Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. Ž. 2016 metų kovo 27 dieną, apie 23 valandą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu su savo šeimos nare – sugyventine J. Š., su kuria gyveno neįregistravę santuokos apie 24 metus, tampė ją už plaukų, sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 27 smūgius į įvairias kūno vietas ir padarė daugybinius sužalojimus galvoje, krūtinės ląstoje, rankose bei rankomis smaugdamas spaudė J. Š. kaklą ir padarė gerklų skydinės kremzlės lūžius, didelę kraujosruvą su paburkimu gerklų minkštuosiuose audiniuose, liežuvio kraujosruvas, plačias kraujosruvas kaklo minkštuosiuose audiniuose – raumenyse. Nuo pasmaugimo J. Š. įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu A. Ž. nužudė savo šeimos narį.

Kaltinamasis A. Ž. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad su J. Š. gyveno apie 24–25 metus. Bendrų vaikų neturėjo. Pradžioje keletą metų gyveno kartu su jos sūnumi. Jis ten būdavo retai, nes negalėjo nueiti į vonią, virtuvėje negalėjo valgyti. Ten gyvendami jie išgerdavo, tačiau nesimušdavo. Vieną kartą buvo kviečiama policiją, bet neatsimena, kodėl. Pareigūnai atėjo, pakalbėjo ir išėjo. Teigia, kad J. Š. nemušė. Namuose būdavo tik šeštadieniais. Jis dienomis dažniausiai būdavo Smiltynėje kartu su J. Š., kuri ten dirbo pardavėja. Kai ši ten nebedirbo, pradėjo gyventi kartu, išgerdavo labai nedaug, beveik nesimušdavo, keletą kartų apsistumdė. Kai susiginčydavo, jis šią pastumdavo. Sugyveno gerai. Paskui persikėlė gyventi pas jo mamą. Paskutinį mėnesį pablogėjo jų santykiai. Ji turėjo mamos generalinį įgaliojimą, norėjo atimti iš jo mamos butą, o jį iš to buto išvaryti. Jie gyveno jo mamos bute, o jis buvo registruotas savivaldybėje. Tikriausiai ji norėjo parduoti butą. Įgaliojimas buvo pasirašytas notaro. Jai buvo įforminta mamos globa ir už slaugą gaudavo apie 500 eurų. Jo mamos ji neprižiūrėjo, nieko nedarydavo, netvarkydavo, liepdavo prižiūrėti jam. Jie trejus metus dėl to barėsi, ginčijosi. Kada jis dirbdavo, valgyti negamindavo, gamindavo tik šeštadieniais, sekmadieniais. Kitomis savaitės dienomis mama tikriausiai būdavo nevalgiusi. Ji neįgali 2–3 metus. Jie abu po Naujųjų metų pradėjo gerti. Jis turėjo 8200 eurų, kuriuos užsidirbo tuo metu, kai dirbo. Kas mėnesį gaudavo virš 200 litų, visus pinigus taupė. Gyveno jie iš mamos gautos pensijos, sugyventinė duodavo pinigų, iš savo pinigų jis nupirkdavo maisto, kitus pinigus taupydavo. Pinigai dingo. Jie buvo padėti po komoda. Reikėjo pirkti naujus baldus, pirkti spintą, daryti remontą. Jis pagalvojo, kad pinigus paėmė J. Š.. Prasidėjo barniai, gėrimai dėl pinigų. Savaitę prieš įvykį J. Š. nemušė.

