Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn J. N., jos atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, nukentėjusiajam D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto administracinėn atsakomybėn J. N. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl 2010 m. kovo 2 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūnas 2010 m. vasario 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog J.N. 2009 m. birželio 1 d. 19.00 val. Klaipėdos mieste, Kretingos gatvėje, ties Panevėžio gatve, vairuodama automobilį Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sukdama į kairę pusę ir kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją susidūrė su kitu automobiliu. 2010 m. kovo 2 d. nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais J.N. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto bei 3 priedo 1.2 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir J.N. paskirta administracinė nuobauda - 150 litų bauda.

- panaikinti 2010 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimą ir bylą nutraukti.

J.N. ir jos atstovas advokatas M.Kepenis palaiko skundą ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Kaip matyti iš Institucijos skyrusios administracinę nuobaudą 2010-03-02 nutarimo (b.l.29), jame konstatuota, kad vairuotoja J.N. 2009-06-01 Klaipėdos mieste, Kretingos gatvėje ties Panevėžio gatve, vairuodama automobilį Audi 80, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), suko į kairę pusę kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, ko pasekoje susidūrė su kitu automobiliu. Nutarimu konstatuota, kad tokiais J.N. veiksmais pažeisti KET 9 punkto bei 3 priedo 1.2 punkto reikalavimai.

Taigi iš protokolo ir nutarimo turinio nustatyta, kad J.N. kaltinama nesilaikiusi kelių eismo taisyklių 9 punkto ir 3 priedo 1.2 punkto reikalavimų. Iš administracinės bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje yra pateikta 2009-11-18 specialisto išvada Nr.11K-349 (09) (baudžiamosios bylos b.l.61-66) nustatyta, kad minimoje sankryžoje kelias yra paženklintas KET 3 priedo 1.1 punkte nurodyta kelio ženklinimo siaura ištisine linija ir specialistas išvadoje būtent pateikė išvadą dėl vairuotojos veiksmų atitikties KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimams. Tokiu būdu nustatyta, kad tiek nutarime, tiek protokole netinkamai nurodytas kelių eismo taisyklių punktas su kurio nepaisymu siejamas eismo įvykio kilimas. 2006-04-14 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr.N3-444/2006 suformuluota teisės aiškinimo taisyklė 1.2.2 (žr. biuletenis administracinių teismų praktika Nr. 9, psl.31-40), kuria yra konstatuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme – t.y., ar gali būti pašalinti taikant ATPK 284 straipsnio 2 dalį, ar tik institucijai įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašant naują administracinio teisės pažeidimo protokolą. Paprastai protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, turi būti pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veiklos aplinkybes, ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad įvardintieji protokolo ir nutarimo trūkumai gali būti pašalinti teisminio nagrinėjimo metu ir jie nekliudo bylą nagrinėti teisme. Įvertinus šias aplinkybes teismas konstatuoja, kad teismas tirs ir vertins ar J.N. veiksmai atitiko būtent KET 3 priedo 1.1 punkto reikalavimams. Veikos kvalifikavimui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas šios aplinkybės įtakos neturi, nes veikos kvalifikavimo pagrindas yra kelių eismo taisyklių pažeidimas, o šiuo atveju bus vertinama ar J.N. pažeidė kelių eismo taisykles, tik kitą jų punktą.

Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr.30-1-00288-09 medžiagos nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2009-06-02 gavus Klaipėdos apskrities VPK pareigūno tarnybinį pranešimą dėl įvykusio eismo įvykio ir ikiteisminis tyrimas baigtas 2009 m. gruodžio 22 d. nutarimu, kuriuo nutarta ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje požymių. 2010 m. sausio 12 d. nutarimu buvo atmestas J.N. skundas dėl 2010 m. gruodžio 22 d. prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Atliekant ikiteisminį tyrimą minimoje baudžiamojoje byloje, pagal tyrėjos užduotį 2009-11-18 atliktas tyrimas ir specialisto išvadoje Nr.11K-349 (09) (b.l.61-66) pateikta išvada, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojų veiksmai, tai yra:

