje pakeitė važiavimo kryptį, tokiu būdu sudarydama kliūtį paskui ją važiavusioms transporto priemonėms. Vadinasi, „Audi 80“ vairuotojai važiuojant savo juosta, nesukant neleistinoje vietoje į kairę, susidūrimas galėjo ir neįvykti. Akivaizdu, kad apeliantė ne tik sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, bet jos padarytas KET pažeidimas lėmė jos vairuojamo ir D. B. vairuojamo automobilių apgadinimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad J. N. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.