Tą dieną jis buvo su mama turguje, visą dieną vaikščiojo, sėdėjo parke, paskui sėdėjo prie „Grūstės“ parduotuvės, parkelyje. Negali pasakyti, kada grįžo namo, valandos nepamena. Sugyventinė neidavo su mama į lauką. Kai nedirbdavo, jis nuolatos su ja eidavo pasivaikščioti. Vakare parėjo namo, buvo tylu, televizorius buvo išjungtas, pamatė padėtą labai gražų tuščią butelį degtinės iš Ukrainos. J. gulėjo lovoje su apatiniais, pasakė jam, kad nori į tualetą. Dienos metu, kai jie vaikščiojo su mama, jis parkelyje buvo išgėręs apie 200 gramų degtinės. Jis pasiūlė J. padaryti kavos, nuėjo į virtuvę, užkaitė vandenį, parėjo į kambarį, norėjo paklausti, kokią kavą padaryti, ir pamatė ją nukritusią. Nematė, ar ji buvo nuėjusi į tualetą. Jis nubėgo pas kaimynę. Nežino, iš kur pas J. atsirado tiek sužalojimų. Į namus pašaliniai neateidavo, kartais ateidavo kaimynė ir jos mama. Kai jis su mama parėjo namo, J. buvo gyva. Kada ji nukrito, jis iš karto bėgo pas kaimynę. Paskui policija jį išvežė į Kauno gatvę. J. buvo nustatytas 2,4 prom. girtumas, jam – 1,6 prom. girtumas.

Perskaičius parodymus, kuriuos teisiamasis davė ikiteisminio tyrimo metu, šis teigė, kad parodymai yra netikslūs, jis taip nepasakojo.

Perskaičius ir ištyrus parodymų patikrinimo vietoje protokolą (t. 2, b. l. 13–25), kaltinamasis nieko negalėjo paaiškinti. Teigė, jog viską rašė tyrėja, jis tik pasirašė. Teigė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis rodė apie įvykius, kurie buvo prieš savaitę, kada jis su Š. buvo susipykę. Kas ją užmušė, jis nežino. Jokių svetimų žmonių pas juos nebuvo ir nebūdavo.

Jis atsisako savo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu teisme duoti parodymai yra teisingi.

Apklausiamas kaip įtariamasis A. Ž. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 2016-03-27 konfliktavo su J. Š.. Konflikto metu jis sudavė J. Š. smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, ją stumdė, tampė už plaukų bei ranka spaudė kaklą. Po to, kai suspaudė ir paleido kaklą, J. Š. nuėjo į tualetą ir grįždama be gyvybės ženklų nugriuvo kambaryje. Vėliau jau teigė, kad suspaudus rankomis kaklą J. Š. parkrito ant grindų be gyvybės ženklų, bei teigė, jog nežino, kodėl jis anksčiau sakė, jog ji po kaklo suspaudimo rankomis dar buvo nuėjusi į tualetą ir tuomet sugrįžusi susmuko ant grindų. Aiškino, kad tiek smūgių galėjo suduoti, kai konfliktavo, mušė ir stumdė sugyventinę. Tvirtino, kad buvo girtas, todėl taip ir pasielgė, tačiau nužudyti sugyventinės tikrai nenorėjo (t. 1, b. l. 171–172, t. 2, b. l. 9–10).

Duotus parodymus įtariamasis A. Ž. patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b. l. 13–24).

Teismas tiki kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kai jis buvo apklausiamas kaip įtariamasis, ir apie tai pasisakys vėliau.

Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad mirusioji yra jo mama. Maždaug nuo 1990 metų mama gyveno su A. Ž.. Pradžioje kaltinamasis su mama gyveno viename bute su jo šeima, tada būdavo išgertuvių, muštynių, o pas juos namuose gyveno jo mažamečiai vaikai, kurie viską matydavo, tai jiems trukdė, todėl jam tai labai nepatiko. Vieną kartą jis pats su juo buvo susigrūmęs dėl to, kad šis kabinėjosi, neleido vaikams miegoti. Paskui jie išsikraustė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pas kaltinamojo mamą, kadangi ji susirgo ir tapo neįgali. Jie kartu nebegyvena nuo 2006 metų. Kai gyveno kartu, girtaudavo tiek mama, tiek kaltinamasis. Mama patriukšmaudavo, agresyvi nebuvo, o kaltinamasis buvo agresyvus, mušdavo mamą, pats tai yra matęs, teko kviesti policijos pareigūnus. Mama dirbo pas pusseserę pardavėja (duomenys neskelbtini), kaltinamasis tai dirbdavo, tai nedirbdavo, būdavo įvairiai. Jiems alkoholiui pinigų užtekdavo. Už butą buvo skolingi, nes mama už savo dalį buto nemokėjo, kadangi butas buvo padalytas į tris dalis. Tėvas mirdamas padalijo butą, savo dalį paliko jam. Dėl mamos atsirado skolos už butą. Jiems išsikėlus gyventi kitur, jis su mama susiskambindavo, susisiekdavo, bet tikrai nedažnai. Pas ją į svečius neidavo, jie taip pat neateidavo. Jis turi 4 vaikus. Kai susitikdavo su mama, pasikalbėdavo. Jai anūkai rūpėjo. Kartais duodavo pinigų, kad juos duotų vaikams, pastaruoju metu norėjo juos pamatyti. Paskutinį kartą buvo susitikę su mama 2015 m. rudenį prie „Grandus“ prekybos centro, su ja pasikalbėjo, ji pakvietė ateiti į svečius, jis atsisakė. Mama tuo metu buvo po dviejų operacijų, klausė, kaip sekasi anūkams, sakė, kad nori juos pamatyti, klausė, kaip jis gyvena.

