Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1707-624/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-10-01
Bylos Nr.: I-1707-624/2009
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00573-2009-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Dirvonas, Nijolė Šidagienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas: AB „Lietuvos geležinkeliai“
Atsakovas: Transporto investicijų direkcijos
Trečiasis asmuo: AB Turto bankas, įmonių Omnitele Ltd, įmonėms Omnitele Ltd, JP-Epstar Ltd
Advokatai: Aurimas Lazdauskas

Kategorijos

33.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1707-624/2009(Proceso Nr. 3-61-3-00573-2009-9)Procesinio sprendimo kategorija 33.4; 74 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Šidagienės ir Donato Vansevičiaus, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovams Artūrui Vasiliauskui ir Danieliui Dolgich, atsakovės Transporto investicijų direkcijos atstovams Rūtai Grigaliūnienei ir Gintarui Predkeliui, trečiojo suinteresuotojo asmens AB Turto bankas atstovui Remigijui Ilevičiui, trečiųjų suinteresuotųjų asmenų įmonių Omnitele Ltd ir JP-Epstar Ltd atstovui advokato padėjėjui Aurimui Lazdauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovei Transporto investicijų direkcijai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB Turto bankas, įmonėms Omnitele Ltd ir JP-Epstar Ltd dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ skunde prašo panaikinti Transporto investicijų direkcijos 2009-02-12 raštu Nr. 1.2-259 „Dėl lėšų susigrąžinimo“ ir 2009-04-08 raštu Nr. 1.2-606 „Dėl lėšų susigrąžinimo“ priimtą sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) Lt sumos pripažinimo netinkama apmokėti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų pagal 2005-08-09 pasirašytą Telekomunikacinių sistemų modernizavimo IX D Kretos koridoriaus Kaišiadorių-Kybartų ruože techninės priežiūros paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir šios sumos grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą bei įpareigoti Transporto investicijų direkciją apmokėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-08-05 raštu Nr. 2-3035 pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 218 dėl (duomenys neskelbtini) Lt sumokėjimo paslaugų tiekėjui už suteiktas paslaugas, įvykdžius Telekomunikacinių sistemų modernizavimo IX D Kretos koridoriaus Kaišiadorių-Kybartų ruože techninės priežiūros paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad Transporto investicijų direkcija yra transporto infrastruktūros projektų įgyvendinančioji institucija Lietuvoje, kurios atliekamos funkcijos, teisės ir atsakomybė nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026 patvirtintose Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau - ir Lėšų administravimo taisyklės) V skyriuje. Transporto investicijų direkcijos pagrindinė veikla Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka rengti ir įgyvendinti transporto infrastruktūros plėtros priemones. AB „Lietuvos geležinkeliai“ (galutinis paramos gavėjas) ir Transporto investicijų direkcija (įgyvendinančioji institucija) 2004-12-31 pasirašė sutartį Nr. SK-649/4.2-7 Dėl įgyvendinančios institucijos ir galutinio paramos gavėjo pareigų ir atsakomybės paskirstymo įgyvendinant projektus, kuriems skiriama Sanglaudos fondo lėšų (toliau - ir Paramos sutartis). Ši sutartis taikoma kiekvienam transporto infrastruktūros projektui, kuriam skiriama Sanglaudos fondo lėšų. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdo Europos Sąjungos Sanglaudos fondų lėšomis finansuojamą Telekomunikacinių sistemų modernizavimo IX D Kretos koridoriaus Kaišiadorių-Kybartų projektą (toliau – ir Projektas). Šio projekto tinkamam įgyvendinimui AB „Lietuvos geležinkeliai“ su konsorciumu, kurį sudaro įmonės Omnitele Ltd ir JP-Epstar Ltd (toliau – ir Paslaugų teikėjas), pasirašė sutartį, pagal kurią Paslaugų teikėjas įsipareigojo suteikti techninės priežiūros paslaugas. Transporto investicijų direkcija, kaip projekto įgyvendinančioji institucija, 2005-08-09 šią sutartį patvirtino. Paslaugų teikėjui pagal sutartį suteikus visas paslaugas, AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-08-05 raštu Nr. 2-3035 pateikė Transporto investicijų direkcijai mokėjimo prašymą Nr. 218, kuriuo prašoma pagal sutartį išmokėti (duomenys neskelbtini) Lt sumą rangovui. Transporto investicijų direkcija 2009-02-12 raštu Nr. 1.2-259 Dėl lėšų susigrąžinimo informavo AB „Lietuvos geležinkeliai“, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-10-17 įsakymu Nr. 1K-307 patvirtintomis Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Pažeidimų nustatymo taisyklės) vykdė pažeidimo tyrimo procedūrą, kurios metu nustatė, kad sutartyje numatytą leistiną dydį 34,96 proc. ((duomenys neskelbtini) Lt) viršijanti subrangovams perduotų paslaugų dalis yra netinkama apmokėti iš ES Sanglaudos fondo lėšų, todėl atmeta AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-08-05 raštu Nr. 2-3035 pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 218 dėl (duomenys neskelbtini) Lt sumokėjimo Paslaugų tiekėjui už suteiktas paslaugas įvykdžius Projektą, taip pat nurodė iki 2009-03-13 grąžinti į atsakovės sąskaitą (duomenys neskelbtini) Lt, t. y. tą sumą, kuri jau anksčiau buvo sumokėta Paslaugų teikėjui pagal sutartį, o iki šio termino negrąžinus šių lėšų, atsakovė savo reikalavimo teisę į šią sumą perleis AB Turto bankui. Atsakovė savo priimtą sprendimą grindė sutarties 8.6 p., kuriame nustatyta, kad Paslaugų teikėjas privalo atlikti ne mažiau kaip 70 procentų paslaugų vertės savo jėgomis, o kadangi pažeidimo tyrimo procedūrų metu nustatė, kad sutartyje numatytas leistinas subrangai perduodamas paslaugų dydis faktiškai buvo viršytas 34,96 procentais ((duomenys neskelbtini) Lt), konstatavo, kad subrangovams perduotų paslaugų dalis (viršijanti pagal sutartį leistinų perduoti subrangai paslaugų dalį) yra netinkama apmokėti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų ir neturi būti apmokama, o sumokėtos lėšos toje dalyje turi būti grąžinamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Pažymėjo, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 ir 11 d. nuostatomis, individualus administracinis aktas apibrėžiamas kaip dažniausiai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei, o administracinis sprendimas - kaip viešojo administravimo subjekto valia, išreikšta administraciniame akte. Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. taip pat nustatyta, jog viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, reiškiančiu, kad sprendinio priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. numato, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis ir toks priimtas sprendimas, privalo būti priimtas vadovaujantis minėtomis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Mano, kad atsakovės priimtas sprendimas aukščiau išvardintų reikalavimų, taikomų individualiam administraciniam aktui, neatitinka ir toks sprendimas turi būti naikinamas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja, vadovaudamasi Transporto investicijų direkcijos direktoriaus 2003-12-31 įsakymu Nr. 1.3-54 patvirtinta Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Transporto investicijų direkcijoje tvarka (toliau – ir Asmenų aptarnavimo tvarka), kreipėsi į atsakovę 2009-03-31 raštu Nr. 2(DI)-669 Dėl lėšų susigrąžinimo nesutikdama su atsakovės 2009-02-12 rašte Nr. 1.2-259 Dėl lėšų susigrąžinimo priimtu sprendimu bei jame išdėstytais argumentais, bei nurodė, kad atsakovės priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytų reikalavimų, taikomų individualiam administraciniam aktui, kokiu laikytinas atsakovės sprendimas susigrąžinti lėšas. Pažymėjo, kad atsakovės priimtas sprendimas (individualus administracinis teisės aktas) turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ginčijamame atsakovės 2009-02-12 rašte Nr. 1.2-259 Dėl lėšų susigrąžinimo nenurodyta, kokiomis teisės aktų normomis remiantis buvo priimtas sprendimas susigrąžinti lėšas, taip pat, ar egzistuoja teisės aktuose numatyti pagrindai (sąlygos) tokio sprendimo priėmimui, bei kuo motyvuojamas pasirinktų poveikio priemonių taikymas ir paprašė pagrįsti savo priimtą sprendimą, kad šio sprendimo pagrindu teisine tvarka galėtų reikšti Paslaugų teikėjui reikalavimą susigrąžinti jam sumokėtas ir netinkamomis finansuoti iš Sanglaudos fondo lėšų pripažintinas sumas. Atsakovės 2009-02-12 rašte Nr. 1.2-259 Dėl lėšų susigrąžinimo nuoroda į Finansinės paramos, išmokėtinos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių 9.1 p. nepagrindžia sprendimo susigrąžinti lėšas, kadangi pastaroji norma reglamentuoja tik reikalavimus informacijai, kuri turi būti pateikiama projekto vykdytojui jį informuojant apie priimtą sprendimą susigrąžinti lėšas. Nuoroda į tų pačių taisyklių 10.2 p. taip pat netaikytina teisinių sprendimo susigrąžinti lėšas pagrindu, kadangi pastaroji norma reglamentuoja kaip turi būti elgiamasi, jeigu projekto vykdytojas, kuriam išsiųstas sprendimas susigrąžinti lėšas, negrąžina lėšų per sprendime nurodytą terminą. Atsakovės sprendimas grindžiamas tik poįstatyminiais teisės aktais, tuo pažeidžiant įstatymo viršenybės principą, nustatytą Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p. Todėl mano, kad atsakovo nurodytas sprendimas yra nepagrįstas ir šio sprendimo pagrindu negalėjo būti taikomos sankcijos AB „Lietuvos geležinkeliai“.

