Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams M. P., L. S. ir V. S., atsakovės Valstybės kontrolės atstovams Tomui Musteikiui, Vaivai Andrusevičiūtei ir Jelenai Karpuškienei, trečiųjų suinteresuotų asmenų Finansų ministerijos atstovėms Agnei Bagočiūtei, Šarūnei Navickaitei-Dulaitienei ir Giedrei Penikienei, Transporto investicijų direkcijos atstovams Alminui Mačiuliui, Gintautui Predkeliui ir Rūtai Grigaliūnienei, Susisiekimo ministerijos atstovei Jurgitai Šoblinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovei Valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Finansų ministerijai, Susisiekimo ministerijai ir Transporto investicijų direkcijai dėl ataskaitos ir išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2012-01-30 teismui padavė skundą, prašydama panaikinti Valstybės kontrolės ataskaitą dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno geležinkelio tunelio renovacija“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas) ir jos pagrindu priimtą išvadą Nr. 9-59 (1 t., b. l. 1-45).

Pareiškėja nesutinka su Valstybės kontrolės ataskaitoje nustatytais Projekto įgyvendinimo pažeidimais bei išvada, kuria 7 473 450,63 eurų pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis. Pareiškėja nurodo, kad Valstybės kontrolei pavesta atlikti baigiamąjį auditą ir parengti deklaraciją (išvadą), o Europos Komisija, remdamasi deklaracija ir ataskaita, kurioje pateikiama deklaraciją pagrindžianti informacija, priima atitinkamus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, ataskaita ir išvada (deklaracija) sukelia jai teisines pasekmes. Ataskaitos formuluotės yra imperatyvaus pobūdžio, todėl ji laikytina galutiniu, pareiškėjos kaltę nustatančiu, dokumentu. Paaiškino, kad pareiškėja, atsižvelgusi į Valstybės kontrolės pastabas rengiant ataskaitos projektą, pateikė atsikirtimus, dėl ko galutinėje ataskaitoje sumažintos netinkamos finansuoti išlaidos dėl privažiavimo kelio įrengimo prie rytinio portalo, statybinių atliekų išvežimo, darbų apmokėjimo, tačiau pareiškėjos nenaudai perskaičiuotos išlaidos dėl viešųjų pirkimų pažeidimų. Pareiškėjos nuomone, atsakovė nevertino jos atsikirtimų, abiejų ataskaitų tekstas beveik tapatus, o nuorodų į pastabas nėra. Valstybės kontrolė naujai formuojamą Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) aiškinimą taikė retrospektyviai, nesivadovavo teismų praktika.

Pareiškėja nesutinka, kad įmonė nesilaikė VPĮ 9 str. 1 p. ir 3 str. 1 d. įtvirtinto skaidrumo principo. Nurodo, kad VPĮ nustato tik principus, esmines nuostatas, kuriomis vadovaujantis turėtų būti apskaičiuojama numatomo pirkimo vertė. Esminis kriterijus – preliminariai apskaičiuotas atlyginimas už pirkimo objektą. Nustatyta pirkimo vertė nereiškia, kad ją viršijantys pasiūlymai turi būti laikomi nepriimtini ir atmesti. Be to, atsakovė nepagrįstai vertės skaičiavimą sieja su 2002 m., nes finansavimas projektui buvo patvirtintas EK sprendimu 2004 m. gruodžio mėn. Konkurso sąlygose buvo aiški nuostata dėl projekto finansavimo, tai buvo žinoma tiekėjams. Viešojo pirkimo sutarties sudarymas su tiekėju, kurio siūloma kaina žymiai didesnė nei numatytas finansavimas, be kita ko, pažeistų proporcingumo principą. Dėl to nutarta vykdyti neskelbiamas derybas remiantis Direktyvos Nr. 2004/17/EB 40 str. 3 d. a) p., VPĮ 73 str. 1 d. 1 p. Atsakovės aiškinimas, kad pasiūlymai, kuriais pateiktos nepriimtinos ir per didelės pasiūlymų kainos, negali būti laikomi netinkamais pasiūlymais, grindžiamas nuo 2011-01-06 VPĮ įtvirtinta teisės norma ir pasikeitusia praktika, tai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Direktyvos 2 str., VPĮ 3 str. 1 d., 24 str., 39 str., ETT jurisprudencijoje ir Lietuvos teismų praktikoje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija, naudodamasi savo diskrecijos teise, privalo vertinti tiekėjų pasiūlymus ir nustatyti jiems keliamus reikalavimus, laikydamasi proporcingumo, lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir kitų principų. Atsakovė savo poziciją grindžia EK nuomone, tačiau nuo 2009 m. vidurio ši nuomonė pasikeitė po ETT sprendimo byloje Nr. C-250/07, EK v. Graikijos Respublika. Šioje byloje aiškiai išskirta perkančiosios organizacijos teisė spręsti dėl reikalavimų pasiūlymams ir jų vertinimo.

Nesutinka, kad reikalaudama pateikti pasiūlymo užtikrinimo garantiją, įmonė nesilaikė VPĮ 4 str. 1 d. įtvirtintų principų ir EK auditorių rekomendacijų. Teisė pasirinkti prievolės įvykdymo užtikrinimą priklauso perkančiajai organizacijai. Toks reikalavimas nustatytas siekiant vienodai vertinti visus tiekėjus. Reikalavimas banko garantiją išdavusiam bankui tenkinti nustatytus ilgalaikio skolinimosi reitingus neprieštarauja teisės aktams, yra paremtas gera praktika, neturi diskriminacijos požymių ir neriboja konkurencijos. Reikalavimai pasiūlymų galiojimo užtikrinimui yra formalaus pobūdžio ir praktikoje jie taikomi bei aiškinami griežtai. Nepateikus reikiamo pasiūlymų galiojimo kartu su pasiūlymu ar pateikus atskirai/pavėluotai, pasiūlymai atmetami. Perkančiosios organizacijos veiksmai pripažįstami neteisėtais, jei ji priima ir vertina sąlygų neatitinkantį pasiūlymą, vėliau jį pripažįsta laimėjusiu, nepaisant to, kad šio tiekėjo kaina yra mažiausia, tai pažeidžia skaidrumo principą. Pateiktus dokumentus privaloma vertinti laikantis paskelbtų sąlygų ir nuo jų nenukrypstant. Leidžiant pateikti papildomus dokumentus, apimančius papildomas finansines garantijas, pažeistų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, VPĮ reikalavimo nekeisti pasiūlymo po jo pateikimo termino pabaigos.