2016 m. vasario 8 d. paskutinį kartą su mama kalbėjo telefonu, ši jam paskambino, jis buvo komandiruotėje. Jie pasikalbėjo, ir tai buvo paskutinis kartas. Mama nesiskųsdavo, kad buvo mušama. Galvojo, kad kaltinamasis pasikeitė, nes niekas apie tai nekalbėjo. Per susitikimus jos sumuštos, sutinusios nematydavo, ji dažnai būdavo ligoninėse. Mama turėjo sveikatos problemų su širdimi, buvo operuota, jai buvo įdėtas širdies stimuliatorius. Galvojo, kad gyvena ramiau, kad mama po tokių bėdų daugiau nebegeria. Paskutinio susitikimo metu ji buvo pasakiusi, kad jos laidoti nereikės, nes ji turi pinigų, A. turi jo telefono numerį, kad jam praneš, jeigu kas nors jai atsitiks. Mamą palaidojo jis, po jos mirties mamos pinigų nerado, banko sąskaita buvo uždaryta 2016 metais. Kaltinamasis prie laidotuvių neprisidėjo, jis nenorėjo su jais susitikti, buvo atvažiavęs mamos brolis, norėjo susitikti su juo, bet šis nebendravo, nenorėjo. Po laidotuvių ne pats kaltinamasis, o jo sesuo atidavė jam mamos asmens dokumentą, nes jį reikėjo nunešti į Civilinės metrikacijos biurą.

Jis pareiškė 1220 eurų civilinį ieškinį už paminklą, už duobės iškasimą, už salę, už karstą, už rūbus. Iš Valstybės gavo laidojimo pašalpą, taip pat iš „Sodros“. Pašalpų bendra suma buvo apie 500 eurų, tiksliau pasakyti negali. Iš Socialinės rūpybos gavo apie 300 eurų, iš „Sodros“ gavo apie 200 eurų, tiksliai nepamena. Gauta suma nėra išminusuota iš civilinio ieškinio, kadangi pinigus gavo po laidotuvių. Kaltinamasis nebandė su juo susisiekti, atsiprašyti.

Kaltinamasis, kai būdavo blaivus, buvo normalus žmogus, mėgo pajuokauti, kai būdavo išgėręs, buvo agresyvus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas, nukentėjusysis D. Š. parodė, kad paskutinį kartą su savo motina J. Š. telefonu kalbėjo 2016-02-08. Pas ją į namus neidavo. J. Š. ir A. Ž. piktnaudžiavo alkoholiu, o būdami neblaivūs konfliktuodavo (t. 1, b. l. 76–77, 83–84).