Taip pat nurodo, kad atsakovė, išnagrinėjusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009-03-31 raštą Nr. 2(DI)-669 Dėl lėšų susigrąžinimo, 2009-04-08 raštu Nr. 1.2-606 pateikė papildomus savo priimto sprendimo motyvus. Rašte nurodė, kad vadovaujantis Lėšų administravimo taisyklių 11.1 p. atsakovė užtikrina, kad projektai būtų įgyvendinami, Sanglaudos lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais ir laikomasi Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatų, taip pat Lėšų administravimo taisyklių 3 p. nustatyta, kad pažeidimu laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių. Atsakovė nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 2 p. ir 15 str. 3 d., kuri numato, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos sąlygos. Taip pat atsakovė nurodo, kad Paslaugų teikėjo minėtam konkursui pateiktame pasiūlyme buvo nurodyta, kad paslaugų teikėjas planuoja perduoti subrangai 47,15 procentų paslaugų vertės, t. y. 17,15 procentų arba 106 579.87 Lt daugiau, nei numatyta Pirkimo dokumentuose (konkurso sąlygose). Tokiu būdu, sudarant sutartį, nebuvo laikomasi pirkimo dokumentuose nustatytų sąlygų. Tokie atsakovės teiginiai nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, bei nuorodos į Lėšų administravimo taisyklių nuostatas nustato tik atsakovės vykdomas funkcijas, kaip viešojo administravimo subjekto, veikiančio viešojo administravimo srityje. Paslaugų teikėjo konkursinio pasiūlymo priede Nr. IV „Darbų organizacija ir metodologija“, kuriame aprašomas numatomas subrangos organizavimas, numatyta, kad subrangovas - UAB „Telekomservisas“ atliks iki 30 proc. darbų. Apie tai, kad bus samdomi kiti subrangovai neužsimenama. Taigi, tiek pateikdamas konkursinį pasiūlymą, tiek sudarydamas Sutartį Paslaugų teikėjas aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo ketinimą ir įsipareigotojo laikytis AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatyto reikalavimo subrangai neperduoti paslaugų, už kurias būtų sumokėta ne daugiau kaip 30 proc. sutarties kainos. Kartu su Paslaugų teikėjo konkursiniu pasiūlymu buvo pateikta projekto biudžeto išklotinė (konkursinio pasiūlymo priedas Nr. 5.1), kurioje nurodyti ekspertų vardai, pavardės, apskaičiuotų darbo dienų skaičius, vienos darbo dienos įkainis ir už kiekvieno eksperto darbą mokėtinos sumos. Sprendžiant iš duomenų, esančių Projekto biudžeto išklotinėje bei kartu su pasiūlymu konkursui pateiktuose ekspertų gyvenimo aprašymuose (nors ekspertų gyvenimo aprašymuose nurodoma jų profesinė patirtis), negalima vienareikšmiškai spręsti apie ekspertų darbovietės pasiūlymo pateikimo metu (išskyrus ekspertą T. J., kurio gyvenimo aprašyme aiškiai nurodyta, kad jis nuo 2002 m. gegužės mėnesio iki dabar dirba UAB „Danet Baltic“). Įvertinant tai, kad tiek pateikdamas pasiūlymą, tiek sudarydamas sutartį Paslaugų teikėjas įsipareigojo laikytis susitarimo dėl subrangos apimčių, o vertindama pasiūlymą AB „Lietuvos geležinkeliai“ objektyviai neturėjo galimybės įvertinti subrangai planuojamų perduoti paslaugų masto, matyti, kad būtent Paslaugų teikėjui teko pareiga Projektą vykdyti taip, kad jis atitiktų sutarties sąlygas, o kartu ir sąlygą dėl subrangos apimties, bei paneigiamos abejonės dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo, kad vertinant paslaugų teikėjo konkursinį pasiūlymą buvo galima numatyti, kad Paslaugų teikėjas subrangai ketina perduoti didesnę dalį paslaugų nei nurodyta AB „Lietuvos geležinkeliai“ konkursiniuose reikalavimuose. Todėl atsakovės argumentai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 2 p. ir 15 str. 3 d., neturi jokio pagrindo ir šiais argumentais paremtas ginčijamas atsakovės sprendimas yra neteisėtas bei pažeidžiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ bei Paslaugų teikėjo teisėtus lūkesčius. Taip pat nurodo, kad atsakovė neteisingai vertina sutarties nuostatas, kadangi pareiga laikytis sutarties 8.6 p. nustatyto reikalavimo neperduoti subrangai paslaugų daugiau kaip 30 proc. sutarties vertės tenka Paslaugos teikėjui, o ne AB „Lietuvos geležinkeliai“. Pažymėjo, kad 2005-08-12 vykusios pirmojo Projekto visuotinio susitikimo metu buvo svarstomas klausimas dėl dviejų techninę priežiūrą vykdančių ekspertų pakeitimo. AB „Lietuvos geležinkeliai“, patikrinusi siūlomų ekspertų kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, pritarė, kad du konkursinio pasiūlymo pateikimo metu pasiūlyti techninės priežiūros ekspertai (M. V. ir T. J., kurie negali eiti savo pareigų dėl darbo vietos pakeitimo) būtų pakeisti į du Paslaugų teikėjo subrangovo UAB „Telekomservisas“ deleguotus ekspertus O. B. ir T. D.. Tokiam Paslaugų teikėjo darbuotojų pakeitimui nereikalingas atsakovės pritarimas, kadangi tai buvo atliekama vadovaujantis sutarties 19 str. nustatyta tvarka. Sutarties 19.3 p. nurodyta, kad kai darbuotojas turi būti pakeistas, jį pakeičiantis asmuo turi atitikti ekvivalentišką kvalifikaciją ir patirtį, ir atlyginimas, kuris turi būti jam mokamas, neturi viršyti to, kurį gavo darbuotojas. Pažymėjo, kad atsakovė, vykdydama jai pavestus uždavinius ir priimdama sprendimus, taip pat turi vadovautis tiek galiojančiais teisės aktais, tiek juose įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių bei kitais teisės principais. Vien teisės aktų, kuriais atsakovė vadovaujasi savo veikloje, išvardinimas nėra pagrindas, įrodantis tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesilaikė nustatytų teisės aktų reikalavimų ir nesuteikia atsakovei teisės taikyti sprendime nurodytas poveikio priemones. Sutartyje nustatytos maksimalios leistinos subrangos dalies nesilaikymas nėra ir negali būti laikomas pažeidimu pagal Pažeidimų nustatymo taisykles, kurių 2 p. nustatyta, kad pažeidimu laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu ar neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijos biudžeto nuostolių. Kadangi sutartyje nurodytos techninės priežiūros paslaugas Paslaugų teikėjas atliko tinkamai, kvalifikuotai ir laiku, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl sutartyje nustatytos maksimalios leistinos subrangos dalies nesilaikymo atsirado arba galėjo atsirasti kokie nors valstybės ar Europos Bendrijų biudžeto nuostoliai. Taip pat nurodo, kad finansinės paramos į Lietuvos Respublikos biudžetą pagrindus nustato Paramos grąžinimo taisyklės, kurių 6 p. yra išvardintas išsamus ir baigtinis sąrašas atvejų, kuomet finansinė parama turi būti grąžinta, tačiau tokie atvejai nėra nustatyti. Paramos teikėjui sutartyje nustatytos maksimalios leistinos subrangos dalies viršijimas neturi jokios įtakos nei jo suteiktų paslaugų kokybei, nei jų kainai, nesudaro pagrindo Transporto investicijų direkcijai reikalauti grąžinti skirtą finansinę paramą - (duomenys neskelbtini) Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą (I tomas, b. l. 3-9).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad skundžiamas Transporto investicijų direkcijos sprendimas neatitinka formalių reikalavimų viešojo administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui. Pagal sutarties sąlygas pareiga kontroliuoti techninio vykdymo sąlygas dėl subrangos masto nustatyta konsorciumo atstovams. Pripažįsta, kad buvo pažeista sutarties sąlyga dėl subrangai perduotų paslaugų apimties, tačiau šią aplinkybę sužinojo tik gavus audito išvadas. Aplinkybė, kur pasiūlymo pateikimo metu dirbo ekspertai, nesiaiškinta, kadangi svarbi buvo tik jų kvalifikacija. Neginčija aplinkybės, kad subrangovo suteiktų paslaugų vertė sudaro 65 procentų visų paslaugų vertės, tačiau ginčija aplinkybę, kad konkursinio pasiūlymo vertinimo metu pareiškėja turėjo galimybę ir pareigą pasitikrinti ar siūlomas subrangai perduodamų paslaugų mastas atitinka konkurso sąlygas. Galimybė keisti ekspertus yra numatyta sutarties 19 str. 4 p., tačiau jų pakeitimas neturi įtakoti privalomos sutarties sąlygų pakeitimo. Pakeitus ekspertus, išlieka rangovo pareiga užtikrinti, kad sutartyje numatyta sąlyga dėl subrangos apimties nebūtų pažeista toliau vykdant sutartį.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė Transporto investicijų direkcija su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti. Nurodo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ įgyvendinamas projektas Nr. 2004/LT/16/P/PT/009 Telekomunikacijų sistemų modernizavimo IX D Kretos koridoriaus Kaišiadorių-Kybartų ruože techninė priežiūra (toliau - ir Projektas) 100 proc. finansuojamas iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų, pagal 2004-04-07 Europos Komisijos sprendimą Nr. DL/2004/0996. Transporto investicijų direkcija (įgyvendinančioji institucija) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (galutinis paramos gavėjas) 2004-12-31 sudarė sutartį Nr. SK- 649/4.2-7 „Dėl įgyvendinančiosios institucijos ir galutinio paramos gavėjo pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektus, kuriems skiriama Sanglaudos fondo lėšų“. Projekto viešųjų pirkimų procedūros pradėtos 2005 metų sausio mėnesį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliko Projekto viešuosius pirkimus ir su Paslaugų teikėju konsorciumu Omnitele Ltd/JP-Epstar Lt (toliau – ir konsorciumas) 2005-08-09 pasirašė techninės priežiūros sutartį Nr. 2004/LT/16/P/PT/009-TP01/SP-318 (toliau – ir Techninės priežiūros sutartis), bendra pasirašyta šios sutarties vertė yra (duomenys neskelbtini) Lt. Transporto investicijų direkcija 2008-08-05 raštu Nr. 2-3035 gavo Projekto galutinį mokėjimo prašymą Nr. 218, kuriuo prašoma išmokėti 62 179.56 litų sumą. Šio mokėjimo prašymo išlaidos patirtos pagal pasirašytą Techninės priežiūros sutartį. Vadovaujantis Techninės priežiūros sutarties 32 str., prie šio mokėjimo prašymo pridėta KPMG Oy Ab įmonės 2008-06-03 audito pažyma, kurioje konstatuota, kad yra pažeistos Techninės priežiūros sutarties sąlygos, kad subrangos paslaugų dydis vykdant Sutartį sudarė 65 proc. sutarties vertės, t. y. daugiau, nei sutartyje nustatyta 30 proc. subrangos riba. Transporto investicijų direkcija, vadovaudamasi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-10-17 įsakymu Nr. 1K-307, vykdė pažeidimo tyrimo procedūrą, kurios metu nustatė, kad sutartyje numatytą leistiną dydį 34,96 procentais (arba (duomenys neskelbtini) litais) viršijanti subrangovams perduotų paslaugų dalis, yra netinkama apmokėti iš Sanglaudos fondo lėšų. Transporto investicijų direkcija dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Finansų ministeriją (vadovaujančiąja ir mokėjimo institucijas) ir Susisiekimo ministeriją (tarpinę instituciją), prašydama įvertinti išdėstytus faktus ir pateikti savo nuomonę - ar subrangovo suteiktos paslaugos viršijančios techninės priežiūros sutartyje numatytą dydį gali būti finansuojamos iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų. Vadovaujančioji institucija pateikė savo nuomonę ir nurodė, kad manytina, jog buvo pažeistos sutarties vykdymo sąlygos ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Transporto investicijų direkcija 2009-02-12 raštu Nr. 1.2-259 atmetė pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr.218, kuriuo prašoma pagal sutartį išmokėti 62 179.56 litų sumą ir nurodė, kad likusi netinkamų išlaidų suma ((duomenys neskelbtini) Lt), kuri jau sumokėta paslaugų teikėjui, turi būti grąžinta į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Pareiškėja 2009-03-31 raštu Nr. 2(DI)-669 Dėl lėšų susigrąžinimo kreipėsi į Transporto investicijų direkciją ir nurodė, kad nesutinka su sprendimu, o ji 2009-04-08 raštu Nr. 1.2-606 Dėl lėšų susigrąžinimo pateikė pareiškėjai papildomus sprendimo motyvus. AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatytu terminu negrąžinus nurodytos sumos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, Transporto investicijų direkcija vadovaudamasi Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimo Nr. 590, 10.2 p., kuris nustato, kad jeigu projekto vykdytojas, kuriam išsiųstas sprendimas, per sprendime nustatytą terminą šių lėšų negrąžina, reikalavimo teisė į šią sumą per 30 kalendorinių dienų nuo sprendime nustatyto nurodytos lėšų sumos grąžinimo termino pasibaigimo dienos perleidžiama Turto bankui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį, reikalavimo teisę perleido Turto bankui.

