Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Dariaus Kantaravičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 91-230 taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2017 m. rugsėjo 27 d. baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 5 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi panaikintas 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2018 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. birželio 11 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 19 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. lapkričio 7 d.) – 6 mėnesiai 12 dienų.

3. 2019 m. lapkričio 7 d. Komisija nutarimu Nr. 91-230 nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis A. M. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis A. M. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir patvirtinti 2019 m. lapkričio 7 d. Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bei paskirti įpareigojimus ir draudimus. Taip pat nuteistasis prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferenciją.

4.1. Skunde nuteistasis ginčija apylinkės teismo nurodytus motyvus, dėl kurių buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad šiuo metu bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, jau yra pasiekti, todėl jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Tokios pat nuomonės buvo ir Komisija, kurios nutarimą atsisakė patvirtinti apylinkės teismas. Apelianto teigimu, Komisija, atsižvelgusi į tai, jog jis bausmės atlikimo metu dirba, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą paskatintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei, padarė pagrįstą išvadą, jog jo atžvilgiu yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

4.2. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė ir į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, paleistas į laisvę turės ir pragyvenimo šaltinį, tai yra dirbtų statybose pagal individualios veiklos pažymą. Apelianto teigimu, jis bausmės atlikimo metu stengėsi elgtis tinkamai, sąžiningu, pozityviu elgesiu siekė įrodyti, kad yra vertas pasitikėjimo.

4.3. Skunde pažymima ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra atleidimas nuo bausmės, nes asmuo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos yra toliau stebimas, padedama jam lengviau integruotis į visuomenę. Nuteistasis pabrėžia, kad skundžiamoje nurodytos aplinkybės susijusios su jo ankstesniais teisimais, išsilavinimu, darbine veikla, jau egzistavo nuosprendžio priėmimo metu, todėl jos buvo įvertinos skiriant bausmę. Skundo autoriaus teigimu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis pakeitė savo mąstymą, susiformavo tvirtos vidinės teigiamos nuostatos, todėl yra pasiryžęs savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. M. skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tai yra jam dalyvaujant teismo posėdyje naudojant vaizdo konferenciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundo nagrinėjimui privalomai, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų A. M. skundo nagrinėjimui žodiniame teismo posėdyje, todėl jo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje netenkinamas, juolab kad apeliantas skundo nagrinėjimui reikšmingus duomenis galėjo pateikti teismui kartu su skundu. Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde A. M. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų nežinomos pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą nutartį.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, A. M. nepateikė. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino A. M. asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (35 balai pagal OASys), tačiau ir šiuo atveju turi būti sprendžiama, ar jo pažanga šią riziką mažinant vertintina kaip akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis A. M. jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

9. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis A. M. vykdo – noriai dalyvavo būrio ir įstaigos renginiuose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su tėvais, sugyventine ir dukromis, dirba, vieną kartą paskatintas, lanko AA užsiėmimus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam A. M. nustatoma žema – 35 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga jau šiuo metu sudaro pagrindą jo lygtiniam paleidimui, ir kad nuteistasis yra visiškai pasirengęs adaptuotis visuomenėje, o gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

10. Kaip jau buvo minėta A. M. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie žemos rizikos grupės (35 balai). Iš 35 nusikalstamo elgesio rizikos balų – 21 balą sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma ir 14 balų sudaro kintantys svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Kolegijos nuomone, pateikta bylos medžiaga, patvirtina, kad šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kad būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis A. M. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išskiriami net keturi A. M. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnis teistumas, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėti veiksniai nustatyti vertinant tiek A. M. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis teistumas A. M. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas ne vieną kartą. Jo atžvilgiu buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A. M. nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir pažeidė bausmės vykdymo sąlygas, už ką buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors socialinio tyrimo išvadoje ir išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodoma, kad bausmės atlikimo metu impulsyvaus agresyvaus A. M. elgesio apraiškų nebuvo, tačiau iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad už smurtinio nusikaltimo padarymą jis nuteistas ne pirmą kartą. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis ne vieną kartą naudojo smurtą kitų asmenų atžvilgiu. Nors nuteistasis teigia, kad nusikalto neplanuodamas, spontaniškai, tačiau jo elgesys rodo, kad jis neapsvarsto savo elgesio pasekmių ir kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas iš savo patyrimo. Abejones, jog A. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir nuteistojo mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. M. kaltės jausmas menkas, savo smurtinį elgesį linkęs minimalzuoti. Nuteistojo teigimu, jis savitvardos problemų neturi, nemano turintis problemų, kurių išspręsti nesugebėtų pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Didžiausia problema nuteistajam yra ta, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. Elgdamasis nusikalstamai, negalvojo apie savo elgesio pasekmes aplinkai ir aplinkiniams, o dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes, alkoholio poveikį, provokuojantį sugyventinės elgesį. Pažymima, kad nuteistasis linkęs vengti prisiimti asmeninę atsakomybę. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie nuteistojo A. M. mąstymo ypatumai, paneigia nuteistojo skundo argumentus, kad jis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Visa tai, patvirtina, kad nors A. M. šiuo metu prisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes ir stengiasi pasitaisyti, tačiau ne visada geba kritiškai vertinti savo elgesį, todėl kelia abejonių pakankama nuteistojo pažanga. Kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. M. įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodomi argumentai dėl nuolatinės gyvenamosios vietos ir galimybės dirbti pagal individualios veiklos pažymą, nes pastarosios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamos veikos padarymo.

13. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus A. M., šis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jame išdėstytos išvados neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kadangi teismas sprendimą priima vadovaudamasis tik įstatymu ir teisine sąmone. Priešingu atveju, būtų ignoruotas teismo nešališkumo principas, kurio reikalavimai analizuojamu atveju nėra pažeisti.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. M. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.