Nesutinka, kad reikalavimas nutraukti konkursą ir atšaukti sutarties sudarymą buvo nepagrįstas, dėl to įmonė nesilaikė Tarybos reglamento Nr. 1605/2002 101 str., VPĮ 4 str. 1 d., 4 str. 2 d. Paaiškino, kad pirkimo procedūra nutraukta vykdant Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos nurodymus. Atsakovė pareiškėjos prašymui nutraukti procedūras pastabų neturėjo, taigi nėra pagrindo teigti, kad procedūros atliktos netinkamai.

Nesutinka, kad įmonė nesilaikė VPĮ str. 3 d. 1 p., nes vertindama rangovo pasiūlymą nesilaikė VPĮ 3 str. 2 d., 32 str. 1 d. Teikdamas pasiūlymą, rangovas sutiko su visomis sąlygomis ir įsipareigojo tinkamai vykdyti ir užbaigti darbus. Perkančioji organizacija tiekėjo kvalifikaciją gali vertinti pagal kitus, nei pirkimo sąlygose nustatyti, įrodymus, taigi vien atitinkamų duomenų nepateikimas ar nebuvimas savaime nereiškia, kad tiekėjas neturi reikiamos kvalifikacijos ir jo pasiūlymas turi būti atmestas.

Nesutinka, kad pirkimo dokumentuose pateikti kvalifikaciniai reikalavimai prieštarauja VPĮ 3 str. įtvirtintiems proporcingumo ir nediskriminavimo principams. Pareiškėjos nuomone, atsakovė netinkamai aiškina VPĮ 32 str. normas. Teisės aktai nedraudžia nustatyti reikalavimus, jos tiekėjai negali perleisti visų darbų vykdymą subrangovams, tiekėjai turi galimybę laisvai teikti pasiūlymus konkursui jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Konkurso sąlygų dėl subrangos rengimo praktika buvo perimta remiantis EK rekomendacijomis. EK parengtas vadovas numato galimybes darbų pirkimo sutarčių atveju maksimalią subrangos dalį - 30 proc. ETT yra išaiškinęs, kad subrangos ribojimas galimas, kai tai susiję su sutarties vykdymu ir savaime nereiškia neteisėto reikalavimo. Pretenzijų neturėjo nei Viešųjų pirkimų tarnyba, nei Europos audito rūmai. Subrangos ribojimą leidžia ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintos Rekomendacijos dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Leidžiamo subrangos masto nustatymu nebuvo pažeista konkurencija ir viešųjų pirkimų principai. Pagal VPĮ 32 str. 3 d. ir ETT praktiką, tiekėjai turi teisę remtis kito subjekto ištekliais siekiant pagrįsti kvalifikaciją, o subranga yra tik vienas iš daugelio teisinių santykių, kuriais galima remtis.

Nesutinka, kad įmonė nesilaikė VPĮ 22 str. 6 p. reikalavimų, nes skelbime apie pirkimą ir sutarties sudarymą nenurodė informacijos apie skundų pateikimo procedūrą. Pirkimo paskelbimo metu galiojo VPT direktoriaus 2004-01-30 įsakymas Nr. 1S-2 ir jis nenumatė minėto reikalavimo. Skelbimas išsiųstas 2006-07-11, o nauja tvarka įsigaliojo 2006-07-12.

Nesutinka, kad įmonė neužtikrino, kad numatoma pirkimo vertė būtų tokia, kokia yra pirkimo pradžioje, nesivadovavo VPĮ 9 str. 1 p. Pažymėjo, kad tiek VPĮ, tiek Direktyva nustato tik pricipus, kuriais vadovaujantis turėtų būti skaičiuojama pirkimo vertė; tais atvejais, kai vykdomas nepasikartojantis pirkimas, pirmą kartą, nėra galimybės remtis panašių pirkimų praktika, esminis numatomos pirkimo vertės apskaičiavimo kriterijus – preliminariai apskaičiuotas atlyginimas už pirkimo objektą.

Nesutinka, kad įmonė pažeidė VPĮ 16 str. 1 p., nes nenustatė komisijai užduoties projekto viešiesiems pirkimams organizuoti. Paaiškino, kad komisija sudaryta 2006-06-08 įsakymu, nurodant ir užduotį, be to, komisija vadovaujasi ir įmonės patvirtintu komisijos darbo reglamentu, kuriame nurodytos komisijos narių teisės ir pareigos.

Nesutinka, kad nepaskelbtas ir kitaip neapibrėžtas mažos kainos kriterijus neatitinka skaidrumo principo. Tiksliai apibrėžti šį kriterijų nebuvo reikalaujama viešojo pirkimo metu galiojusioje VPĮ redakcijoje. Be to, neįprastai maža kaina gali būti nustatoma vadovaujantis ne tik objektyviuoju kriterijumi, bet ir subjektyviuoju kriterijumi, kai pati perkančioji organizacija sprendžia, jog tiekėjo pasiūlyta kaina gali būti nepakankama tinkamai įvykdyti sutartį. Šio kriterijaus nepaskelbimas neturi jokios įtakos konkurso skaidrumui, nes VPĮ 40 str. 2 d. nustato, jog esant perkančiosios organizacijos užklausimui, konkurso dalyvis turi teisę tokią kainą pagrįsti. Pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos sąvoka ir jos nustatymo kriterijai buvo apibrėžti VPT direktoriaus 2009-09-30 įsakymu Nr. 1S-96, o 2009-11-10 įsakymu Nr. 1S-122 patvirtintos pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos pagrindimo rekomendacijos.