Taip pat nurodo, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšos Lietuvos Respublikai, kaip Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybei narei skiriamos projektams, padedantiems siekti Konsoliduotoje Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytų transeuropinių transporto infrastruktūros tinklų plėtros tikslų. Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklės nustato, kad Sanglaudos fondo lėšos naudojamos ir į apskaitą įtraukiamos pagal Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas, vadovaujantis šia sutartimi priimtais ES teisės aktais, kitais ES dokumentais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais nacionalinio biudžeto lėšų planavimo ir vykdymo procedūras. Tiesioginė atsakomybė už projektų valdymą ir finansinę kontrolę tenka šalims narėms. Institucijos, kurios dalyvauja valdant Sanglaudos fondą šalyje narėje yra Finansų ministerija - vadovaujančioji ir mokėjimo institucija, Susisiekimo ministerija - tarpinė institucija transporto infrastruktūros srityje, Transporto investicijų direkcija - įgyvendinančioji institucija transporto infrastruktūros srityje. Transporto investicijų direkcija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina (steigėjo funkcijas vykdo) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. Pagrindiniai Transporto investicijų direkcijos uždaviniai, funkcijos, teisės ir atsakomybė nustatyti Transporto investicijų direkcijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-03-04 įsakymu Nr. 3-71 Dėl Transporto investicijų direkcijos nuostatų patvirtinimo. Transporto investicijų direkcijos nuostatų 6 p. nustato, kad direkcijos uždaviniai yra siekti, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondo bei struktūrinių fondų remiamų projektų, Europos Bendrijų pagalbos transeuropinio transporto tinklo plėtros projektams ir kitų transporto infrastruktūros plėtros priemonėms įgyvendinti skirti finansiniai resursai būtų tinkamai panaudoti. Lėšų administravimo taisyklių 11 p. nustato, kad įgyvendinančioji institucija užtikrina, kad projektai būtų įgyvendinami, Sanglaudos lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais ir laikomasi Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatų. Minėtų taisyklių 11.9 p. įpareigoja įgyvendinančiąja instituciją užtikrinti, kad galutinių paramos gavėjų mokėjimo prašymuose būtų tik tos išlaidos, kurios atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Lėšų administravimo taisyklių 3 p. apibrėžia, kad galutinis paramos gavėjas yra Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nurodyta įmonė, įstaiga ar organizacija, įgyvendinanti iš Sanglaudos fondo lėšų finansuojamą projektą, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus atliekanti užsakovo ir kitas įgyvendinančiosios institucijos perduotas jai funkcijas. Lėšų administravimo taisyklių 14 punktas apibrėžia galutinio paramos gavėjo teises ir pareigas ir nustato, kad galutinis pramos gavėjas, sudaro su įgyvendinančiąja institucija pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis (sutartis turi būti suderinta su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis). Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-08-16 įsakymu Nr. 1K-288 (toliau – ir Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklės), 18.4.2 p. nustato, kad rangovo (paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo) pateiktoje mokėjimo sąskaitoje nurodytos lėšos gali būti laikomos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis, jei įgyvendinančioji institucija yra įsitikinusi, kad rangovo (paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo) pateikta sąskaita atitinka sutarties sąlygas.