Liudytoja A. K. parodė, kad ji yra kaltinamojo kaimynė, su jais gerai sutarė, kol šie nepradėjo gerti. Jie negirtavo apie 4–5 metus po mirusiosios operacijos. Kai tik atsikėlė gyventi pas kaltinamojo mamą, jie girtaudavo, bardavosi, tačiau muštynių nebuvo, nes ji to negirdėjo. Jos nuomone, agresyvesnė buvo mirusioji, nes buvo triukšmingesnė. Tą vakarą ji jokio triukšmo ar barnių negirdėjo, nes tuo metu jau miegojo ir nebūtų galėjusi to girdėti. 2016-03-27, apie 23.30 val., paskambino į duris A. Ž., paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą, sakė, kad J. bėga kraujas iš ausų, iš burnos, ji nugriuvusi ant grindų. Ji su kaltinamuoju atbėgo į butą, J. Š. gulėjo, jos galva buvo į lango pusę, veido ji nematė, matė tik kraują ant kojų. Atvažiavo greitoji medicininė pagalba, konstatavo mirtį, ir ji išėjo. Vėliau jai kaltinamasis pasakojo, kad J. buvo nuėjusi į tualetą ir sugrįžusi nukrito ant grindų. Jai pradėjo bėgti kraujas. Jokių pašalinių asmenų jie į butą niekada neįsileisdavo. Jeigu ir girtaudavo, tai tik dviese.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja A. K. parodė, kad 2016-03-27, apie 23 val. 30 min., A. Ž. paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes kraujavo jo sugyventinė J. Š.. Atėjusi pas A. Ž. į butą, ji pamatė kambaryje ant grindų gulinčią J. Š. ir paskambinusi iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b. l. 94, 96–101).

Liudytoja D. K. parodė, kad kaltinamasis yra jos brolis. Jų santykiai normalūs. Pastaruoju metu, po to, kai jo sugyventinė susirgo, brolis su ja gyveno normaliai. Kai šie negerdavo, jie pasikalbėdavo, nesipyko. J. jai yra sakiusi, kad jie kartu gyvena apie 20 metų. Nieko negali pasakyti apie jų santykius. Bendrų vaikų jie neturėjo. Kai šie gyveno kitur, jie pas juos yra buvę, žino, kad tuomet dar nelabai dažnai girtaudavo. Gali pasakyti, kad jie nuo pat pradžių vartojo alkoholį. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, pradžioje, kai jie ateidavo, kambariai būdavo sutvarkyti, vėliau jau pradėjo matytis, kad gyvena netvarkingai. Yra šventę kelis gimtadienius, viskas buvo normaliai, todėl ji negalvojo, kad jie abu stipriai girtauja. Gerdavo abu. Brolis pradžioje dirbo. Kai pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini) gatvėje, jų santykiai pasikeitė, ji nežino visų jų gyvenimo smulkmenų, kas dirbo, kas nedirbo.

Pradžioje jų mama gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis su sugyventine pas mamą atėjo gyventi po 3–4 metų, gyveno apie 8–9 metus. Mama turi invalidumą virš 10 metų, jai buvo pripažintas haliucinacinis sindromas, gulėjo ligoninėje, neįgali 2–3 metai, nesuvokia aplinkos. Brolis rūpindavosi mama. Ji pati ateidavo aplankyti mamos. Jie 8 metus nuolat tikrai negirtavo, J. buvo po širdies operacijos ir brolis buvo po operacijos, jie labai tvarkingai gyveno, sutarė. Pradėjo gerti nuo 2015 metų Kalėdų. Jie gyveno gerai, pasidarė remontą, pasikeitė langus. Jų girtavimo priežastis jai nežinoma. Jie jos vengdavo, nei vienas, nei kitas prie jos nėra gėrę, slėpdavosi nuo jos, matyt, buvo nepatogu. Brolio sugyventinė, jeigu būdavo išgėrusi ir žinojo, kad ji ateis pas mamą, nesirodydavo namuose, likdavo kieme. Brolis išgėręs pašūkaudavo, tokia yra jų šeimos natūra, visi jie garsiai kalba. Negali pasakyti, nes to nematė, kad jis ją muštų, tik J. jai tą sakydavo. Yra ir iš kitų girdėjusi, kad jie mušasi, tačiau konkrečiai kas tą sakė, negali pasakyti. Prie jos jie nesimušė. Pradžioje jie pas juos nueidavo, paskui kada šie pradėjo daugiau gerti, ten neidavo. Apie įvykį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie pasakė, kad reikia priežiūros jos mamai. Dabar mama gyvena pas ją.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja D. K. parodė, kad A. Ž. yra jos brolis. Apie J. Š. mirtį sužinojo iš policijos pareigūnų, kurie paskambinę pasakė, kad reikia prižiūrėti seną motiną. Mama yra sena ir dėl senatvinės dimensijos nieko papasakoti, kas vyko, negali (t. 1, b. l. 107–108).