Nesutinka, kad įmonė projekto darbų sutartį sudarė nesilaikydama VPĮ 18 str. 6 p. 1 pp. reikalavimo, t. y. nenustatė, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos. Šis reikalavimas yra imperatyvus, todėl jo įtraukimas ar neįtraukimas į sutarties sąlygas nieko nekeičia. Be to, šiuo metu galiojančioje VPĮ 18 str. redakcijoje šio reikalavimo neliko.

Nesutinka, kad įmonė nesilaikė VPĮ 4 str. 1 p. skaidrumo principo, nes nebuvo atskirai dokumentuota kiekvieno ekspertų komisijos nario nuomonė. Galiojusi VPĮ redakcija nenustatė pasiūlymų vertinimo formai keliamų reikalavimų. Ekspertų komisijos pasiūlymo vertinimas ir vertinimo rezultatų įforminimas niekaip nesusijęs su VPĮ 4 str. 1 d. įtvirtintu skaidrumo principu.

Nesutinka, kad įmonė neteisingai traktavo VPĮ 34 str. 1 p. ir pirkimo dokumentų 17.2 p. nuostatas. Pagal ES direktyvas ir praktiką, neįprastai mažos kainos taikymas ir nustatymas gali būti siejamas ne tik su formaliu atitinkamo kainų skirtumo nustatymu, bet ir su pagrįstomis abejonėmis dėl galimybių tinkamai įvykdyti sutartį už nurodytą kainą.

Nesutinka, kad reikalavimai jungtinės veiklos grupei darbų ir paslaugų pirkimo dokumentuose nustatyti neatsižvelgiant į sutartyje nustatytas pareigas, todėl nesilaikyta TKR 19 p. rekomendacijų. Pareiškėja rėmėsi EK rekomendacijomis, konkursų vadovo 2.3.3 p. Formuojama teismų praktika, kad teisėtais gali būti pripažįstami negatyvaus pobūdžio reikalavimai, kurie nors ir nėra tiesiogiai susiję su tiekėjo kvalifikacija, bet perkančiajai organizacijai padeda įsitikinti tiekėjų patikimumu. Atsakovė nesiaiškino, kad reikalavimas realiai apribojo konkurenciją. Tiekėjai šio reikalavimo neginčijo. Be to, TKR yra neprivalomo pobūdžio. Remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-01 sprendimu byloje Nr. I-1707-624/2009, jog lėšų išmokėjimas subrangovams, viršijant subrangovams perduotinų darbų apimtį, nėra pažeidimas, dėl kurio atsirastų biudžeto nuostolių.

Nurodė, kad vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio metu dalyvaujantiems tiekėjams buvo paskelbta visa reikalaujama informacija. Konfidencialumas buvo užtikrintas, uždengiant ankstesnius įrašus, o informacijos apie kitus dalyvius atskleidimas nelaikytinas konfidencialumo principo pažeidimu. Atsakovė nepagrįstai konstatavo viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, nes į pirkimo dokumentų sąvoką viešojo pirkimo komisijos darbo reglamentas neįtrauktas. Nors posėdis, kuriame priimtas sprendimas atmesti pasiūlymą, vyko 2006-10-10, protokolas pasirašytas 2006-10-30, o viešojo pirkimo ataskaita VPT pateikta 2006-10-31. Nesutinka, kad konkurso sąlygose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai neteisėti, dėl to galėjo turėti įtakos pirkimų rezultatams. Atsakovė nepagrįstai sprendžia dėl garantiją išdavusio ir po pasiūlymų pateikimo papildomą garantiją išdavusio kito banko tarpusavio santykių ir juos tapatina situacijai, kai reitinguojamas visas bankų tinklas. Pareiškėja dėl tokio pasiūlymų vertinimo kreipėsi į VPT, ši pateikė nuomonę atmesti pasiūlymą. Reikalavimas pateikti užtikrinimą nėra tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai. Pirkimo dokumentai numato, kad turi būti teikiama banko garantija, tačiau tiekėjai turi teisę kreiptis iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos ir prašyti paaiškinti, ar bus priimti alternatyvūs užtikrinimo būdai. Konkrečių užtikrinimų nustatymas yra grindžiamas siekiu užtikrinti viešųjų pirkimų tikslus. Atsakovė neatsižvelgė, kad reikalavimai banko garantijai neturėjo įtakos pirkimo rezultatams, juos įvykdyti galėjo kiekvienas suinteresuotas subjektas. Nesutinka, kad pažeidė VPĮ 18 str. 3 p., nes projekto darbų priežiūros skelbimą paskelbė nenurodydama numatomų pirkti paslaugų vertės. Pareiškėja vadovavosi VPT direktoriaus patvirtintais reikalavimais skelbiamai informacijai, kuriuose vertė nurodoma kaip alternatyva. Auditoriai neteisingai nurodo, kad nebuvo laikomasi VPĮ, galiojusia redakcija nuo 2006-01-31 iki 2007-11-07, nes pirkimas atliktas vadovaujantis redakcija, galiojusia nuo 2004-07-08 iki 2006-01-31.