Transporto investicijų direkcija 2008-08-05 raštu Nr. 2-3035 gavo Projekto galutinį mokėjimo prašymą Nr. 218, kuriuo prašoma išmokėti 62 179.56 Lt sumą ir prie šio mokėjimo prašymo pridėta KPMG Oy Ab įmonės 2008-06-03 audito pažyma, kurioje konstatuota, kad yra pažeistos Techninės priežiūros sutarties sąlygos, nes subrangos paslaugų dydis vykdant sutartį sudarė 65 proc. sutarties vertės, t. y. daugiau, nei sutartyje nustatyta 30 proc. subrangos riba. Auditas atliktas vadovaujantis Techninės priežiūros sutarties 32 str., kuris nustato, kad prieš atliekant galutinį mokėjimą, Konsultanto perkančiajai organizacijai atsiųstos sąskaitos turi būti patikrintos nepriklausomo ir bešališko auditoriaus, kuris yra tarptautiniu lygiu pripažįstamos privalomo audito organizacijos narys, apie kurį praneša konsultantas. Auditorius turi įsitikinti, kad esama atitinkamų, patikimų ir pakankamų įrodymų, kad Konsultanto šiai sutarčiai pasisamdyti ekspertai faktiškai dirbo sutarčiai (ir, kur tai yra įmanoma, tai patvirtina nepriklausomai, iš trečiosios šalies gauti įrodymai) Konsultanto sąskaitose ir kartu su finansinėmis ataskaitomis pateiktose tarpinėse eigos ataskaitose nurodytą dienų skaičių. Šiuo pagrindu, Transporto investicijų direkcija, vadovaudamasi ES finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti ES finansinę paramą nustatymo taisyklių 9 p., kuriame nurodyta, kad paramą administruojanti institucija nustačiusi arba įtarusi, kad esama pažeidimų, per 10 darbo dienų atlieka pažeidimo tyrimą, pradėjo tyrimo procedūrą. Pažeidimo tyrimo procedūros metu Transporto investicijų direkcija nustatė, kad Techninės priežiūros sutarties sąlygų 8.6 p. numatyta, kad konsorciumas privalo atlikti ne mažiau kaip 70 proc. paslaugų vertės konsorciumo pajėgomis, o likusi dalis gali būti perleista subrangai. Techninės priežiūros sutarties sąlygos buvo pažeistos, nes sutartyje numatytas leistinas subrangos dydis viršytas 34,96 procentais (arba (duomenys neskelbtini) litais). Nesutinka su pareiškėjos skundo teiginiu, kad pareiga laikytis Techninės priežiūros sutarties sąlygų 8.6 p. nustatyto reikalavimo neperduoti subrangai paslaugų daugiau kaip 30 proc. sutarties vertės tenka Paslaugų teikėjui, ne AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes būtent pareiškėjai, kaip galutiniam paramos gavėjui tenka pareiga užtikrinti, kad sutartis, kuri finansuojama ES Sanglaudos fondo lėšomis, būtų vykdoma griežtai pagal joje nustatytas sąlygas. Toks įpareigojimas galutiniam paramos gavėjui nustatytas Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 6 p. Paramos sutarties 10.1 p. taip pat pabrėžia, kad galutinis paramos gavėjas įsipareigoja patikrinti kiekvieną rangovo (paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo) pateiktą sąskaitą, jos atitiktį pirkimo sutarties sąlygoms. Teisės aktai, reglamentuojantys ES paramos administravimą nenustato pareigų rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių teikėjams), bet nustato pareigas galutiniam paramos gavėjui, kuris yra įmonė, įstaiga ar organizacija nurodyta Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų ir įgyvendina projektą. Jeigu galutinis paramos gavėjas neužtikrina šio jam nustatyto įsipareigojimo išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ES paramos lėšomis. Klausimas, ar galutinis paramos gavėjas išlaidas, kurios buvo pripažintos netinkamomis finansuoti iš ES paramos lėšų, finansuos savo nuosavomis lėšomis ar reikalaus rangovo (paslaugų teikėjo, prekių tiekėjo) sugrąžinti jam sumokėtas lėšas - nėra institucijų, administruojančių ES paramą kompetencijos objektas. Taip pat nurodo, kad pareiškėja skunde teigia, kad atsakovė savo rašte taip pat nurodo, kad vadovaujantis Paramos sutarties 8.11 p. galutinis paramos gavėjas įsipareigoja prireikus teikti įgyvendinančiajai institucijai prašymą dėl pirkimo sutarties keitimo. Minėtą prašymą AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo pateikti, kai pastebėjo, kad vykdomos Techninės priežiūros sutarties subrangos dydis viršija 30 proc. subrangos dydį, nustatytą sutarties sąlygose. Pareiškėjas skunde teigia, kad „2005-08-12 vykusio pirmojo Projekto visuotinio susitikimo metu buvo svarstomas klausimas dėl dviejų techninę priežiūrą vykdančių ekspertų pakeitimo. Sutinka, kad nurodytu atveju nėra reikalingas atsakovės sutikimas dėl ekspertų pakeitimo, tačiau šis minėtas faktas indikuoja, kad pareiškėja patvirtino paslaugų teikėjo subrangovus ir tokiu būdu turėjo patikrinti, ar šis ekspertų pakeitimas neprieštarauja Techninės priežiūros sutarties sąlygų 8.6 p. sąlygai, jog konsorciumas privalo atlikti ne mažiau kaip 70 proc. paslaugų vertės konsorciumo pajėgomis. Pastebėjus sutarties sąlygų neatitikimą, kreiptis į Transporto investicijų direkciją su prašymu dėl pirkimo sutarties keitimo, bet ne įgyvendinti projektą pažeidžiant Techninės priežiūros sutarties sąlygas. Transporto investicijų direkcija būtų išnagrinėjusi sutarties pakeitimo projekto atitikimą teisės aktų nuostatoms ir pasiūliusi rekomendaciją. Tokiu būdu būtų atlikta išankstinė išlaidų tinkamumo finansuoti iš ES Sanglaudos fondo lėšų kontrolė. Pažeidimo tyrimo metu kilo įtarimų, kad įgyvendinat projektą buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, todėl buvo ištirtas Techninės priežiūros sutarties atitikimas Projekto viešųjų pirkimų dokumentams. Nustatyta, kad viešųjų pirkimų dokumentuose (konkurso sąlygose) AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodė reikalavimą, kad paslaugų teikėjas privalo atlikti ne mažiau kaip 70 proc. paslaugų vertės savo pajėgomis, tuo tarpu konsorciumo pateiktame pasiūlyme nurodyta, kad planuojama perduoti subrangai 47,15 proc. paslaugų vertės, t. y. 17,15 proc. daugiau negu nustatyta konkurso sąlygose. Taip pat nustatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdydami Projekto viešųjų pirkimų konkursą, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. ir 15 str. 3 d. nuostatas. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtintų Pirkimų dokumentų 2.3.1 (8) punktas nustato, kad pasiūlymas bus atmestas jeigu subrangai perduodamų paslaugų vertė viršija 30 proc. sutarties vertės. Pareiškėjos skunde nurodytas teiginys, kad Paslaugų teikėjo konkursinio pasiūlymo priede Nr. IV „Darbų organizacija ir metodologija“, kuriame aprašomas numatomas subrangos organizavimas, numatyta, kad subrangovas - UAB „ Telekomservisas“ atliks iki 30 proc. darbų. Apie tai, kad bus samdomi kiti subrangovai neužsimenama. Taigi, tiek pateikdamas konkursinį pasiūlymą, tiek sudarydamas sutartį Paslaugų teikėjas aiškiai ir nedviprasmiškai deklaravo ketinimą ir įsipareigojo laikytis AB „Lietuvos geležinkeliai“ nustatyto reikalavimo subrangai neperduoti paslaugų, už kurias būtų sumokėta daugiau kaip 30 proc. sutarties kainos, yra netikslus, nes konkursinio pasiūlymo Priede Nr. 5.1 pateiktoje biudžeto išklotinėje (kurioje nurodyti ekspertų vardai, pavardės, apskaičiuotų darbo dienų skaičius, vienos darbo dienos įkainis ir už kiekvieno eksperto darbą mokėtinos sumos ir kuri atspindi realų darbų paskirstymą) nurodyta, kad planuojamas subrangos dydis yra 47,15 proc. paslaugų vertės vietoj pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytų 30 proc. (sutarties vykdymo metu buvo pakeisti dar keli ekspertai ir subranga padidėjo iki 65 proc.) . Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 1 d. nustato, kad perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus. Pareiškėja, matydama neatitikimą tarp konkursinio pasiūlymo sąlygų turėjo paprašyti, kad dalyvis netikslius duomenis paaiškintų, o konkurso dalyviui nepatikslinus duomenų, pasiūlymą atmesti. Pareiškėja skunde taip pat mini biudžeto išklotinę ir teigia, kad kartu su Paslaugų teikėjo konkursiniu pasiūlymu buvo pateikta projekto biudžeto išklotinė (konkursinio pasiūlymo priedas Nr. 5.1), kurioje nurodyti ekspertų vardai, pavardės, apskaičiuotų darbo dienų skaičius, vienos darbo dienos įkainis ir už kiekvieno eksperto darbą mokėtinos sumos. Spendžiant iš duomenų, esančių Projekto biudžeto išklotinėje bei kartu su pasiūlymu konkursui pateiktuose ekspertų gyvenimo aprašymuose (nors ekspertų gyvenimo aprašymuose nurodoma jų profesinė patirtis), negalima vienareikšmiškai spręsti apie eksperto darbovietes pasiūlymo pateikimo metu <...>. Įvertinant tai, kad tiek pateikdamas pasiūlymą, tiek sudarydamas sutartį Paslaugų teikėjas įsipareigojo laikytis susitarimo dėl subrangos apimčių, o vertindama pasiūlymą AB „Lietuvos geležinkeliai“ objektyviai neturėjo galimybės įvertinti subrangai planuojamų perduoti paslaugų mąsto, matyti, kad būtent paslaugų teikėjui teko pareiga Projektą vykdyti taip, kad jis atitiktų sutarties sąlygas, o kartu ir sąlygą dėl subrangos apimties. Kadangi pareiškėja parengė ir patvirtino viešųjų pirkimų dokumentus (konkursinę dokumentaciją) ir turėjo turėti svarių priežasčių, jei nustatė reikalavimą, kad paslaugų teikėjas privalo atlikti ne mažiau kaip 70 proc. paslaugų vertės savo jėgomis (priešingu atveju gali kilti abejonių dėl viešųjų pirkimų principų - lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo - pažeidimo), todėl privalėjo užtikrinti mechanizmą tinkamai patikrinti, ar konkurso dalyvis atitinka minėtą reikalavimą. Pareiškėjos teiginiai, kad vertindama pasiūlymą ji objektyviai neturėjo galimybės įvertinti subrangai planuojamų perduoti paslaugų mąsto, yra nepateisinami. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lėšų administravimo taisyklių 11.16 p., Transporto investicijų direkcija informavo vadovaujančiąją, mokėjimo ir tarpinę institucijas apie vykdomą tyrimą bei paprašė įvertinti išdėstytus faktus ir pateikti savo nuomonę - ar subrangovo suteiktos paslaugos viršijančios Techninės priežiūros sutartyje numatytą dydį gali būti finansuojamos iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų, kuri pateikė savo nuomonę ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atliktų paslaugų santykis neatitinka sutarties sąlygų ir į prielaidą, kad pirkimo dokumentuose ir sutartyje nebuvo numatyta išlyga, kuri galiotų susidarius paklausime nurodytoms aplinkybėms <...> bei atkreipiant dėmesį į rašte nurodyto viešojo pirkimo metu galiojusio Viešųjų pirkimų įstatymo 15 str. 3 d., pagal kurią sudarant pirkimo sutartį, negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos, manytina, kad buvo pažeistos sutarties vykdymo sąlygos. Vadovaujančioji institucija savo rašte taip pat nurodė, kad nors konsorciumo pateiktame pasiūlyme buvo numatyta perduoti subrangai 47,15 proc. paslaugų vertės vietoj pirkimo dokumentuose ir sutartyje numatytų 30 proc., perkančioji organizacija konsorciumą pripažino kaip laimėjusį konkursą ir atitikusį visas jo sąlygas, svarstytinas sudarytos sutarties teisėtumo ir Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo klausimai. Lėšų administravimo taisyklių 3 p. apibrėžia, kad pažeidimu laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Lietuvos Respublikos teisės aktai reglamentuojantys ES paramos administravimą detaliai nenurodo atvejų, kada lėšos pripažįstamos panaudotomis pažeidžiant teisės aktus. Minėti atvejai nustatomi atliekant sisteminę poįstatyminių aktų reglamentuojančių ES paramos administravimą analizę. Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 18.4.2 p. nustato, kad rangovo (paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo) pateiktoje mokėjimo sąskaitoje nurodytos lėšos gali būti laikomos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis, jei įgyvendinančioji institucija yra įsitikinusi, kad rangovo (paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo) pateikta sąskaita atitinka sutarties sąlygas. Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių nuostatos reglamentuodamos, kokios lėšos gali būti laikomos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis, nurodo tinkamą rangos (paslaugų teikimo, prekių tiekimo) sutarties sąlygų laikymąsi. Civilinio kodekso 6.189 str. nustato, kad sutartis turi įstatymo galią jos šalims. Tai reiškia, kad šalys privalo laikytis savo sudarytos sutarties, joje numatytų taisyklių ir sutarties pažeidimas plačiąja prasme yra prilyginamas įstatymo pažeidimui. Pažeidimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad Techninės priežiūros sutarties sąlygos pažeistos. Pareiškėja taip pat neneigia, kad Techninės priežiūros sutarties sąlygos buvo pažeistos, tik nurodo, kad pareiga laikytis sutarties 8.6 p. nustatyto reikalavimo neperduoti subrangai paslaugų daugiau kaip 30 proc. sutarties vertės tenka Paslaugos teikėjui, o ne AB „Lietuvos geležinkeliai“. Sprendimą, kad mokėjimo prašyme Nr. 218 nurodytos lėšos negali būti laikomos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis, atsakovė priėmė vadovaudamasi minėtais teisė aktais, objektyviais duomenimis ir faktinėmis aplinkybėmis, vadovaudamasi objektyvumo bei sąžiningumo principais. Atsakovė išnagrinėjo nepriklausomų auditorių išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad pažeistos Techninės priežiūros sutarties sąlygos, taip pat kreipėsi į vadovaujančiąja, mokėjimo ir tarpinę institucijas bei paprašė jų pateikti savo nuomonę - ar subrangovo suteiktos paslaugos viršijančios Techninės priežiūros sutartyje numatytą dydį gali būti finansuojamos iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų. Vadovaujančioji institucija pateikė savo nuomonę ir nurodė, kad manytina, kad buvo pažeistos sutarties vykdymo sąlygos. Proporcingumo principu, kuris reiškia, kad sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tikslus, taip pat ir pareiškėjos nurodytu teisėtų lūkesčių principu: Projektas 100 proc. finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis, t. y. suteikiama parama pareiškėjai. Paramos administravimo tikslas - užtikrinti, kad paramos lėšos naudojamos griežtai pagal nustatytas taisykles. Nustačius Projekto pažeidimą, neapmokėti patirtų išlaidų, o jeigu išlaidos jau apmokėtos, vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Paramos grąžinimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590, 6.2.2 p., grąžinti lėšas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Pažymėjo, kad pareiškėja apmoka lėšas, kurios yra skirtos sukurti turtui, kuris bus įtraukiamas į jo turto apskaitą (nuostoliai nepatiriami). Nagrinėjamu atveju nebuvo priimtas griežtesnis sprendimas - nutraukti paramos teikimą visam Projektui ar pan. (I tomas, b. l. 71-80).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdyje su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų, nes buvo numatyta, kad subrangai perduodamų paslaugų vertė 17 procentų viršys nustatytą. Nagrinėjant pasiūlymą buvo galimybė išsiaiškinti, kad planuojama perduoti subrangai paslaugų vertė viršija 30 procentų. Keičiant ekspertus taip pat buvo galimybė bei pareiga išsiaiškinti ar nebus pažeistos sutarties sąlygos. Subrangos paslaugų vertę – 30 procentų, nustato pati pareiškėja pirkimo dokumentuose, todėl privalėjo užtikrinti tokios sąlygos vykdymą. Subrangos apimčių ribojimas, projektus finansuojant iš ES skirtos paramos, numatytas Europos Komisijos rekomendacijose, tai yra viena iš esminių sąlygų. Atsakovė nebūtų pritarusi ir patvirtinusi tokios sutarties, jei subrangos dydis būtų kitoks. Lėšų grąžinimo taisyklės nustato, kad parama grąžinama tais atvejais, kai buvo pažeista sutartis tarp galutinio paramos gavėjo ir įgyvendinančios institucijos. Buvo pažeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, nes paslaugų vertė viršijo 35 procentus. Mano, kad nuostoliai padaryti tiek, kiek tas procentas yra viršytas, neliečiant viso projekto. Detalaus ir tikslaus procentų apskaičiavimo teisės aktai nenumato, todėl vadovautasi teisėtų lūkesčių principu. Atsakovė iš dalies vykdo išankstinę Viešųjų pirkimų procedūrų kontrolę, tačiau tik stebėtojo prasme. Perkančioji organizacija, kuri yra ir galutinė paramos gavėja, atsakinga už viešuosius pirkimus. Transporto investicijų direkcijai ji pateikia viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ataskaitas, kuriose nurodyta vertinimo eiga, tačiau detaliai visko įvertinti nėra galima. Atsakovė suderino viešojo pirkimo konkurso sąlygas pagal savo kompetenciją, tačiau ne kaip perkančioji organizacija. Subrangos mastas nustatomas perkančiosios organizacijos, tačiau derinant pirkimo dokumentus atsižvelgiama į Europos Komisija rekomendacijas, kad subrangai skirti iki 30 procentų. Sanglaudos fondo strategijoje yra įvardinti konkretūs projektai, kuriems numatoma skirti lėšas. Pareiškėja rengė paraišką Europos Komisijai, kuri ją vertina ir skiria finansavimą. Paraiškoje apie subrangos mastą nieko nenurodyta, o subrangos dydį nustato perkančioji organizacija. Projektas turi būti įgyvendinamas tinkamai, pareiškėja turėjo pareigą užtikrinti, kad sutarties būtų laikomasi. Sutarties pasirašymo metu ekspertas turi būti rangovo darbuotojas.

Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo AB „Turto bankas“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2004-12-31 sutartyje Nr. SK-649/4.2-7 numatyta, kad Transporto investicijų direkcija yra paramos, suteiktos AB „Lietuvos geležinkeliai“ administruojanti institucija. Šios sutarties 6 p. numatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, vykdydami pirkimus įsipareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir kitais teisės aktais reglamentuojančiais viešuosius pirkimus. Taip pat minėtos sutarties 8 p. numatyta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigoja sukurti projekto valdymo ir kontrolės sistemą užtikrinančią Sanglaudos fondo lėšų valdymą, veiksmingą jų panaudojimą. Taigi atsakomybė už paramos lėšų, gautų iš Transporto investicijų direkcijos, panaudojimą tenka AB „Lietuvos geležinkeliai“. Paramos grąžinimo taisyklių 6 p. išvardinti atvejai, kada turi būti susigrąžinamos paramos lėšos. Šių taisyklių 6.2.2. p. numatyta, kad lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Aplinkybes, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“, vykdydami viešųjų pirkimų konkursą, pažeidė 2005-08-09 techninės priežiūros sutarties sąlygas dėl subrangos paslaugų dydžio, konstatavo ne tik Transporto investicijų direkcija, bet ir audito kompanija 2008-06-03 audito pažymoje. Ginčijamuose raštuose nurodytos aplinkybės ir teisinis pagrindas, dėl kurių prašoma sugrąžinti lėšas. Viešojo administravimo įstatymas nenumato specialios individualaus administracinio akto formos, tik nustato, kad jis turi būti motyvuotas ir atitinkamai pasirašytas. Reikalavimo teisių perleidimo 2009-04-01 sutartimi Nr. (7.22-52-09)-T5-12 bei 2009-04-10 reikalavimo teisės į AB „Lietuvos geležinkeliai“ skolą ir dokumentų perdavimo-priėmimo aktu Nr. 2.10-3/E12-l(7.5-41) AB Turto bankas perėmė reikalavimo teisę į AB „Lietuvos geležinkeliai“ 155 110.58 Lt dydžio grąžintiną pinigų sumą (II tomas, b. l. 132-133).

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime, taip pat atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad ES parama yra negrąžintinos ir beprocentės lėšos, suteikiant lėšas, nėra jokių išskirtinių reikalavimų.