Iš 2016-03-27 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kambaryje ant grindų rastas J. Š. lavonas. Ant J. Š. kaklo, rankų, pilvo ir krūtinės užfiksuotos gausios kraujosruvos (t. 1, b. l. 19–37).

Iš Teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 183/2016(03) bei teismo medicinos specialisto paaiškinimo nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas nustatė, jog J. Š. mirė 2016-03-27 vakare, naktį į kovo 28 d. Nustatyti gerklų skydinės kremzlės lūžiai, didelė kraujosruva su paburkimu gerklų minkštuosiuose audiniuose, liežuvio kraujosruvos, plačios kraujosruvos kaklo minkštuosiuose audiniuose – raumenyse, histologinio tyrimo rezultatai, rodantys asfiksiją bei šoką, ir tai leidžia teigti, kad J. Š. mirė dėl pasmaugimo. J. Š. buvo suduoti ne mažiau kaip 27 smūgiai į įvairias kūno vietas ir padaryti daugybiniai sužalojimai galvoje, krūtinės ląstoje, rankose, tačiau šie sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. Mirties priežastis – pasmaugimas (t. 1, b. l. 43–56, 57–58).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba buvo kviesta 2016-03-27 23 val. 17 min. GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad J. Š. rasta gulinti ant nugaros, ant grindų ir visame kūne matomos kraujosruvos (t. 1, b. l. 43–56, 57–58).

Iš 2016-08-30 apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas greitosios medicinos pagalbos kvietimo garso įrašas. Protokole užfiksuota, kad GMP kvietė moteris, paskambinusi tel. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 63–64).

2016-03-28 00 val. 19 min. A. Ž. nustatytas 2,03 prom. girtumas (t. 1, b. l. 128).

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino visiškai, neigė mušęs savo sugyventinę tačiau teismas šiais jo parodymais netiki ir vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pirmojoje apklausoje teigė, kad savo sugyventinės nemušė ir nežino, kodėl taip atsitiko ir kas tai padarė. Jis buvo apklaustas kaip įtariamasis du kartus ir antrosios apklausos metu nurodė visas įvykio aplinkybes, kurios atitinka faktines bylos aplinkybes, kurios nustatytos byloje, nes pirmą kartą jis parodė, kad po to, kai jis rankomis spaudė sugyventinei kaklą, pastaroji po to dar buvo nuėjusi į tualetą, o po to sugrįžusi sukniubo. Antrosios apklausos metu jis tos aplinkybės jau nepatvirtino ir teigė, jog negali paaiškinti, kodėl taip teigė. Abiejų apklausų metu jis patvirtino, kad mušė savo sugyventinę, ją stumdė, tampė už plaukų, spaudė rankomis kaklą, po to ji iš karto nugriuvo. Visose apklausose dalyvavo advokatas, jokių pareiškimų dėl netinkamo apklausos protokolo surašymo niekas nepareiškė.

Teismo posėdžio metu kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklūs, išgalvoti, visiškai nelogiški. Jis teigė, kad su neįgalia savo mama visą dieną nuo ryto iki vėlyvo vakaro vaikščiojo lauke, sėdėjo ant suoliukų, nusipirkęs gėrė alkoholinius gėrimus. Sugrįžęs pamatė, kad sugyventinė guli lovoje, ir pasakė jam, kad nori į tualetą. Jis nuėjęs jai išvirti kavos ir sugrįžęs pamatė ją gulinčią. Niekaip negalėjo paaiškinti, kas šiai padarė sužalojimus, smaugė, nors teigė, kad pas juos į namus niekas neateidavo ir sugyventinė tuo metu namuose buvo viena. Teigė, kad prieš savaitę jos nemušė, o paklaustas apie parodymų patikrinimo vietoje metu jo duotus parodymus ir fotonuotraukas, kurios buvo padarytos tuo metu, jau aiškino, kad jis pasakojęs apie įvykius, kurie buvo prieš savaitę, kada jis savo sugyventinę mušė. Tačiau parodymų patikrinimo vietoje metu jis rodė, kaip smaugė sugyventinę ir ją mušė bei tampė už plaukų. Kaltinamasis aiškino, jog pyko ant jos dėl dingusių pinigų, dėl to, kad ši neva norėjusi atimti iš mamos butą, neprižiūrėjusi jos, o kaip globėja gaudavusi pinigus. Tačiau vėlgi teigė, kad jie gyveno iš mamos pensijos ir gaunamų už mamos globą pinigų, o jis nupirkdavo tik maisto, o kitus pinigus taupė. Visi šie parodymai yra naivūs ir neįtikinami, jie prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kad kaltinamasis mušdavo sugyventinę, patvirtina šios sūnus, kuris ilgą laiko tarpą gyveno kartu su jais. Tai patvirtina ir kaltinamojo mama, kuri teigė, jog J. jai sakiusi, kad kaltinamasis ją muša. Taigi byloje akivaizdžiai nustatyta, kad kaltinamasis smurtaudavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis kaltinamasis neneigė nei suduotų smūgių skaičiaus, nei smaugimo fakto. Kadangi pašalinių asmenų tuo metu namuose nebuvo, akivaizdu, kad visus sužalojimus galėjo padaryti ir padarė kaltinamasis. Jis pats pripažino, kad taip padarė dėl girtumo.