Pareiškėja nesutinka su nurodytomis išlaidomis, kurios pripažintos netinkamomis finansuoti. Nurodė, kad fizinio indikatoriaus pasiekimui būtini atlikti darbai negali būti tapatinami su rodiklio reikšme. Pareiškėja informavo EK apie numatomus fizinių indikatorių pokyčius, jie buvę negalutiniai, todėl nebuvo įtraukti į EK sprendimo pakeitimą. Fizinių indikatorių viršijimas gali būti laikomas tinkamu, jei tai griežtai susiję su pirminiais projekto uždaviniais ir šie darbai yra būtini projektui užbaigti ir funkcionuoti. Visi darbai buvo atliekami pagal projektą, būtini ir neprieštarauja paraiškoje nurodytiems darbams. Užsakovo reikalavimai numatė pareigą organizuoti keleivių vežimą tunelio rekonstravimo metu, bet konkretus būdas nebuvo numatytas, todėl prieš pradedant darbus priimtas sprendimas, kaip įgyvendinti šį reikalavimą. Pareiškėja jokių sumų auditoriams nemokėjo ir audito paslaugų nepirko, sąskaitų tinkamumo patikrinimą užtikrino techninis prižiūrėtojas savo sąskaita ir lėšomis. Atsarginių dalių komplektai įsigyti nemokamai.

Pareiškėja nesutinka, kad subrangos sutartys sudarytos nesilaikant reglamento Nr. 16/2003 39 str. reikalavimo. Reglamentas taikomas tiesiogiai, įpareigoja subrangovą pateikti auditą ir patikrinimus vykdančioms įstaigoms visą būtiną informaciją apie subrangos darbą, todėl nėra būtina subrangos sutartyse atskirai aptarti šią pareigą. Sutarčių laisvės principas leidžia susitarti dėl 10 proc. išankstinio mokėjimo, todėl išvada, kad sutartyje numatyta išmokėti nepagrįstai didelį išankstinį mokėjimą, nepagrįsta.

Dalis atsakovės pateiktoje lentelėje nurodytos informacijos neteisinga, neatsižvelgta į audito metu pagal pastabas pareiškėjos atliktą ilgalaikio turto apskaitinių vienetų paskirstymą. Pareiškėja visas patiriamas išlaidas kaupia nebaigtos statybos buhalterinėje apskaitoje, rengiami žiniaraščiai, kuriais remiantis vykdomi rangos darbai. Pabaigus darbus, turtas sugrupuojamas į atskirus ilgalaikio turto vienetus ir įtraukiamas apskaitos registruose į atitinkamas grupes. Auditoriams sudaromos visos galimybės įsitikinti įsigyto turto vertės teisingumu. Pareiškėja, nustatydama ilgalaikio turto savikainą, rėmėsi nuolatinių darbų svarbiausių kiekių sąrašais, pateikė atsakovei visus pirminius dokumentus, pagal kuriuos nustatoma savikaina. Atsakovė netinkamai aiškina ir iškraipo rangos sutarties sąlygų turinį ir prasmę, nes sutartyje nekalbama apie atitinkamus darbus sudarančių dalių įkainavimą. Jokie teisės aktai nenumato pareigos perkančiajai organizacijai apskaičiuoti detalizuotą skaičiuojamąją statinio statybos kainą. Vykdant pirkimą nebuvo parengtas darbų projektas, todėl sutarties sudarymo metu galėjo būti apskaičiuotas tik bendras išlaidų įvertinimas, o ne detalieji išlaidų apskaičiavimai. Pažymi, kad pareiškėja, atsižvelgusi į atsakovės pastabas, ėmėsi papildomų priemonių apskaitos sistemos tikslingumui ir patikimumui užtikrinti; atsarginių dalių ir viešinimo paslaugų vertės buvo išimtos iš ilgalaikio turto vertės.

Pareiškėja nesutinka, kad audituojamo projekto galutinė ataskaita parengta nesivadovaujant Tarybos reglamento Nr. 1164/94 13 str. 4 d. reikalavimais dėl pradinių projekto tikslų pasiekimo ir II priedo F str. 4 d. reikalavimais dėl aplinkosauginių įrenginių kainos ir principo „teršėjas moka“ taikymo, Uždarymo gairių COCOF 08/0022/02 3.2.2, 3.2.3, 3.2.4, 3.2.6 p. pateiktomis rekomendacijomis ir 2 priedo 11 p. reikalavimu dėl teisingos ir esminės informacijos pateikimo.

Atsakovė 4 937 377,97 eurų dydžio finansinę korekciją siūlo taikyti remdamasi Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš Struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta Viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo COCOF 07/0037/03-LT 1 priedo 5 ir 6 p. Pareiškėjos nuomone, toks taikymas neteisingas, 5 p. gali būti taikomas, kai vykdant pirkimą nėra nurodyti visi atrankos ir sutarties pasirašymo kriterijai, arba jie nepakankamai aprašyti, o 6 p. gali būti taikomas, kai pirkime taikomi neteisėti sutarties pasirašymo kriterijai. Reikalavimų neatitikimas neprivalomo pobūdžio TKR kiekybiniams kriterijams negali sudaryti pagrindą taikyti tokio dydžio siūlomas korekcijas. Rekomendacijose aiškiai nurodyta, jog fiksuoto dydžio sumos pataisos taikomos, jei atliktas pažeidimas, susijęs su viešojo pirkimo taisyklių nesilaikymu, taigi žalos padarymas yra būtina sąlyga taikyti finansines korekcijas. Dėl analogiškų priežasčių nepagrįstai siūloma taikyti ir kitas atsakovės nurodytas finansines korekcijas.

Per teismo posėdį pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybės kontrolė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (3 t., b. l. 178-182).

Nurodė, kad Valstybės kontrolės įstatymo nuostatos apibrėžia audito dokumentų teisinį statusą, jų aprašomąjį pobūdį ir numato, kad Valstybės kontrolėje gali būti priimami ir administraciniai aktai – sprendimai; nurodoma, kad ataskaitoje ir išvadoje pareiškiama nuomonė dėl audituoto subjekto finansinių ataskaitų ir valstybės lėšų naudojimo teisėtumo, tai yra procedūriniai dokumentai, nesukuriantys teisių ir pareigų. Skundžiamo audito atveju sprendimas nebuvo priimtas.