Pateiktame atsiliepime tretieji suinteresuoti asmenys - įmonės Omnitele Ltd ir JP-Epstar Ltd su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodo, kad atsakovė yra valstybės viešojo administravimo biudžetinė įstaiga, įgyvendinanti priskirtas viešojo administravimo funkcijas, taip pat atlieka įgyvendinančiosios institucijos funkcijas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitose srityse. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 3 str. atsakovė, vykdydama priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir priimdamas individualius administracinius aktus bei administracinius sprendimus privalo vadovautis įstatymo viršenybės, objektyvumo ir proporcingumo principais, todėl visi atsakovės priimami individualūs administraciniai aktai bei administraciniai sprendimai, įskaitant ir atsakovės sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) Lt sumos pripažinimo netinkama apmokėti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų ir (duomenys neskelbtini) Lt sumos grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, privalo turėti tiek teisinį, tiek ir materialinį pagrindą, atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Mano, kad ginčijami atsakovės sprendimai neturi teisinio ir materialinio pagrindo ir yra neproporcingi siekiamiems administravimo tikslams. Lėšų administravimo taisyklės nustato Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje tvarką, apibrėžia atsakovės teises ir pareigas. Remiantis Lėšų administravimo taisyklių 11.9 p., atsakovė, kaip įgyvendinančioji institucija, užtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, padarytos per Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų numatytą tinkamumo finansuoti laikotarpį, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus nustato Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklės, kurių 18.4.2 p. nustato, kad lėšos gali būti pripažintos tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis, jeigu įgyvendinančioji institucija yra įsitikinusi, kad rangovo (paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo) pateikta sąskaita atitinka sutarties sąlygas. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklės, nei Lėšų administravimo taisyklės ar kiti teisės aktai nenustato, kokias sutarties sąlygas privalo atitikti pateikta sąskaita, kad lėšos galėtų būti pripažintos tinkamomis deklaruoti. Teigiant, kad sąskaitų atitikimas sutarties sąlygas reiškia visų sutarties sąlygų skrupulingą ir tinkamą įvykdymą, o bet kokios sutarties sąlygos pažeidimas, neatsižvelgiant nei į tokio pažeidimo pobūdį ar pasekmes, nei į sutarties sąlygos esmę ir reikšmę, sąlygotų sąskaitos neatitikimą sutarties sąlygoms (netinkamumą apmokėti), būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Tiek rangovo sąskaitos išrašymas ir pateikimas galutiniam paramos gavėjui pavėluotai, nesilaikant sutartyje nustatyto termino, tiek ir pavėluotas darbų atlikimas, paslaugų suteikimas ar prekių pateikimas plačiąja prasme taip pat galėtų būti laikomi sąskaitos neatitikimu sutarties sąlygoms. Tačiau pateiktos sąskaitos lėšų nepripažinimas tinkamomis apmokėti dėl tokio sutarties pažeidimo butų neprotingas ir neteisingas. Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 18.4.2 p. nuostatos privalo būti aiškinamos vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, sistemiškai su kitomis teisės aktų nuostatomis. Aiškinant Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 18.4.2 p. nuostatas, būtina atsižvelgti į pačios sutarties sąlygas, kurios nustato tam tikrus lėšų tinkamumo finansuoti reikalavimus. Kaip teigia atsakovė, sutarties 32 str. numato, kad prieš atliekant galutinį mokėjimą, konsorciumo pareiškėjai atsiųstos sąskaitos turi būti patikrintos nepriklausomo ir bešališko auditoriaus, kuris yra tarptautiniu lygiu pripažįstamos privalomo audito organizacijos narys. Auditorius turi įsitikinti, kad esama atitinkamų, patikimų ir pakankamų įrodymų, kad konsorciumo sutarčiai pasisamdyti ekspertai faktiškai dirbo konsorciumo sąskaitose ir kartu su finansinėmis ataskaitomis pateiktose tarpinėse eigos ataskaitose nurodytą dienų skaičių. Savo tyrimo pagrindu auditorius turi patvirtinti galutinę sutarties vertę. Lėšų administravimo taisyklių 14.7 p. numato, kad atsakovė, kaip įgyvendinančioji institucija, atlieka išankstinę viešųjų pirkimų procedūrų kontrolę, nagrinėja, vertina ir derina galutinių paramos gavėjų parengtus dokumentus viešiesiems pirkimams vykdyti, rengia išvadas dėl sutarčių tarp galutinių paramos gavėjų ir prekių tiekėjų (paslaugų teikėjų) bei darbų rangovų projektų. Atsižvelgiant į šias nuostatas, remiantis protingumo, sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principais, daro išvadą, kad sutarties 32 str. nustatytus reikalavimus atitinkančios auditoriaus ataskaitos pateikimas yra pagrindinė sąlyga, sudaranti pagrindą atsakovei pripažinti pagal sutartį konsorciumui mokėtinas lėšas tinkamomis finansuoti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų ir įsitikinti, kad konsorciumo išrašytos sąskaitos atitinka sutarties sąlygas. Taigi, tam, kad atsakovė galėtų pripažinti lėšas tinkamomis finansuoti, o pateiktas apmokėti sąskaitas - atitinkančiomis sutarties sąlygas, kaip to reikalauja Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 18.4.2 p., sutarties 32 str. pagrindu pateikiama auditoriaus išvada privalo patvirtinti, kad esama atitinkamų, patikimų ir pakankamų įrodymų, kad konsorciumo sutarčiai pasisamdyti ekspertai faktiškai dirbo konsorciumo sąskaitose ir kartu su finansinėmis ataskaitomis pateiktose tarpinėse eigos ataskaitose nurodytą dienų skaičių. Visas šias aplinkybes būtent ir patvirtina KPMG Oy Ab įmonės 2008-06-03 audito pažyma. Šioje pažymoje yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Lt (be PVM) yra tikroji ir teisinga sutarties vertė, o visos šią vertę sudarančios išlaidos yra pagrįstos atitinkamais patikimais įrodymais ir yra patirtos vykdant sutartį. Todėl šios audito pažymos pagrindu atsakovė privalėjo pripažinti konsorciumo išrašytas sąskaitas atitinkančiomis sutarties sąlygas, o visą sutarties vertę – (duomenys neskelbtini) Lt (be PVM) - tinkamomis finansuoti lėšomis. KPMG Oy Ab įmonės 2008-06-03 audito pažymoje yra nurodoma, kad Konsorciumo subrangovų suteiktos paslaugos sudaro 65 proc. visų pagal sutartį suteiktų paslaugų ir viršija sutartyje nustatytą didžiausią galimą subrangovų teikiamų paslaugų dydį, kuris yra 30 proc. Vertinant, ar ši aplinkybė ir nukrypimas nuo sutarties sąlygų yra pagrindas pripažinti, kad patiektos sąskaitos neatitinka sutarties sąlygų, reikėtų atsižvelgti į jau minėtą sutarties 32 str. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties 32 str. pagrindu nebuvo reikalauta audito pažymoje įvertinti subrangovų suteiktų paslaugų dalies visoje sutarties vertėje atitikimo sutarties nustatytiems reikalavimams, daro išvadą, kad ši aplinkybė neturi reikšmės lėšų pripažinimui tinkamomis finansuoti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo - pateiktos sąskaitos laikomos atitinkančiomis sutarties sąlygas. Taip pat nurodo, kad Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 18.4.2 p. nuostatos turėtų būti aiškinamos sistemiškai su kitų teisės aktų nuostatomis. Pažeidimų nustatymo taisyklės nustato tvarką, kuria vadovaujantis Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančios institucijos nustato ir šalina pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimu. Pažeidimų šalinimo taisyklių 2 p. yra pateikiamas pažeidimo apibrėžimas, iš kurio matyti, kad pažeidimu laikomas ne bet koks teisės aktų pažeidimas, bet tik toks, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti valstybės ir/arba Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Paramos grąžinimo taisyklių 6 p. yra pateikiamas sąrašas atvejų, kuomet gali būti priimtas sprendimas ir lėšos turi būti sugrąžintos ir jame nurodyti lėšų grąžinimo pagrindai iš esmės yra siejami su didesnės nei priklauso paramos lėšos išmokėjimu. Aiškinant Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 18.4.2 punkto nuostatas sistemiškai su Pažeidimų nustatymo taisyklių ir Paramos grąžinimo taisyklių nuostatomis, turėtų būti konstatuota, kad pateiktų sąskaitų atitikimas sutarties sąlygoms iš esmės turėtų būti vertinamas atsižvelgiant tik į pateiktos sąskaitos pagrįstumą - sąskaitą išrašiusio rangovo teisę reikalauti, kad tokia sąskaita būtų apmokėta. Tuo tarpu nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei pati sutartis nenumato paramos gavėjo - pareiškėjo teisės atsisakyti sumokėti konsorciumui priklausančių pagal sutartį mokėti sumų už konsorciumo suteiktas techninės priežiūros paslaugas dėl to, kad nebuvo pilnai išpildyti sutarties 8.6 p. Vertinant, ar konsorciumo išrašytos sąskaitos gali būti laikomos atitinkančiomis sutarties sąlygas remiantis Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 18.4.2 p., reikėtų atsižvelgti į faktines nukrypimo nuo sutarties 8.6 p. reikalavimų aplinkybes. Pasirašius Sutartį ir pradėjus ją vykdyti, 2005-08-12 vykusios pirmojo Projekto visuotinio susitikimo metu buvo svarstomas dviejų techninę priežiūrą vykdančių konsorciumo ekspertų pakeitimo klausimas. Du konsorciumo pasiūlymo pateikimo metu pasiūlyti techninės priežiūros ekspertai M. V. ir T. J. pakeitė savo darbo vietas, todėl iškilo būtinybė juos pakeisti. Sutarties 19 str. 19.1 p. numato, kad konsorciumas neturi teisės pakeisti savo personalo nepranešęs pareiškėjai, ir turi teisę savo iniciatyva pasiūlyti pakeitimą, jeigu tampa būtina pakeisti darbuotoją dėl bet kokių kitų priežasčių, kurių negali kontroliuoti konsultantas. Kadangi konsorciumas neturėjo reikiamų techninės priežiūros ekspertų, kurie būtų galėję pakeisti M. V. ir T. J., todėl vietoje šių ekspertų buvo pasiūlyti Konsorciumo subrangovo UAB „Telekomservisas“ ekspertai O. B. ir T. D.. Pareiškėja, patikrinusi šių siūlomų ekspertų kvalifikaciją, pripažino, kad jų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus atitinkamiems techninės priežiūros ekspertams. Pakeitus techninės priežiūros ekspertus - pasikeitė subrangai perduodamų paslaugų santykis. Todėl minėtas techninės priežiūros ekspertų pakeitimas formaliai neatitiko sutarties 8.6 p. reikalavimų (subrangai perduodamų paslaugų vertė neturi viršyti 30 proc. sutarties vertės). Tačiau, kadangi naujųjų techninės priežiūros ekspertų kvalifikacija atitiko pakeičiamų ekspertų kvalifikaciją, o jiems mokėtinas atlyginimas neviršijo pakeičiamiems ekspertams mokėto atlyginimo, toks techninės priežiūros ekspertų pakeitimas neturėjo jokios neigiamos įtakos sutarties vykdymui, teikiamų paslaugų kokybei ar sutarties ir paslaugų kainai, nebuvo padaryta jokios žalos nei pareiškėjai, nei atsakovei, nei Lietuvos Respublikos ir/ar Europos Bendrijų biudžetui. Pažymėjo, kad sutartis įvykdyta tinkamai, paslaugos suteiktos kokybiškai, pareiškėja jas priėmė. Kaip patvirtina KPMG Oy Ab įmonės 2008-06-03 audito pažyma, visos pagal sutartį mokėtinos išlaidos yra pagrįstos patikimais įrodymais, yra panaudotos pagal paskirtį ir sutartyje nustatytas sąlygas, t. y. audito įmonė patvirtino, kad esama atitinkamų, patikimų ir pakankamų įrodymų, kad konsorciumo sutarties vykdymui paskirti ir pasitelkti ekspertai faktiškai dirbo konsorciumo sąskaitose ir kartu su finansinėmis ataskaitomis pateiktose tarpinėse eigos ataskaitose nurodytą dienų skaičių. Sutarties 8.6 p. reikalavimų neišpildymas nėra esminis, kadangi ši sutarties sąlyga galėjo būti pakeista. Tai, jog sutarties 8.6 punktas galėjo būti pakeistas, pripažįsta ir pati atsakovė, nurodydama, kad pareiškėja galėjo kreiptis į atsakovę su prašymu dėl sutarties keitimo. Nesutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str., sutartis turi įstatymo galią jos šalims, todėl sutarties pažeidimas plačiąja prasme yra prilyginamas įstatymo pažeidimui. Tai, kad sutartis jos šalims turi įstatymo galią reiškia ne ką kitą kaip sutarties privalomumą civilinės teisės prasme ją sudariusioms šalims. Sutartis nėra ir negali būti prilyginama įstatymui kaip įstatymų leidžiamosios valdžios priimtam teisės aktui. Priešingai nei įstatymas, sutartis yra suderintos šalių valios išraiška, ji gali būti šalių susitarimu pakeista ar nutraukta, todėl sutarties pažeidimas negali būti prilyginamas įstatymo pažeidimui. Atsižvelgiant į tai, kad visos techninės priežiūros paslaugos, kurios turėjo būti suteiktos pagal sutartį, faktiškai buvo suteiktos ir pareiškėjos priimtos, visa sutarties vertė – 618 200.44 Lt (be PVM)) ir ją sudarančios išlaidos yra pagrįstos įrodymais, panaudotos pagal paskirtį ir atitinka faktiškai konsorciumo ekspertų dirbtų dienų skaičių, o galutinis paramos gavėjas, t. y. pareiškėja, vykdydama Lėšų išmokėjimo rangovams taisyklių 6 p. nustatytas pareigas, pripažino, kad konsorciumo pateiktos sąskaitos atitinka sutarties sąlygas, patikrino ir kaip tinkamai atliktas priėmė visas konsorciumo ir jo subrangovų pagal sutartį suteiktas paslaugas, - visa sutarties vertė ir pareiškėjos mokėjimo prašyme Nr. 218 nurodytos lėšos turėtų būti pripažintos tinkamomis finansuoti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų. Paramos grąžinimo taisyklių 6.2.2 p., kuriuo remiantis priimtas atsakovės sprendimas susigrąžinti (duomenys neskelbtini) Lt į Lietuvos Respublikos biudžetą, numato, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir (arba) paramos sutarties ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma. Nei pačiose Paramos grąžinimo taisyklėse, nei kituose teisė aktuose nėra aiškiai ir vienareikšmiškai nurodoma, kokios lėšos pagal Paramos grąžinimo taisyklių 6.2.2 p. turėtų būti laikomos „priklausančiomis sumokėti lėšomis“, o kokios - „nepriklausančiomis sumokėti lėšomis“. Laiko, kad Paramos grąžinimo taisyklių 6.2.2 p. nuostatos turėtų būti aiškinamos remiantis sisteminiu teisės aiškinimo metodu, remiantis teisingumo ir protingumo principais. Pagal Paramos grąžinimo taisyklių 2 p. - projekto vykdytoju, jeigu lėšos gautos iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, turėtų būti laikomas rangovas, paslaugų teikėjas ar prekių tiekėjas ir (arba) galutinis paramos gavėjas. Atsižvelgiant į tai, lėšos pagal Paramos grąžinimo taisyklių 6.2.2 p. galėtų būti grąžinamos, jeigu konsorciumui, kaip paslaugų teikėjui, būtų išmokėta didesnė nei jam priklauso, lėšų suma. Kadangi konsorciumas pilnai įvykdė sutartį, visos techninės priežiūros paslaugos, kurios turėjo būti suteiktos pagal sutartį, buvo faktiškai suteiktos ir pareiškėjos priimtos, todėl konsorciumas turi teisę gauti visą KPMG Oy Ab įmonės 2008-06-03 audito pažymoje nurodytą sutarties vertę – (duomenys neskelbtini) Lt (be PVM). Todėl atsakovės nurodoma (duomenys neskelbtini) Lt suma, sumokėta konsorciumui už pagal sutartį suteiktas paslaugas, nėra ir negali būti laikoma didesne nei jam priklauso, lėšų suma. Taip pat pažymėjo, kad aiškinant Paramos grąžinimo taisyklių 6.2.2 p. nuostatas, turi būti atsižvelgta į Pažeidimų šalinimo taisyklių 12 p., kuris numato, kad tuo atveju, jei nustatytas pažeidimas yra susijęs su projekto vykdytojui išmokėtomis paramos lėšomis ir administruojanti institucija priima sprendimą jas susigrąžinti, šio lėšos yra susigrąžinamos remiantis Paramos grąžinimo taisyklėmis. Taigi, sprendimas susigrąžinti lėšas yra siejamas su pažeidimu, kuriuo Pažeidimų šalinimo taisyklėse yra laikomas ne bet koks teisės aktų pažeidimas, bet tik toks pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti Lietuvos Respublikos ar Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. O tai reiškia, kad taikant Paramos grąžinimo taisyklių 6.2.2 p., didesne nei priklauso išmokėti lėšų suma galėtų būti laikoma tik tokia išmokėta suma, kuri yra laikoma biudžeto nuostoliais. Kadangi atsakovė nenurodo ir nepagrindžia, kaip ir kokie biudžeto nuostoliai atsirado ar galėjo atsirasti dėl pareiškėjos ar konsorciumo padarytų teisės aktų pažeidimų, atsakovės sprendimas susigrąžinti (duomenys neskelbtini) Lt sumą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė savo sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) Lt sumos pripažinimo netinkama apmokėti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų ir (duomenys neskelbtini) Lt sumos grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, taip pat grindžia Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais, tariamai padarytais pareiškėjos. Tiek 2009-04-08 rašte Nr. 1.2-606 dėl lėšų susigrąžinimo, tiek ir savo atsiliepime į pareiškėjos skundą atsakovė nurodo, kad konsorciumo pateiktame pasiūlyme nurodyta, kad planuojama perduoti subrangai 47,15 proc. paslaugų vertės, todėl pareiškėja privalėjo konsorciumo pasiūlymą atmesti, tačiau to nepadarė - pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 2 p. reikalavimus. Atsakovės teiginys, kad konsorciumo pateiktame pasiūlyme buvo planuojama perduoti subrangai 47,15 proc. paslaugų vertės, yra nepagrįstas. Konsorciumo pasiūlymo priedo Nr. IV „Darbų organizacija ir metodologija“ yra nurodyta, kad subrangovas UAB „Telekomservisas“ atliks iki 30 proc. paslaugų. Apie tai, kad bus samdomi kiti subrangovai, ar kad subrangovams bus perduota daugiau nei 30 proc. darbų, konsorciumo pasiūlyme nėra nurodyta. Atsakovės teiginys, kad tai, jog konsorciumas planuoja perduoti subrangai 47,15 proc. darbų vertės, yra nurodyta konsorciumo pasiūlymo Projekto biudžeto išklotinėje (konkurso pasiūlymo priedas Nr. 5.1), neatitinka tikrovės, kadangi minėtoje Projekto biudžeto išklotinėje nėra nurodyta, kad subrangai bus perduota 47,15 proc. darbų vertės, todėl neaišku kaip ir kokiu pagrindu atsakovė daro tokią išvadą. Konsorciumo pateiktas pasiūlymas atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėja neprivalėjo atmesti konsorciumo pasiūlymo ir nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 2 p. reikalavimų. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 15 str. 3 d. nuostatas, tačiau nedetalizuoja, kaip pasireiškė pažeidimas. Mano, kad sudarant sutartį Viešųjų pirkimų įstatymo 15 str. 3 d. nuostatos nebuvo pažeistos, kadangi 2005-08-09 pasirašyta sutartis atitiko viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir konsorciumo pateiktą pasiūlymą - pasiūlymo kaina nebuvo pakeista. Be to, Viešųjų pirkimų įstatymo 15 str. 3 d. redakcija, galiojusi sutarties sudarymo metu, reglamentuoja tik pirkimo sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymą. Atsižvelgiant į to paties įstatymo 1 str. 1 d. nustatytą reguliavimo dalyką, 2 str. 23 d. pateiktą viešojo pirkimo apibrėžimą bei 6 str. 2 d. 1 p. nuostatą, kad viešasis pirkimas pasibaigia kai sudaroma pirkimo sutartis, daro išvada, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nereglamentuoja pirkimo sutarties vykdymo, sutarties keitimo ar nutraukimo (II tomas, b. l. 165-171).

