Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje E. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 134 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilkijos policijos nuovados pareigūnas 2016 m. birželio 28 d. E. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nurodydamas, kad 2016 m. gegužės 9 d., apie 17.30 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), sulaikytas neblaivus E. J., jam nustatytas 0,57 promilės neblaivumas, kuris vairavo mopedą. Transporto priemonė buvo neregistruota, nedrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14; 15; 204; 223; 226 punktų reikalavimus. Administracinio teisės pažeidimo protokole tokia E. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 134 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Administracinio teisės pažeidimo protokole, E. J. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 134 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį, tačiau aprašytos tik vairavimo esant neblaiviam ir transporto priemonės vairavimo tvarkos pažeidimų aplinkybės, t.y. aprašyti tik Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje ir iš dalies 129 straipsnyje numatyti pažeidimai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra konstatuota, kad E. J. transporto priemonę vairavo neturėdamas šios teisės. Be to, iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, matyti, kad asmuo važiavo be šalmo, taip pat vežė keleivį A. I. be šalmo, tačiau šis pažeidimas administracinio teisės pažeidimo protokole nėra minimas, nors ir nurodoma, kad asmuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 134 straipsnio 1 dalyje.

Be to, iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad E. J. 2013-10-04 Kauno apylinkės teismo nutarimu yra nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Informacijos apie baudos sumokėjimą byloje nėra. Sutinkamai su ATPK 36 straipsnio nuostatomis, laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu jis per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Byloje nėra duomenų dėl 2013-10-04 Kauno apylinkės teismo nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo, todėl neaišku ar ji vykdoma, ar buvo įvykdyta, todėl byloje nebuvo išsiaiškinta ar E. J. veika neturėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 130² straipsnį.

Vadovaujantis ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutinį sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisinę kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-639-508/2011).

Taigi, E. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardyta, kad transporto priemonę jis vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nors šis požymis laikytinas vienu iš esminių ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymių, nedėvėdamas šalmo, nors tokia jo veika kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį. Taip pat, nevertinta ta aplinkybė, kad E. J. jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą. Tokiu būdu daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo atskleista pažeidimų esmė, o tai neabejotinai pažeidžia vieną iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

E. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, teismas pats jų ištaisyti negali, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu, teismas

nutarė:

E. J. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Vilkijos policijos nuovadai administracinio teisės pažeidimo protokolo ir bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.