Valstybės kontrolė rengia deklaracijas baigus teikti paramą pagal ES Sanglaudos fondo reglamentuose nurodytus reikalavimus. Šios deklaracijos rengimas yra vienas iš Lietuvos kaip valstybės narės įsipareigojimų dėl projektų finansų kontrolės. Pareiškėjos skundžiami dokumentai neturi tiesioginio poveikio pareiškėjos teisėms ir pareigoms, jie nelaikytini individualiu administraciniu teisės aktu. Tokios praktikos laikosi ir teismai (LVAT 2009-09-18 nutartis byloje Nr. AS-822-530/09, 2012-02-10 nutartis byloje Nr. AS63-129/2012 ir kt.).

Remiantis Komisijos reglamento Nr. 1386/2002 2 str., vadovaujančioji institucija yra Finansų ministerija, ji atsakinga už patikimą ES Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemos veikimą Lietuvoje, todėl ginčijamo audito atveju audito subjektas yra būtent Finansų ministerija. Pareiškėja yra galutinis paramos gavėjas, o ne audito subjektas. Vien ta aplinkybė, kad skundžiamuose dokumentuose pateikta nuomonė, suformuota pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus, nereiškia, kad ši nuomonė turi įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams.

Valstybės kontrolė veikė teisės aktų nustatytos kompetencijos ribose ir jos neviršijo. Pažymi, kad skundžiami dokumentai neužbaigia projekto įgyvendinimo vertinimo ir uždarymo procedūros. Valstybė narė ir pareiškėja turės galimybę pateikti EK savo paaiškinimus ir įrodymus, į kuriuos bus atsižvelgta sprendžiant dėl finansinio koregavimo. Priėmus tokį sprendimą, administruojanti institucija privalės priimti sprendimą susigrąžinti neteisėtai išmokėtas ir/ar panaudotas lėšas ir būtent toks sprendimas galėtų būti skundžiamas teismui.

Atsakovė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (4 t., b. l. 88-92, 158-161) pabrėžė, kad EK priėmus sprendimą išmokėti mažesnį likutį dėl nustatytų trūkumų, susijusių su projekto įgyvendinimu, Finansų ministerija galės šį sprendimą skųsti Teisingumo teismui arba priimti sprendimą susigrąžinti netinkamai panaudotas lėšas iš paramos gavėjo. Dėl to nei deklaracija, nei audito ataskaita, nei EK sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia. EK, priimdama sprendimą dėl galutinio paramos likučio, gali keisti ataskaitoje siūlomą nustatytų neatitikimų finansinės pataisos dydį. Atsakovė įvertino Susisiekimo ministerijos atliktą atrankinį patikrinimą ir nustatė, kad vidaus auditorių darbas nebuvo atliktas su reikiamu profesiniu atidumu, pastebėjo reikšmingų neatitikimų. Dėl to valstybiniai auditoriai nusprendė Susisiekimo ministerijos vidaus auditorių atliktu darbu nesinaudoti, o patys atlikti audito procedūras. Atsakovė pažymėjo, kad LVAT laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra patvarkymų (įpareigojimų), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. LVAT pripažino, kad patenkinus skundą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o procesas būtų beprasmis (2012-05-21 nutartis adm. byloje Nr. AS-858-336-12). Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjos skundas neįvykdomas, nes skundžiami dokumentai yra pateikti EK. Teismui galėtų būti skundžiamas galutinis EK sprendimas, priimtas atlikus finansinio koregavimo ir projekto uždarymo administracinę procedūrą.

Per teismo posėdį atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Transporto investicijų direkcija (toliau – Direkcija) atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį tenkinti (3 t., b. l. 1-5).

Nurodė, kad Direkcija, gavusi Finansų ministerijos informaciją apie Valstybės kontrolės nustatytus pažeidimus, atliko 27 pažeidimų tyrimus ir 4 iš jų nustatė netinkamas finansuoti išlaidas. Pareiškėja nustatytus neatitikimus pašalino. Direkcijos nuomone, visi jos veiksmai, susiję su įgyvendinančiosios institucijos funkcijų vykdymu, buvo atlikti tinkamai ir buvo užtikrinta projektus administruojančių institucijų valdymo ir kontrolės sistema. Atsakovė galutinėje ataskaitoje ir išvadoje nepakankamai įvertino Direkcijos atliktų su projektu susijusių pažeidimų tyrimų išvadas ir Finansų ministerijai pateiktas pastabas bei pasiūlymus. Direkcijos teigimu, Valstybės kontrolės įstatyme nėra nuostatų dėl galutinės ataskaitos ir išvados apskundimo tvarkos. Įstatymas numato galimybę skųsti valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo priimtą sprendimą; šiuo atveju joks sprendimas nebus priimtas, nes galutinė ataskaita ir išvada buvo parengtos vykdant Seimo nutarimu Valstybės kontrolei pavestas funkcijas, taigi pareiškėja pagal šį įstatymą teisių apginti negalės. Direkcija sutinka, kad minėti dokumentai sukelia pareiškėjai neigiamas pasekmes, nes EK gali inicijuoti papildomo tyrimo atlikimą ir taikyti finansines korekcijas.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovai prašė skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Finansų ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra (4 t., b. l. 1-15).

