Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2011 m. spalio 23 d. apie 01 val. 26 min., būdamas neblaivus (nustatytas 2,49 promilių ±5 procentai) ir neturėdamas teisės vairuoti Alytaus mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo A. V. priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

E. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už automobilio vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Jo pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 129 straipsnį. Būtent pagal ATPK 129 straipsnį jis buvo nubaustas pirmosios instancijos teismo nutarimu. Tačiau iš Institucijos apeliacinio skundo ir administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad E. J. 2008-11-13 nutarimu buvo nubaustas 4000 Lt bauda už 2008-10-31 padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje. Duomenų apie baudos sumokėjimą nėra. Todėl remiantis ATPK 36 straipsniu, 2011-10-23 pažeidimo padarymo metu E. J. nebuvo išnykęs baustumas pagal ATPK 129 straipsnį. Taigi E. J. veika atitinka ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vadovaujantis minėtos ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutinį sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisinę kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Pažymėtina, kad E. J. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardyta, kad transporto priemonę jis vairavo, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, nors šis požymis laikytinas vienu iš esminių ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymių. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole E. J. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį, nors turėtų būti kvalifikuojama pagal ATPK 130² straipsnį. Tokiu būdu daroma išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo atskleista pažeidimo esmė, o tai neabejotinai pažeidžia vieną iš pagrindinių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių – teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ištaisyti nurodytus trūkumus bylą iš naujo nagrinėjant apylinkės teisme, negalima. Protokole E. J. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, nenurodyti esminiai pažeidimo sudėties požymiai, neteisingai nurodytas straipsnis, pagal kurį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Todėl administracinio teisės pažeidimo medžiaga turi būti grąžinta Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Pažymėtina ir tai, kad už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas E. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, priklauso A. V.. Proceso reikalavimai įpareigoja, kad konfiskuotinos transporto priemonės savininkas turi būti įtrauktas į bylą bei žinoti galimas pasekmes, tai atlieka Institucija, jam privaloma pranešti apie teismo posėdį. Priešingu atveju būtų galimai pažeistos procesinės teisės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Institucijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.