Teismo posėdyje trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovas su pareiškėjos skundu sutiko ir prašė jį tenkinti atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ginčas byloje kilo dėl to, ar atitinkamos išlaidų sumos gali būti laikomos tinkamomis kompensuoti iš ES Sanglaudos fondo lėšų ir ar pažeidimas yra toks, kuris nulemia, kad tos išlaidos turi būti neapmokėtos. Nepaisant to, kad pažeidimas dėl subrangos apimties buvo padarytas, pati sutartis yra įvykdyta pilnai, paslaugos suteiktos tinkamai ir laiku. Nukrypimas nuo apimties apribojimo nesukėlė jokios žalos ar nuostolių valstybei ar ES. Paslaugos yra suteiktos, todėl tretieji asmenys turi teisę gauti atlyginimą už sutarties įvykdymą. Atsakovė koordinuoja visus pareiškėjos atliekamus veiksmus, vertina sudarytą sutartį ir apie susidariusią situaciją žinojo viešųjų paslaugų pirkimo metu. Tretieji suinteresuoti asmenys, teikdami pasiūlymą, įsipareigojo, kad vykdant sutartį subrangos apimtis nebus viršyta, tačiau pasikeitus ekspertams, kurie su tiekėju nutraukė darbo santykius, iškilo būtinybė juos pakeisti. Subrangovai atliko 65 procentus darbų apimties, ši aplinkybė neginčijama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies, byla dalyje nutraukiama.

