Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai O. V. ir A. V. (toliau – ieškovai, apeliantai) 2021 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei, prašydami nustatyti bendravimo su anūkėmis A. V. ir D. V. tvarką, numatant, kad ieškovai bendrauja su anūkėmis paskutinį mėnesio savaitgalį, pasiimant mergaites iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir parvežant jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19.00 val.; ieškovai vieną kartą į savaitę – antradienį bendrauja su anūkėmis 0,5 val. nuotoliniu būdu, nuo 17.30 val. iki 18.00 val., per Messenger programą; vasaros atostogų metu ieškovai su anūkėmis bendrauja 14 dienų: tai yra nepertraukiamai nuo birželio 23 d. iki birželio 30 d., ir nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 7 d., pasiimant mergaites iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžinant jas į jų gyvenamąją vietą 19.00 val.; švenčių dienomis (Kalėdų, Kūčių, Naujųjų Metų, Velykų) ieškovai su anūkėmis bendrauja gruodžio mėn. 27-28 d., po Velykų švenčių einančias dvi dienas, pasiimant anūkes iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir atvežant jas į jų gyvenamąją vietą 19.00 val.; priteisti iš atsakovės ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2022 m. gruodžio 8 d. ieškovai pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė nustatyti tokią ieškovų bendravimo su anūkėmis tvarką: 1) ieškovai su savo anūkėmis bendrauja vieną kartą į mėnesį, priešpaskutinį mėnesio savaitgalį, pasiimdami vaikus iš bet kurios atsakovės pasirinktos viešosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindami jas atsakovei toje pačioje viešojoje vietoje sekmadienį 19.00 val.; 2) ieškovai turi teisę bendrauti su savo anūkėmis vieną kartą į savaitę, trečiadieniais nuo 18.30 val. iki 19.30 val. nuotoliniu būdu, per Messenger programėlę; 3) įpareigoti atsakovę užtikrinti vaikų buvimą Lietuvos Respublikos teritorijoje ieškovų bendravimo su anūkėmis metu.

2.1. Ieškovai nurodė, kad dar 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 15 d. nutartimi ieškovų prašymą atmetė, pažymėdamas, kad turi pagrindą pagrįstai manyti, jog ieškovai gali bendrauti su anūkėmis jų tėvo, ieškovų sūnaus, bendravimo su vaikais metu; Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi, netenkinęs ieškovų atskirojo skundo, minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Pabrėžė, kad teismams netenkinus ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, situacija dėl vaikų bendravimo su seneliais (ieškovais) taip ir liko teisiškai nesureguliuota. Atsakovė nevykdė teismų sprendimų, priimtų įvairiose civilinėse bylose, visais įmanomais būdais dirbtinai sudarydama kliūtis vaikams bendrauti su savo tėvu. Tokiu būdu, ieškovai, laikantis teismo išsakytos pozicijos, neturėjo ir tos menkos galimybės bendrauti su vaikais ir jų tėvo bendravimo dienomis. Be to, atsakovė ne tik, kad neleidžia vaikų tėvui matytis su dukromis, bet ir nesuteikia jokios informacijos apie vaikų buvimo vietą, t. y. neatsako nei į telefono skambučius, nei į sms žinutes, nei į jai siunčiamus elektroninius laiškus nuo 2022 m. liepos 28 d. Šį faktą nenuginčijamai įrodo 2022 m. liepos 27 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

2.2. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovė be vaikų tėvo leidimo ir žinios, neteisėtai mažametes mergaites išsivežė į užsienį (į (duomenys neskelbtini)), kur gyvena su nauju draugu; nevykdo teismo sprendimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-23232-1168 iš atsakovės priteista 300 Eur bauda už teismo sprendimo nevykdymą. Be to, pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-356-981/2022 atsakovei yra pradėta vykdomoji byla Nr. 0171/22/01803.

2.3. Akcentavo, kad negali būti toleruotina situacija, kuomet vaikai dirbtinai atskiriami nuo savo šeimos (šiuo atveju senelių), apribojama jų teisė žinoti savo kilmę, giminę. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad 2021 m. spalio 15 d. atsisakius pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, situacija tik blogėjo, ko pasėkoje vaikai slaptai ir neteisėtai buvo išvežti į svetimą šalį ir priversti gyventi su svetimu vyru, atskirti nuo jiems artimų ir pažįstamų asmenų. Mano, kad atsakovė piktnaudžiauja savo motinos teise ir vienašališkai sprendžia, kam leidžiama bendrauti su vaikais, o kam – ne, ieškovų ir jų anūkų teisių pažeidimas nenutrūkstamai tęsiasi toliau. Atsakovė vienasmeniškai priima ir priėmė sprendimus, susijusius su vaikų poreikiais, kurie iš esmės pažeidžia vaikų interesus bei teisę į bendravimą su savo seneliais, šeimyninių ryšių palaikymą, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant vaikų ir ieškovų laikiną bendravimo tvarką, įpareigojant atsakovę užtikrinti nepilnamečių vaikų buvimą Lietuvoje jų ir senelių bendravimo laikotarpiu.