Kaltinamasis su J. Š. gyveno apie 24 metus, vedė bendrą ūkį, todėl neabejotinai ji buvo kaltinamojo šeimos narė.

Kaltinamasis kumščiu suduodamas smūgius savo sugyventinei į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, krūtinę – bei ją smaugdamas suvokė, kad tokiais veiksmais gali sukelti pavojų kito žmogaus gyvybei, ir to siekė. Taigi nužudymas padarytas tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad kaltinamasis tuojau po įvykio nuėjo pas kaimynę prašydamas iškviesti greitąją medicininę pagalbą, neleidžia teismui padaryti išvados, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine ( nekonkretizuota) tyčia, nes žuvusiajai buvo padaryta daug kūno sužalojimų ir ji buvo pasmaugta.

Kadangi kaltinamasis tyčia nužudė savo šeimos narį, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai padarė įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo A. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Nukentėjusysis D. Š. pareiškė 1 220 eurų civilinį ieškinį dėl laidojimo išlaidų, jis tenkintinas iš dalies, nes iš pareikšto civilinio ieškinio sumos nėra išminusuotos gautos pašalpos.

Paskiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį bei kaltinamojo asmenybę. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą.

Kaltinamasis padarė labai sunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Nužudytas žmogus. Nusikaltimo pasekmės yra negrįžtamos. Nužudymas kvalifikuotas, nes nužudytas šeimos narys. Kaltinamasis anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, nesigailėjo padaręs labai sunkų nusikaltimą, klaidino teismą. Užuot gailėjęsis nužudęs savo šeimos narę, su kuria pragyveno ilgus savo gyvenimo metus, jis stengėsi apkalbėti žuvusiąją teigdamas, jog ši neva pavogusi jo sutaupytus pinigus, neprižiūrėjusi neįgalios jo motinos, kuri, jo teigimu, būdavo ištisomis savaitėmis nevalgiusi, nes tik jis pagamindavo maistą šeštadieniais ir sekmadieniais, o tokiu atveju jo mama tikrai nebūtų išgyvenusi be maisto. Taip pat teigė, kad žuvusioji norėjusi atimti ir parduoti jo mamos butą, o jį išvaryti, nors butas priklausė jo motinai, ir ši niekaip nebūtų galėjusi to padaryti. Su nuoskauda teigė, kad žuvusioji gaudavo pinigus už jo mamos slaugą, nors pats pripažino, kad jie visi gyveno iš šių gaunamų pinigų ir mamos pensijos. Nors taip pat teigė, kad jie sugyveno gerai. Tai rodo, kad kaltinamasis yra visiškai nekritiškas savo padarytam labai sunkiam nusikaltimui, o tai rodo didelį asmens pavojingumą visuomenei. Byloje nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Todėl jam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti 14 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą – pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią nustatyti nuo kaltinamojo sulaikymo dienos.

Nukentėjusiojo D. Š. 1 220 eurų civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš A. Ž. D. Š. priteisti 720 eurų laidojimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.