Pareiškėjos, atsakovės ir trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atstovų paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atsakovė Transporto investicijų direkcija 2004-12-31 sudarė sutartį Nr. SK-649/4.2-7 „Dėl įgyvendinančiosios institucijos ir galutinio paramos gavėjo pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektus, kuriems skiriama Sanglaudos fondo lėšų“, kuri, kaip numato jos 2 p., taikoma kiekvienam transporto infrastruktūros projektui, kuriam skiriama Sanglaudos fondo lėšų (I tomas, b. l. 92-99). Vykdydama Telekomunikacijų sistemų modernizavimo IXD Kretos koridoriaus Kaišiadorių - Kybartų ruože darbus, finansuojamus iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų pagal 2004-04-07 Europos Komisijos sprendimą Nr. DL/2004/0996, pakeistą 2007-10-30 sprendimu (I tomas, b. l. 123-135), pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė atvirąjį konkursą dėl Telekomunikacijų sistemų modernizavimo IXD Kretos koridoriaus Kaišiadorių - Kybartų ruože techninės priežiūros paslaugų pirkimo, kuris buvo vykdomas pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtintus pirkimo dokumentus (I tomas, b. l. 136-186; II tomas, b. l. 1-26). Konkursą laimėjusiu pasiūlymu pripažinus konsorciumo, kurį sudarė įmonės Omnitele Ltd ir JP-Epstar, pateiktąjį, 2005-08-09 pasirašyta Telekomunikacijų sistemų modernizavimo IXD Kretos koridoriaus Kaišiadorių - Kybartų ruože techninės priežiūros paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Techninės priežiūros sutartis, II tomas, b. l. 56-104). Gavusi sutartyje numatytas paslaugas ir Omnitele Ltd ir JP-Epstar pateiktus dokumentus, pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-08-05 raštu Nr. 2-3035 Dėl galutinio mokėjimo prašymo Nr. 218 kreipėsi į Transporto investicijų direkciją prašydama sumokėti 62 179.56 Lt Omnitele LTD pagal 2005-08-09 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateiktą Galutinio mokėjimo pažymą Nr. 5 (II tomas, b. l. 105-108). Atsakovė Transporto investicijų direkcija 2009-02-12 raštu Nr. 1.2-259 informavo pareiškėją AB „Lietuvos geležinkeliai“, kad priėmė sprendimą atmesti jos pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 218 dėl (duomenys neskelbtini) Lt sumos išmokėjimo, taip pat nurodė, kad netinkamų išlaidų suma – (duomenys neskelbtini) Lt, kuri jau sumokėta paslaugų teikėjui konsorciumui Omnitele Ltd ir JP-Epstar, vadovaujantis Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimo Nr. 590, 9.1 p., turi būti grąžinta į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, t. y. iki 2009-03-13 turi būti grąžinta į Transporto investicijų direkcijos sąskaitą (I tomas, b. l. 81). Rašte nurodyta, kad pagal Techninės priežiūros sutarties, kurios vertė yra (duomenys neskelbtini) Lt, 8 str. 8.6. p. konsorciumas privalo atlikti ne mažiau kaip 70 proc. paslaugų vertės konsorciumo pajėgomis, o likusi dalis gali būti perleista subrangai. Prie AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikto galutinio mokėjimo prašymo Nr. 218 pridėtoje KPMG Oy Ab įmonės 2008-06-03 išduotoje audito pažymoje konstatuota, kad subrangai, pažeidžiant Techninės priežiūros sutarties sąlygas, buvo perduota 65 proc. (64,96 proc.) paslaugų. Atsakovė, vadovaudamasi Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimų nustatymo bei šalinimo ir apribojimų gauti Europos Sąjungos finansinę paramą nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005-10-17 įsakymu Nr. 1K-307, vykdė pažeidimo tyrimo procedūrą, kurios metu nustatė, kad sutartyje numatytą leistiną dydį 34,96 procentais (arba (duomenys neskelbtini) litais) viršijanti subrangovams perduotų paslaugų dalis yra netinkama apmokėti iš Sanglaudos fondo lėšų. Tenkindama pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2009-03-31 prašymą (I tomas, b. l. 90-91), atsakovė Transporto investicijų direkcija 2009-04-08 raštu detaliau informavo apie jos sprendimo, apie kurį pareiškėjai buvo pranešta 2009-02-12 raštu Nr. 1.2-259, faktinį ir juridinį pagrindą (I tomas, b. l. 82-83).

Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad atsakovės Transporto investicijų direkcijos 2009-02-12 sprendimas yra nepagrįstas: atsakovės Transporto investicijų direkcijos teiginys, kad vykdydama atvirąjį konkursą dėl Telekomunikacijų sistemų modernizavimo IXD Kretos koridoriaus Kaišiadorių - Kybartų ruože techninės priežiūros paslaugų pirkimo, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė viešojo pirkimo metu galiojusio LR viešųjų pirkimų įstatymo 33 str. 2 d. 2 p. ir 15 str. 3 d. nuostatas, kadangi paslaugų tiekėjo minėtam konkursui pateiktame pasiūlyme buvo nurodyta, kad paslaugų tiekėjas planuoja perduoti subrangai 47,15 proc. pagal sutartį atliekamų paslaugų vertės, t. y. 17,15 proc. daugiau nei nustatyta pirkimo dokumentuose, nėra įrodytas: nei trečiojo suinteresuoto asmens Omnitele Ltd pasiūlymo formoje, nei pateiktuose jo prieduose nėra nurodyta, kad subrangovui – UAB „Telekomservisas“ – numatoma perduoti daugiau nei 30 proc. pagal sutartį atliekamų paslaugų vertės, tokia sąlyga nėra nurodyta ir Techninės priežiūros sutartyje – priešingai, tiek pasiūlyme, tiek sudarytoje sutartyje nurodoma, kad subrangai perduodamų paslaugų vertė neturi viršyti 30 proc. šios sutarties vertės. Atsakovės teiginys, kad ši aplinkybė matyti iš ekspertų gyvenimo aprašymo, nėra pagrįsta: tik vienintelio eksperto M. G. gyvenimo aprašyme yra nurodyta, kad 2005 m. jis dirbo UAB „Telekomservisas“, kitų darbovietės nurodytos kitose įmonėse (II tomas, b. l. 181-192). Aplinkybė, kad pakeitus du ekspertus, kurie buvo nurodyti pasiūlymo ir sutarties prieduose (I tomas, b. l. 119-112; II tomas, b. l. 53, 101, 114-115), subrangos paslaugų vertė jau sudaro 65 proc. sutarties vertės ir ši aplinkybė jau nėra ginčijama, savaime vėlgi nesudaro pagrindo teigti, kad pasiūlymo pateikimo ir Techninės priežiūros sutarties sudarymo metu buvo planuojama subrangai perduoti paslaugų, kurių vertė sudarytų daugiau nei 30 proc. pagal šią sutartį atliekamų paslaugų vertės, kadangi tretieji suinteresuoti asmenys galėjo savo ruožtu įdarbinti pasiūlyme nurodytus asmenis. Pažymėtina, kad atsakovė Transporto investicijų direkcija, kuri pagal 2004-12-31 sutarties Nr. SK-649/4.2-7 „Dėl įgyvendinančiosios institucijos ir galutinio paramos gavėjo pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektus, kuriems skiriama Sanglaudos fondo lėšų“ 7.-7.3. p. ir Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026, nuostatas buvo įpareigota dalyvauti tiek viešųjų pirkimų organizavime, tiek ir jų vykdyme, tokio pobūdžio pastabų neteikė, taip pat nėra duomenų, kad tokio pobūdžio pažeidimus būtų nustačiusi ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

Pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbto atvirojo konkurso pirkimo dokumentų ir 2005-08-09 Techninės priežiūros sutarties 8 str. 8.6. p. nuostatas, subrangai perduodamų paslaugų vertė neturi viršyti 30 proc. šios sutarties vertės (I tomas, b. l. 67). KPMG Oy Ab įmonės 2008-06-03 audito pažymoje, AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagal Techninės priežiūros sutarties 32 str. nuostatas pateiktoje su galutinio mokėjimo dokumentais, nurodyta, kad galutinę sutarties vertę sudarančios išlaidos – (duomenys neskelbtini) Lt – yra tinkamai pagrįstos ir atitinka sutarties sąlygas ir tikslus, išskyrus subrangos paslaugų vertę, kuri sudaro 65 proc. sutarties vertės ir tokiu būdu viršija 30 proc. subrangos ribą, nustatytą paslaugų sutartyje (I tomas, b. l. 119-122). Nei pareiškėja, nei tretieji suinteresuoti asmenys audito išvadoje nurodytos aplinkybės, t. y. kad subrangos paslaugų vertė sudaro 65 proc. Techninės priežiūros sutarties vertės, neginčija, todėl turi būti vertinama, ar šis Techninės priežiūros sutarties sąlygų pažeidimas yra pagrindas atsakovei Transporto investicijų direkcijai priimti ginčijamą 2009-02-12 sprendimą atmesti galutinį mokėjimo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) Lt išmokėjimo ir nurodyti grąžinti jau išmokėtą (duomenys neskelbtini) Lt sumą.

Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2001-08-24 nutarimu Nr. 1026 (2008-07-16 nutarimo Nr. 759 redakcija, įsigaliojusi 2008-08-01) 2 p. numato, kas šios taisyklės nustato, kad Sanglaudos fondo lėšos naudojamos ir į apskaitą įtraukiamos pagal Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas, vadovaujantis šia sutartimi priimtais ES teisės aktais, kitais ES dokumentais, taip pat Lietuvos Respublikos teisės aktais, nustatančiais nacionalinio biudžeto lėšų planavimo ir vykdymo procedūras. Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių V skyriaus normos numato, kad įgyvendinančioji institucija, kuria pagal minėtų taisyklių 3 p. nuostatas transporto infrastruktūros srityje yra Transporto investicijų direkcija, be kita ko, atlieka šias funkcijas: užtikrina, kad projektai būtų įgyvendinami, Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšos naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais ir laikomasi Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatų (11.1. p.); užtikrina, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, institucijų, atsakingų už atrankinius patikrinimus, ir kitų Sanglaudos fondo lėšas administruojančių institucijų rekomendacijų, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus (11.2. p.); suderinusi su vadovaujančiąja ir tarpine institucijomis, sudaro su galutiniais paramos gavėjais pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartis (11.8. p.); užtikrina, kad galutinių paramos gavėjų pateiktuose mokėjimo prašymuose būtų tik faktiškai patirtos išlaidos, padarytos per Europos Komisijos sprendime skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų numatytą tinkamumo finansuoti laikotarpį, kurios gali būti įrodomos patvirtintais apskaitos dokumentais ir susijusios su darbais, nebaigtais projekto paraiškos pateikimo Europos Komisijai metu, bet kurių pagrįstai reikia projektui vykdyti arba jam baigti pagal Europos Komisijos sprendimo skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų sąlygas ir projekto tikslus ir atitinka teisės aktuose nustatytus išlaidų tinkamumo finansuoti reikalavimus (11.9. p.); pagal reglamento (EB) Nr. 1386/2002 nustatytus kontrolės ir audito reikalavimus ir reglamento (EB) Nr. 16/2003 nuostatas atlieka iš Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų finansuojamų projektų kontrolę jų įgyvendinimo laikotarpiu, administraciniu, finansiniu ir techniniu požiūriais tikrina projektus pas galutinį paramos gavėją ir (arba) jų įgyvendinimo vietose, registruoja šiuos patikrinimus, imasi būtinų veiksmų aptiktiems pažeidimams pašalinti ir apie aptiktus pažeidimus informuoja šių taisyklių 11.16 punkto nustatyta tvarka; teikia visą būtiną pagalbą Europos Komisijos įgaliotiems pareigūnams, atliekantiems projektų patikrinimą vietose (11.12. p.); nustačiusi, kad esama Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų panaudojimo pažeidimų, arba gavusi informaciją apie tokius pažeidimus, per 5 darbo dienas praneša apie tai vadovaujančiajai, mokėjimo ir tarpinei institucijoms. Jeigu pažeidimą tiriant ar ištyrus įtariama nusikalstama veika, per 5 darbo dienas apie tai informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (11.16. p.); Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 13-13.5.p. taip pat numato, kad galutiniam paramos gavėjui atliekant viešuosius pirkimus, įgyvendinančioji institucija atsakinga už: išankstinį galutinių paramos gavėjų parengtų pirkimo dokumentų nagrinėjimą, vertinimą ir derinimą; viešojo pirkimo komisijos sudėties derinimą; dalyvavimą viešojo pirkimo komisijos darbe stebėtojo teisėmis; viešojo pirkimo komisijos parengtos vertinimo ataskaitos tvirtinimą; sutarčių tarp galutinių paramos gavėjų ir darbų, prekių ar paslaugų teikėjų projektų derinimą. Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių VI skyriaus normos, be kita ko, numato, kad galutinis paramos gavėjas, kuriuo pagal minėtų taisyklių 3 p. nuostatas šiuo atveju yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, įgyvendina projektus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, Europos Komisijos sprendimų skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatomis (taisyklių 14.1. p.); įgyvendindamas projektus, laikosi Europos Komisijos, Europos audito rūmų, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, institucijų, atsakingų už atrankinius patikrinimus, ir kitų Sanglaudos fondo lėšas administruojančių institucijų rekomendacijų, atsižvelgia į jų pateiktas pastabas ir pasiūlymus (taisyklių 14.2. p.); sudaro su įgyvendinančiąja institucija pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektą sutartį ir laikosi jos nuostatų (taisyklių 14.4. p.); tvirtina darbų, prekių ar paslaugų teikėjo sąskaitas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, Europos Komisijos sprendimų skirti projektui Sanglaudos fondo lėšų nuostatomis (taisyklių 14.7. p.). Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 3 p., kuriame pateikiamos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos, be kita ko, numato, kad pagal minėtas taisykles neteisėtas Sanglaudos fondo lėšų panaudojimas aiškinamas kaip gautų Sanglaudos fondo lėšų ar jų dalies panaudojimas ne pagal tikslinę Sanglaudos fondo lėšų panaudojimo paskirtį, o pažeidimas – kaip Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Šių taisyklių 6 ir 6.8. p. numato, kad mokėjimo institucija, kurios funkcijas pagal taisyklių 3 p. nuostatas atlieka Finansų ministerija, grąžina Europos Komisijai neteisėtai išmokėtas Sanglaudos fondo lėšas kartu su delspinigiais, išskaičiuodama atitinkamas sumas iš kitos mokėjimo paraiškos Europos Komisijai.