Nurodė, kad baigiamoji audito deklaracija yra vieną sąlygų valstybei narei gauti Sanglaudos fondo paramos likutį. Valstybės kontrolė tikrinimą atlieka pagal tarptautinius audito standartus, o pareiškėja, Direkcija ir Finansų ministerija pateikia jai visą reikiamą informaciją. EK dėl paramos lėšų galutinio likučio išmokėjimo sprendžia atsižvelgdama į galutinėje ataskaitoje pateiktus duomenis ir į Valstybės kontrolės pateiktą baigiamąją audito deklaraciją, EK poziciją dėl finansinių korekcijų grindžia auditorių nustatytais faktais.

Atsakovė galutinę audito ataskaitą paskelbė neatsižvelgusi į daugumą Finansų ministerijos, Direkcijos ir pareiškėjos pastabų. Po galutinės ataskaitos paskelbimo VPT pateikė projekto metu atliktų pirkimų vertinimą ir patvirtino, kad viešojo pirkimo konkursas atliktas pažeidžiant teisės aktų nuostatas. Finansų ministerija, gavusi šią informaciją, pavedė Direkcijai atlikti įtariamo pažeidimo tyrimą. Pareiškėja, teikdama oficialų prašymą dėl EK sprendimo pakeitimo, informavo EK apie numatomus pagrindinių projekto priežiūros rodiklių pokyčius, jie buvo negalutiniai, todėl į EK sprendimo pakeitimą nebuvo įtraukti. Finansų ministerija, atsižvelgdama į atsakovės preliminarius pastebėjimus vertinant galutinę ataskaitą, kreipėsi į Direkciją prašydama atlikti pakartotinius įtariamų pažeidimų tyrimus, o pareiškėja pateikė detalesnę informaciją nurodytais klausimais. Informacija ir atliktų pažeidimų tyrimų medžiaga buvo pateikta atsakovei. EK informavo, kad darbai, viršijantys EK sprendime nustatytus rodiklius, yra tinkami finansuoti, jei jie griežtai susiję su projekto pirminiais tikslais ir yra būtini. Dėl to visi projekte atlikti darbai laikytini priemone rodikliams pasiekti ir jie buvo vykdomi pagal sutarties sąlygas, o rodikliai buvo viršijami dėl darbų technologijos, kitų aplinkybių, susijusių su unikaliu statiniu. Pakartotinio įtariamo pažeidimo tyrimo metu Direkcija išnagrinėjo pareiškėjos parengtą dokumentaciją ir nustatė, kad faktiškai parengtų projektų apimtys atitinka EK sprendimo rodiklius, sąrašus, pagal kuriuos buvo mokėta. Dėl to Finansų ministerija mano, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti. Finansų ministerijos nuomone, atsakovė turėjo atsižvelgti į Direkcijos papildomai išsakytus pastebėjimus dėl išlaidų pripažinimo ar nepripažinimo tinkamomis finansuoti.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Susisiekimo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį tenkinti (4 t., b. l. 148-153).

Paaiškino, jog sistemiškai aiškinant ES teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Valstybės kontrolės galutinė ataskaita ir išvada yra svarbus pagrindas atitinkamiems EK sprendimams priimti ir gali sukelti pareiškėjai teisines pasekmes. Nepaisant to, kad Valstybės kontrolės įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių šių dokumentų apskundimą tvarką, tai nereiškia, kad nėra kitų teisinės gynybos būdų pažeistiems interesams apginti. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, kreipimuisi į teismą pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar interesai yra pažeisti. Šiuo atveju pareiškėja aiškiai suvokia, kokias teisines pasekmes gali sukelti skundžiami dokumentai, dėl to mano, kad ji turi teisę kreiptis į teismą.

Susisiekimo ministerijai pavesta atlikti tarpinės institucijos ir atrankinius patikrinimus atliekančios institucijos funkcijas Sanglaudos fondo lėšomis finansuojamų transporto sektoriaus projektų srityje. Susisiekimo ministerija atliko atrankinį projekto patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjos valdymo ir kontrolės sistemos efektyvios, audito seka pakankama, viešieji pirkimai vykdyti laikantis VPĮ nuostatų, o nustatyti nereikšmingi netikslumai vėliau buvo ištaisyti, jie neturėjo reikšmingos įtakos projekto įgyvendinimui. Direkcija, kaip įgyvendinančioji institucija, iš viso atliko 27 pažeidimų tyrimus, susijusius su galutinėje ataskaitoje ir išvadoje nurodyta galimai netinkamų finansuoti išlaidų suma, ir tik 4 iš jų nustatė netinkamas finansuoti išlaidas. Kompetentingos ES paramą administruojančios institucijos pateikė atsakovei pastabas, tačiau atsakovė į daugumą pastebėjimų neatsižvelgė.

Per teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundą tenkinti.

Byla nutrauktina.

Nustatyta, kad 2004-08-10 Lietuva pateikė paraišką dėl Tarybos reglamentu Nr. 1164/94 įsteigto Sanglaudos fondo paramos projektui, susijusiam su Kauno geležinkelio tunelio renovavimu. Komisijos 2004-12-23 sprendimu Nr. K(2004)5681 nutarta minėtam projektui skirti paramą (1 t., b. l. 129-147).

2008-12-08 Komisija, atsižvelgusi į prašymą dėl pakeitimų, susijusių su priežiūros rodiklių patikslinimu, finansavimo plano pakeitimu ir projekto pabaigos termino pratęsimu, priėmė sprendimą Nr. K(2008)8337, kuriuo atitinkamai pakeitė 2004-12-23 sprendimą Nr. K(2004)5681 dėl paramos skyrimo (1 t., b. l. 150-151).

2011-05-20 Finansų ministerija kreipėsi į Direkciją, Susisiekimo ministeriją ir pareiškėją dėl paaiškinimų ir informacijos, susijusios su Valstybės kontrolės nurodytais pastebėjimais, pateikimo (3 t., b. l. 6-11).