- vairuotojo D. B. veiksmai, - gatvės ruože, kuriame jo važiavimo kryptimi buvo tik viena eismo juosta, esant priekyje ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, tikėtina, kad atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusią transporto priemonę pastarajai stabdant, tikėtina, vengdamas susidūrimo nusukinėjo į kairę, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą ir ištisine kelio ženklinimo linija 1.1 atskirtą važiuojamosios dalies pusę, važiavo viršydamas didžiausią leistiną gyvenvietėse 50 km/h greitį, dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su neleistinoje vietoje, kertant ištisines kelio ženklinimo linijas 1.1., posūkio į kairę manevrą vykdžiusiu automobiliu Audi 80;

- vairuotojos J. N. veiksmai, - kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas ir priešingos krypties eismo pirmą ir antrą juostas skiria siaura ištisinė kelio ženklinimo linija 1.1 vykdė posūkio į kairę manevrą ir susidūrė su keliant grėsmę eismo saugumui priešpriešine eismo juosta važiavusiu automobiliu „Opel Ascona“.

Vertinant kitus byloje surinktus įrodymus nustatyta, kad J.N. tiek savo 2009-06-01 paaiškinime, rašytame iškart po įvykio, tiek 2009-06-11 apklausus liudytoja (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00288-09 b.l.28, 29-30) nurodė, kad važiavo Kretingos gatve nuo degalinės „Trevena“, pravažiavus Panevėžio-Kretingos gatvių sankryžą norėjo sukti į kairę pusę, į parduotuvės „IKI“ kiemą, tačiau šioje vietoje priešingų krypčių eismo juostas skiria ištisinė linija. Pasižiūrėjusi, kad apie 30 m. atstumu atvažiuojančių automobilių nebuvo, nutarė kirsti ištisinę liniją ir sukti į kairę pusę, bet manevro pabaigoje pajuto stiprų smūgį į automobilio kairįjį šoną. Šias aplinkybes patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. J.N. 2010-02-23 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą sutiko su jai inkriminuojama veika ir teikdama paaiškinimą nurodė, kad dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo sutinka ir šį teiginį patvirtino parašu (b.l.30).

Į bylos nagrinėjimą nukentėjusiojo procesine padėtimi įtrauktas D.B. savo paaiškinime, rašytame iškart po įvykio (2009-06-01) bei apklaustas liudytoju (prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 30-1-00288-09 b.l.37, 38-39) nurodė, kad važiavo Kretingos gatve nuo degalinės „Trevena“ link miesto ligoninės. Degant žaliam šviesoforo signalui pravažiavus Panevėžio - Kretingos gatvių reguliuoją sankryžą, ties parduotuve „IKI“ prieš jį važiavęs automobilis staiga stabdė, todėl siekdamas išvengti susidūrimo su juo staiga stabdydamas suko į kairę, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su automobiliu Audi, kurio vairuotoja kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją suko į kairę. Teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl Audi vairuotojos veiksmų, kadangi ji sudarė kliūtį prieš jį važiavusiam automobiliui BMW, kuris staiga stabdė ir tai lėmė eismo įvykio kilimą.

