Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. T. ir R. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui R. S. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. T. ieškinį atsakovui R. S., kuriuo ji prašo: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų R. S., gimusios (duomenys neskelbtini) , ir A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau ir nepilnamečiai vaikai, vaikai, dukros), gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 2) priteisti nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 550 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2. Nagrinėjamoje byloje atsakovas R. S. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu bei nustatyti pereinamąjį nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimo laikotarpį, numatant, kad nepilnamečiai vaikai pakaitomis gyvena su ieškove ir atsakovu; 2) nustatyti skyrium gyvenančios motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – motina bendrauja su nepilnametėmis dukromis kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio vakaro. Atsakovas priešieškiniu taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, numatant, kad atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja: kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio vakaro; vieną mėnesį vasaros atostogų, pakaitomis rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu; telefonu nedalyvaujant ieškovei, o ieškovė turi pareigą leisti atsakovui spręsti dėl nepilnamečio vaiko vienos užklasinės veiklos parinkimo; informuoti atsakovą apie vaikų sveikatą ir mokslą; sudaryti sąlygas atsakovui sekti vaikų mokslo rezultatus, suteikiant prieigą prie elektroninio dienyno.

3. Atsakovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) netenkinus šio prašymo, nustatyti nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą pakaitomis, numatant, kad vaikai gyvena su atsakovu kas antrą mėnesį; 3) netenkinus ir šio prašymo, nustatyti laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nurodytą priešieškinyje. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nesuteikia galimybės atsakovui bendrauti su dukromis, yra pažeidžiama jo teisė auginti ir ugdyti vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1) atsakovui R. S. teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį pasiimdamas vaiką iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją sekmadienį 19 val.;

2) atsakovui R. S. teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais vieną mėnesį vasaros atostogų metu, apie planuojamą atostogų laiką iš anksto pranešęs iškovei;

3) atsakovui R. S. teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu, pakaitomis, nustatant, kad artimiausias vaikų atostogas vaikai praleis su R. S.;

4) atsakovui R. S. teisę netrukdomai, nedalyvaujant ieškovei, bendrauti su nepilnamečiais vaikais telefonu.

6. Likusioje dalyje teismas prašymą atmetė.

7. Teismas įvertinęs byloje esančias aplinkybes, sprendė, jog šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo daryti išvados dėl ieškovės sąmoningo ar nesąmoningo veikimo priešingai nepilnamečių vaikų interesams, konstatuoti ieškovės netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu, ar tai, kad ieškovė vaikams daro neigiamą įtaką ar jų elgesys kelia grėsmę esminiams vaikų interesams. Laikinas gyvenamosios vietos pakeitimas galimai pažeistų vaikų teisę į stabilią aplinką, sukeltų neigiamų išgyvenimų. Vien tai, kad šalis sieja konfliktiški santykiai, šalys nesutaria dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje pakeisti vaikų gyvenamąją vietą. Teismas padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių R. S. ir A. S. laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu R. S. - bei atsakovo alternatyvų prašymą nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą pakaitomis su kiekvienu iš tėvų (CPK 144 str. 1 d.).

III. Atskirųjų skundų argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai netenkinami.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jų ribų.

13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinosios apsaugos priemonės (nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu) ir nustatė laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais bendravimo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, nustatyti vaikų su vienu iš tėvu bendravimo tvarką.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

17. Atsakovas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių šalių vaikai negalėtų gyventi su motina, tačiau teismas taip pat nenustatė, kodėl vaikai negalėtų gyventi su tėvu, nes abiejų teisės yra vienodos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Byloje pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada tvirtina tai, kad ieškovė tinkamai prižiūri vaikus, jais rūpinasi mergaitės nori gyventi su mama. Byloje nėra įrodymų, kad dabartinė gyvenamoji vaikų vieta tapo vaikams nesaugi ar nustatytos kokios nors aplinkybės, dėl kurių reiktų keisti vaikų gyvenamąją vietą. Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Šiuo atveju nenustatyta būtinybė keisti vaikų įprastą gyvenamąją vietą. Kitų, svarių argumentų (pavyzdžiui, kad esanti aplinka vaikams yra nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jiems būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su atsakovu), leidžiančių konstatuoti poreiki taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas nepateikė. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, taip pat svarbi vaiko normaliai psichologinei raidai. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku (3.170 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad atsakovas nemoka bendrauti su vaikais, nesupranta jų poreikių. Tačiau toks ieškovės kategoriškas požiūris nėra užtikrinantis vaikų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tenkinus ieškovės atskirąjį skundą, tuo atveju, jei ir yra nutolęs atsakovo ryšys su vaikais, jam nebebus suteikta galimybė pagerinti tarpusavio santykius su dukromis, atkurti prarastą ryšį. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai bei atkurtas normalus vaikų ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė bendravimo su vaikais tvarką, įvertindamas tai, kad tėvas turi teisę bendrauti su savo vaikais.

19. Pažymėtina, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatoma ne pastovi bendravimo su vaikais tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuri galės būti ir tokia, kokios pageidauja ieškovė, arba atsakovas, arba, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, dar kitokia.

20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą ir taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymą bei pagrįstai sprendė, kad nėra poreikio keisti šalių vaikų gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, kuomet bylą nagrinėjančio teismo bus įvertintos visos byloje surinktos aplinkybės ir įrodymai, padaryta išsami analizė minėtais klausimais. Dėl to, pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, atskirųjų skundų motyvais nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337straipsnio1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.