LR finansų ministro 2004-08-16 įsakymu Nr. 1K-288 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių (taisyklių redakcijos nuostatos, galiojusios iki 2008-11-18), kurios nustato Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir ataskaitų teikimo tvarką, 5 ir 8 p. numato, kad: už mokėjimo prašymų, visų išlaidas pateisinančių ir išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų tikrinimą bei išlaidų tinkamumo finansuoti nustatymą atsakinga įgyvendinančioji institucija; galutinis paramos gavėjas, kuriuo pagal šių taisyklių 2 p. ir Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 3 p. sąvokų išaiškinimus šiuo atveju yra AB „Lietuvos geležinkeliai“, teikia įgyvendinančiajai institucijai įgyvendinančiosios institucijos nustatytos ir su mokėjimo institucija suderintos formos mokėjimo prašymus, kuriuose turi būti pateikta visa informacija, reikalinga šių taisyklių 1 priede pateiktai pavyzdinei mokėjimo prašymų registracijos žurnalo formai ir šiose taisyklėse nurodytoms mėnesio ataskaitoms, teikiamoms tarpinei ir mokėjimo institucijoms, užpildyti. Įgyvendinančioji institucija Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių 13-15, 18-20 p. nustatyta tvarka tikrindama pateiktą mokėjimo prašymą, be kita ko, aiškinasi: ar visos mokėjimo prašyme nurodytos išlaidos yra tinkamos finansuoti ir deklaruoti Europos Komisijai. Rangovo, paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo pateikta sąskaita dėl išankstinio apmokėjimo gali būti laikoma tinkamomis deklaruoti Europos Komisijai išlaidomis, jei kartu yra pateikta banko garantija dėl išrašytos sąskaitos sumos ir įgyvendinančioji institucija yra įsitikinusi, kad: rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutartys yra sudarytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) nuostatomis ir apie atliekamus pirkimus informuota Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; rangovo (paslaugų teikėjo ar prekių tiekėjo) pateikta sąskaita atitinka rangos, paslaugų teikimo ar prekių tiekimo sutarties sąlygas.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrajam programavimo dokumentui finansuoti, Europos regioninės plėtros fondo, skirto Europos Bendrijų iniciatyvai INTERREG finansuoti, Europos socialinio fondo, skirto Europos Bendrijų iniciatyvai EQUAL finansuoti, Sanglaudos fondo, 2004–2006 m. Ignalinos programos, SAPARD, PHARE programų, Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės, Šengeno priemonės (toliau vadinama – ES finansinė parama), Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išmokėtų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto specialiųjų programų ir (arba) panaudotų pažeidžiant ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktus arba tarptautines sutartis, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, registravimo, apskaitos, projektų vykdytojų skolų pripažinimo abejotinomis, abejotinų skolų nurašymo sąlygas ir tvarką, taip pat apribojimus skirti ES finansinę paramą, EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų finansinę paramą ginčo reglamentuoja Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr. 590 (2008-04-29 nutarimo Nr. 439 redakcija), kurių 3 p. numato, kad pagrindas projekto vykdytojui grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas yra administruojančiosios institucijos arba, jeigu lėšos gautos iš EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Finansų ministerijos sprendimas, arba, jeigu lėšos gautos iš ES struktūrinių fondų, skirtų BPD finansuoti, įgyvendinančiosios institucijos sprendimas susigrąžinti lėšas, administruojančiajai institucijai įgaliojus priimti sprendimą šių taisyklių 6.1.4 punkte nurodytais atvejais, arba įsiteisėjęs Lietuvos Respublikos teismo sprendimas dėl lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. Šių taisyklių 6.-6.2.2. p. numato, kad sprendimas priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos: 1) jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to (taisyklių 6.1. p.): projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją paramos sutartyje (taisyklių 6.1.1. p.); projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta lėšų suma, didesnė už nurodytąją projekto vykdytojo administruojančiajai arba įgyvendinančiajai institucijai pateiktame mokėjimo prašyme (taisyklių 6.1.2. p.); su pareiškėju, nesilaikant ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, buvo pasirašyta paramos sutartis dėl ES, EEE ir (arba) Norvegijos finansinių mechanizmų finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų finansavimo ir administravimo (taisyklių 6.1.3. p.); projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma – kitais atvejais (6.1.4. p.); 2) projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir (arba) paramos sutarties ir dėl to (taisyklių 6.2. p.): paramos sutartis su projekto vykdytoju nutraukiama (taisyklių 6.2.1. p.); projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma (taisyklių 6.2.2. p.).

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas manyti, kad ne kiekviena galutinio paramos gavėjo veika, kuri vertinama kaip ES, Lietuvos Respublikos teisės aktų arba paramos sutarties nesilaikymas, turi būti vertinama kaip pažeidimas, sudarantis pagrindą Transporto investicijų direkcijai priimti Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklėse bei Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklėse numatytus sprendimus pripažinti mokėjimo prašymuose nurodytas išlaidas netinkamomis finansuoti iš ES sanglaudos fondo lėšų bei jau išmokėtų lėšų grąžinimo: tokiu pažeidimu yra Lietuvos Respublikos ir (arba) ES teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Šiuo konkrečiu atveju duomenų apie tai, kad dėl pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ padarytų pažeidimų, t. y. 2004-12-31 sutarties Nr. SK-649/4.2-7 „Dėl įgyvendinančiosios institucijos ir galutinio paramos gavėjo pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektus, kuriems skiriama Sanglaudos fondo lėšų“, Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių nuostatų, susijusių su įpareigojimais užtikrinti Techninės priežiūros sutarties sąlygų vykdymą ir rangovo pateikiamų sąskaitų atitiktį tokios sutarties sąlygoms, nesilaikymo atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių, taip pat kad Sanglaudos fondo lėšos būtų panaudos neteisėtai, t. y. gautos Sanglaudos fondo lėšos ar jų dalis būtų panaudoti ne pagal tikslinę jų panaudojimo paskirtį (Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 3 p.), nėra. Atsakovės teiginiai, kad Techninės priežiūros sutarties vykdymo sąlygos negalėjo būti keičiamos, todėl vienos iš šių sąlygų, taip pat 2004-12-31 sutarties Nr. SK-649/4.2-7 „Dėl įgyvendinančiosios institucijos ir galutinio paramos gavėjo pareigų ir atsakomybės įgyvendinant projektus, kuriems skiriama Sanglaudos fondo lėšų“ 8.11. p. įsipareigojimo nesilaikymas yra pagrindas pripažinti išlaidas netinkamomis finansuoti iš ES Sanglaudos fondo, nėra pagrįstas: pareiškėjos vykdyto atvirojo konkurso ir Techninės priežiūros sutarties sudarymo metu galiojusiame LR viešųjų pirkimų įstatyme nuostatos, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, nebuvo (tokia nuostata šiame įstatyme atsirado 2008-07-08 įstatymu Nr. X-1673 LR viešųjų pirkimų įstatymo 18 str. papildžius 8 d.), teisės aktai nenumatė reikalavimų dėl galimo subrangai perduoti paslaugų ar darbų dydžio, todėl pačios perkančios organizacijos nustatytos sąlygos nesilaikymas, nesant ginčo dėl kitų sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo ir projekto, kurio įgyvendinimui ir buvo skirtos lėšos, tikslams esant pasiektiems, nelaikytinas pažeidimu, sudarančiu pagrindą manyti, kad Sanglaudos fondo lėšos, kuriomis apmokamos šios paslaugos, būtų panaudotos ne pagal tikslinę jų panaudojimo paskirtį.

Atsakovės Transporto investicijų direkcijos 2009-02-12 dokumentas yra administracinis aktas, skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokio dokumento atitikimą administracinio akto sąvokai sąlygoja Transporto investicijų direkcijos priskirtinumas viešojo administravimo sistemai, dokumento turinys, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes pareiškėjai, priimtas remiantis minėtais norminiais teisės aktai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundas dalyje dėl Transporto investicijų direkcijos 2009-02-12 sprendimo panaikinimo tenkinamas.

Tuo tarpu atsakovės Transporto investicijų direkcijos 2009-04-08 raštu iš esmės atsakyta į pareiškėjos prašymą detaliau informuoti apie jos sprendimo, apie kurį pareiškėjai buvo pranešta 2009-02-12 raštu Nr. 1.2-259, faktinį ir juridinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, ABTĮ prasme Transporto investicijų direkcijos 2009-04-08 raštas nelaikytinas teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu jame nurodytam asmeniui atitinkamas teises ir pareigas, atitinkamai – jis negali būti ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamas, todėl byla šioje dalyje nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Transporto investicijų direkciją apmokėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-08-05 raštu Nr. 2-3035 pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 218 dėl (duomenys neskelbtini) Lt sumokėjimo paslaugų tiekėjui už suteiktas paslaugas, įvykdžius Telekomunikacinių sistemų modernizavimo IX D Kretos koridoriaus Kaišiadorių - Kybartų ruože techninės priežiūros paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Transporto investicijų direkcija tik nustatyta tvarka teikia mokėjimo paraiškas, o ne jas apmoka (Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų išmokėjimo rangovams (paslaugų teikėjams ar prekių tiekėjams) ir atsiskaitymo už išmokėtas ar planuojamas išmokėti lėšas taisyklių 4, 24-27 p.), taip pat neadministruoja iš Europos Komisijos gautų Sanglaudos fondo lėšų (Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių 6.1. p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovės Transporto investicijų direkcijos 2009-02-12 sprendimą, įformintą raštu Nr. 1.2-259 „Dėl lėšų susigrąžinimo“, dėl (duomenys neskelbtini) Lt sumos pripažinimo netinkama apmokėti iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšų pagal projektą Nr. 2004/LT/16/P/PT/009 „IX B ir IX D transporto koridorių telekomunikacijų, elektros tiekimo ir signalizacijos modernizavimas“ ir nurodymo AB „Lietuvos geležinkeliai“ grąžinti (duomenys neskelbtini) Lt sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Nutraukti bylą pagal pareiškėjos AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovei Transporto investicijų direkcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB Turto bankas, įmonėms Omnitele Ltd ir JP-Epstar Ltd dalyje, kurioje pareikštas reikalavimas panaikinti atsakovės Transporto investicijų direkcijos 2009-04-08 raštą Nr. 1.2-606 „Dėl lėšų susigrąžinimo“.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas DirvonasNijolė ŠidagienėDonatas Vansevičius