Ginčo dėl eismo įvykio mechanizmo ir įvykio aplinkybių nėra, tačiau eismo įvykio dalyviai laikosi skirtingos pozicijos dėl jų įvykdyto kelių eismo taisyklių pažeidimo tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, t.y. J.N. laikosi pozicijos, kad dėl eismo įvykio kaltas „Opel Ascona“ vairuotojas D.B., nes jis viršijo leistiną greitį dėl ko neteko galimybės išvengti susidūrimo su priekyje jo važiavusiu ir pristabdžiusiu automobiliu, dėl ko išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su jos vairuojamu automobiliu, o D.B. teigia, kad J.N. pažeidė kelių eismo taisykles sukdama į kairę kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, dėl ko sudarė netikėtą kliūtį paskui ją važiavusiems automobiliams ir tai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktos eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, vaizdo lentelės duomenų (baudžiamosios bylos medžiaga, b.l. 4-18) matyti, kad Klaipėdos miesto, Kretingos - Panevėžio gatvių sankryža yra reguliuojama šviesoforu. Eismo įvykyje dalyvavę automobiliniai iki susidūrimo judėjo ta pačia važiavimo kryptimi Kretingos gatve nuo Šiaurės prospekto, link Šviesos gatvės. Važiuojant Kretingos gatve ir pravažiavus šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Panevėžio gatve, už sankryžos yra pastatytas kelio ženklas 517, nurodantis eismo kryptis eismo juostose. Pagal šio kelio ženklo reikalavimus vairuotojams draudžiama įvažiuoti į eismo juostą, skirtą priešinga kryptimi. Taip pat iš karto už sankryžos Kretingos gatvės kelio atkarpa, skirta eismui priešinga kryptimi yra paženklinta siaura ištisine linija, kurią draudžiama kirsti. Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos Audi vairuotoja J.N. nepaisydama nei kelio ženklo 517, nei kelių ženklinimo linijos 1.1 reikalavimų, važiuodama Kretingos gatve ir pravažiavusi šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Panevėžio gatve, sukdama į prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę pristabdė ir suko į kairę, kirsdama dvi eismo juostas skirtas eismui priešinga kryptimi, kurios buvo paženklintos siaura ištisine kelio ženklinimo linija. Audi vairuotojai pravažiavus sankryžą ir iš karto už jos pristabdžius automobilį posūkiui į kairę, kur toks manevras nėra galimas, akivaizdu, kad buvo sudaryta netikėta kliūtis iš paskos važiavusiems automobiliams. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad paskui Audi važiavusio BMW automobilio vairuotojas susidūrimo išvengė staiga stabdydamas, o D.B. vairuojamas automobilis dėl viršyto greičio ir saugaus atstumo nesilaikymo, siekdamas išvengti susidūrimo manevravo, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir joje susidūrė su sukančiu į kairę Audi automobiliu. Būtent tokios išvados yra teikiamos ir atlikus objektų tyrimą 2009 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje Nr. 11K-349 (09), kuria nurodyta, kad, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojų veiksmai.

Kaip jau minėta ginčo dėl eismo įvykio apžiūros protokolo duomenų ir jo metu sudaryto autoavarijos vietos plano (prijungta baudžiamoji byla Nr.30-1-00288-09 b.l.6) nėra, todėl dėl faktinės medžiagos naudojamos objektų tyrimui ginčo nėra, o ši medžiaga būtent ir yra faktinis pagrindas tyrimui, kadangi kiekvieno asmens išdėstytas vertinimas dėl įvykio aplinkybių suvokimo yra subjektyvus. Būtent toks subjektyvus įvykio aplinkybių vertinimas pateikiamas ir J.N. skunde bei teisminio nagrinėjimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvada, naudota tyrimo metodika ir išvados teiginiais, nes išvada yra pagrindžiama rašytiniais įrodymais, atlikto tyrimo aprašymu, liudytojų ir pačių eismo įvykio dalyvių išdėstytų aplinkybių vertinimu.

Visuma aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, specialisto tyrimas patvirtina, kad J.N. savo veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyvis privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išengti, o taip pat nepaisė kelio ženklo 517 reikalavimų ir KET 3 priedo 1.1 punkte numatyto kelio ženklinimo reikalavimų, numatančių, kad negalima kirsti siauros ištisinės kelio ženklinimo linijos, kai ji skiria priešingų krypčių transporto srautus. Šie kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, todėl jos veika pagrįstai yra kvalifikuojama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Iš teismui pateikto 2010-03-30 nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, nustatyta, kad D.B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalį ir jam veika, numatyta ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, neinkriminuota. Skundu J.N. nurodo, kad būtent D.B. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Ikiteisminio tyrimo metu atliktas tyrimas ir 2009 m. lapkričio 18 d. pateikta specialisto išvada Nr. 11K-349 (09), pagal kurią nustatyta, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo abiejų susidūrusių transporto priemonių vairuotojų veiksmai. Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku yra J.N. atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo ji patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir teismui nekyla abejonių dėl veikos kvalifikacijos pagal šią normą pagrįstumo. D.B. atžvilgiu priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas nesprendžia klausimo ar 2010-03-30 nutarimas, kuriuo D.B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir teisėtas.

Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J.N. įvykdyta veika kvalifikuota tinkamai, ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nuobauda paskirta laikantis ATPK 30² straipsnyje numatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatų, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Keisti veikos kvalifikaciją ar naikinti nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

2010 m. kovo 2 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-062295-10 palikti nepakeistu ir J. N. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.