2011-06-21 Finansų ministerija kreipėsi į Direkciją pakartotinai atlikti pažeidimo tyrimus (4 t., b. l. 22-26). 2011-07-28 Finansų ministerija pateikė Direkcijai Valstybės kontrolės preliminarius pastebėjimus ir nurodė pateikti papildomą informaciją (4 t., b. l. 27-34). 2011-09-27 Finansų ministerija kreipėsi į Direkciją, Susisiekimo ministeriją ir pareiškėją, prašydama pagal kompetenciją pateikti pastabas valstybinio audito ataskaitos projektui (3 t., b. l. 97-105).

2011-10-13 Finansų ministerija Valstybės kontrolei pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl audito ataskaitos ir prašė, esant galimybei, ją pataisyti (4 t., b. l. 37-62).

2011-12-27 Valstybės kontrolė parengė valstybinio audito ataskaitą dėl Sanglaudos fondo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) „Kauno geležinkelio tunelio renovacija“ Nr. (duomenys neskelbtini). Audito metu nustatyta 7 473 450,63 EUR netinkamų finansuoti išlaidų. Konstatuota, kad perkančioji organizacija AB „Lietuvos geležinkeliai“, vykdydama pirkimo procedūras, nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimo dėl pirkimo vertės galiojimo pirkimo pradžioje ir skaidrumo principo; atmetusi vienintelį atviro konkurso būdu pateiktą pasiūlymą, kaip nepriimtiną dėl per didelės kainos, negalėjo taikyti neskelbiamų derybų procedūros; pirmojo konkurso metu atmetusi vieną iš pasiūlymų ir Direkcijos nurodymu nutraukusi konkursą, nesilaikė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų; laimėtoju pripažinusi dalyvį, kurio pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų, nesilaikė skaidrumo principo; pirkimo dokumentuose pateikti kvalifikaciniai reikalavimai dalyviams prieštaravo nediskriminavimo ir proporcingumo principams. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, finansinė pataisa dėl viešųjų pirkimų pažeidimų yra 4 937 377,97 EUR. Valstybinių auditorių nuomone, EK deklaruotos 2 499 573,47 EUR išlaidos, patirtos apmokant už darbus, kurie viršijo EK sprendime nurodytus priežiūros rodiklius, netinkamos finansuoti; EK deklaruotos 24 600,14 EUR išlaidos, patirtos projektuojant ir atliekant tyrimus įrengiant laikiną peroną, netinkamos finansuoti; EK deklaruotos 8 590,43 EUR išlaidos, patirtos teikiant audito paslaugas, netinkamos finansuoti; EK deklaruotos 3 308,62 EUR išlaidos, patirtos įsigyjant atsarginių dalių komplektus, netinkamos finansuoti (2 t., b. l. 1-186).

2011-12-27 Valstybės kontrolės direktorė deklaracija baigus teikti paramą (valstybinio audito išvada) Nr. 9-59, patvirtino, kad Projekto galutinė išlaidų ataskaita ir mokėjimo paraiška Komisijai, kad būtų sumokėtas paramos likutis, yra patikrinti. Deklaracijoje nurodė, kad audito metu nustatyta 7 473 450,63 EUR netinkamų finansuoti išlaidų suma yra reikšminga. Padarė išvadą, kad paraiška paramos likučiui gauti, išskyrus nurodytas klaidas, yra pagrįsta (2 t., b. l.187-188).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl Valstybės kontrolės parengtos valstybinio audito ataskaitos dėl Projekto ir jos pagrindu priimtos išvados (deklaracijos) teisėtumo.

1994-05-16 Tarybos reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą (toliau – Reglamentas Nr. 1164/94), II priedo D straipsnio 2 dalies d punktas nustato, kad galutinis Bendrijos paramos likutis, apskaičiuotas pagal patvirtintas ir realiai padarytas išlaidas, sumokamas, jeigu projektas, projektas etapas ar projektų grupės darbai atlikti atsižvelgus į jo tikslus; per šešis mėnesius nuo nustatyto darbų pabaigos termino EK pateikiama mokėjimo paraiška ir paraiška dėl išlaidų, nustatytų sprendime suteikti paramą projektui, jo etapui ar grupei; galutinė ataskaita pateikiama EK; valstybė narė patvirtina EK, kad mokėjimo paraiškoje ir ataskaitoje pateikta informacija yra teisinga, nusiunčia baigiamąją audito deklaraciją.

Reglamento Nr. 1164/94 12 straipsnio 1 dalies f punktas nustato, kad valstybės narės įsipareigoja dėl projektų finansų kontrolės ir viena iš priemonių yra baigiamosios audito deklaracijos. Joje apibendrinamos ankstesniais metais atliktų patikrinimų išvados ir įvertinamas paraiškos išmokėti galutinį likutį pagrįstumas ir paskutinėje pažymoje nurodytų išlaidų teisėtumas bei tvarkingumas.

2002-07-29 Komisijos reglamento Nr. 1386/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų ir finansinių koregavimų atlikimo tvarkos (toliau – Reglamentas Nr. 1386/2002), 15 str. numatyta, kad jei dėl svarbių valdymo ir kontrolės trūkumų arba labai dažnai pasitaikančių pažeidimų ar abejonių tinkamu projekto įgyvendinimu negalima pateikti tikslios bendros garantijos dėl prašymo išmokėti galutinį likutį ir galutinio išlaidų sertifikato pagrįstumo, tokios aplinkybės nurodomos deklaracijoje, įvertinant problemos mastą ir jos finansinį poveikį. Tokiu atveju EK gali paprašyti atlikti papildomą patikrinimą, siekdama nustatyti pažeidimus ir per nustatytą laiką juos ištaisyti.

Remiantis Reglamento Nr. 1386/2002 17 str. 3 d., EK savo poziciją dėl finansinių korekcijų grindžia auditorių nustatytais faktais ir daro išvadas dėl jų finansinių padarinių. Šios išvados daromos po to, kai EK išnagrinėja atitinkamos valstybės narės įgyvendintas priemones, atsižvelgdama į pateiktas ataskaitas ir valstybės narės atsakymus.

Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalis nustato, kad EK gali priimti vieną iš tokių sprendimų: sumažinti EK sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų D straipsnio 2 dalyje minėtą į sąskaitą pervedamą sumą arba padaryti reikiamus finansinius koregavimus, t. y. atšaukti visą ar dalį paramą projektui. Bet kokios netinkamai sukauptos sumos lemia neteisėtai sumokėtų sumų susigrąžinimą.

Lietuvos Respublikos Seimas 2003-07-01 nutarimo Nr. IX-1667 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti Europos Sąjungos finansinės paramos auditus“ 1 str. 1 d. 1 p. pavedė Valstybės kontrolei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka atlikti Lietuvos Respublikos gaunamos Europos Sąjungos paramos auditus – atlikti baigiamąją audito deklaraciją dėl Sanglaudos fondo projektų rengiančios institucijos funkcijas pagal 2002 m. liepos 29 d. Europos Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1386/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl Sanglaudos fondo paramos valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų atlikimo tvarkos.

1995 m. gegužės 30 d. Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 9 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad Valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva.

Pagal Valstybės kontrolės įstatymo 17 str. 1 d., valstybinis auditas baigiamas įforminus valstybinio audito dokumentus. Valstybinio audito dokumentai yra darbo dokumentai, valstybinio audito ataskaita ir valstybinio audito išvada (16 str. 1 d.). Valstybinio audito ataskaita – Valstybės kontrolės pareigūno parengtas valstybinio audito dokumentas, kuriame aprašomi atlikto valstybinio audito mastas ir rezultatai (2 str. 4 d.). Valstybinio audito išvada – Valstybės kontrolės pareigūno parengtas valstybinio audito dokumentas, kuriame, atlikus finansinį (teisėtumo) auditą, pareiškiama nuomonė dėl audituoto subjekto finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių, nacionalinio ataskaitų rinkinio ir kitų ataskaitų duomenų bei valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams. Remiantis Valstybės kontrolės įstatymo 17 str. 2 d., 19 str., dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas – sprendimas, kuris gali būti skundžiamas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nurodytos teisės aktų nuostatos patvirtina, kad galutinį sprendimą, sprendžiant dėl Sanglaudos fondo paramos valstybėms narėms teikimo, įskaitant dėl finansinių korekcijų darymo, priima EK, įvertinusi valstybių narių pateiktas ataskaitas ir kitus duomenis. Taigi EK nustatyta diskrecijos teisė vertinti projekto metu patirtų išlaidų tinkamumą finansuoti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų. Baigiamoji audito deklaracija nors ir yra viena iš sąlygų valstybei narei gauti Sanglaudos fondo paramos likutį, tai yra pagrindas siekiant įvertinti tinkamą Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemos veikimą valstybėje narėje, išlaidų ataskaitų teisingumą, pagrindinių operacijų teisėtumą, tačiau tai nėra vienintelis ar pagrindinis dokumentas, kuriuo remdamasi EK priima atitinkamą sprendimą. Kaip minėta, Valstybės kontrolės EK pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje aprašomi atlikto audito mastas ir rezultatai, o išvadoje – pareiškiama nuomonė dėl tikrinto subjekto dokumentų ir lėšų naudojimo teisėtumo, sprendimas pagal Valstybės kontrolės įstatymo nuostatas nėra priimamas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad valstybinio audito ataskaita su išvada pateikti EK, tačiau galutinis EK sprendimas dėl paramos likučio skyrimo ar neskyrimo nėra priimtas, Finansų ministerija 2012-02-23 kreipėsi į EK, išdėstydama pastebėjimus ir nuomonę audito ataskaitoje nurodytais klausimais (4 t., b. l. 167-177).

Reglamento Nr. 1164/94 II priedo H straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja grąžinti EK neteisėtai sumokėtas sumas. Remiantis Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 759, 6.8 p., mokėjimo institucija, kuria yra Finansų ministerija, grąžina Europos Komisijai neteisėtai išmokėtas Sanglaudos fondo lėšas.

Teismas sutinka su atsakovės nuomone, kad Finansų ministerijai, vykdant šį įpareigojimą ir priėmus atitinkamą sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo, toks sprendimas, sukeliantis tiesiogines materialines teisines pasekmes galutiniam paramos gavėjui, galėtų būti ginčo dalykas teisme.

Nagrinėjamu atveju valstybinio audito ataskaitos ir išvados pasekmės nėra tos pačios kaip administracinio sprendimo, tiesiogiai sukuriančio asmeniui teises ir pareigas. Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Skundžiamais aktais nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų nustatymo galutiniam paramos gavėjui, jais pateikiami faktiniai duomenys ir valstybinio auditoriaus nuomonė. Dėl to ginčijami aktai turėtų būti vertinami kaip rašytiniai įrodymai, kurie nebūtinai turi būti nuginčyti administracine arba teismine tvarka tam, kad galima būtų vertinti jų turinį kartu su kitais rašytiniais įrodymais.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skundžiami aktai pagal savo turinį nėra individualūs administraciniai aktai, bet yra materialinio-techninio pobūdžio veiksmas, kuris negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad kai byloje ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjos interesus ar teises), o dėl fakto, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (pvz., administracinės bylos Nr. A14-261/2007; AS146-669/2009; Nr. A822-875/2010).

Konstitucijos 30 str., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p. (Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų)). Nesant nurodytai prielaidai kreiptis į teismą, pareiškėjas neturėjo procesinės teisės kreiptis į teismą su skundu. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p. pagrindu nutraukiama (Teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 101 str. 1 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinę bylą Nr. I-2094-281/2012 nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu, paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.