- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- Ik-1553-561/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03662-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 33.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo Arūno Kaminsko, kolegijos teisėjų Mefodijos Povilaitienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjui A. P., atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Sandrai Junaitei, atsakovės Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Renatui Makeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. P. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) 2010-11-25 sprendimą Nr. 31N-P-1118-1720 „Dėl skundo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti ŽŪM išnagrinėti 2009-08-04 skundą „Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009 m. liepos 22 d. priimto sprendimo Nr. BR96-(10.51)-10404 dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga““ (toliau – 2009-08-04 skundas) ir priimti sprendimą; 3) įpareigoti ŽŪM nurodyti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) peradministruoti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“ pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 m. laikotarpiu, ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems Kaimo 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programoje; 4) įpareigoti Agentūrą administruoti pateiktus 2009-06-03 kasmetinį prašymą ir 2009-10-29 mokėjimo prašymą už 2009 metus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą bei išmokėti 55 902,74 Lt kompensacinę išmoką, pervedant ją į pareiškėjo A. P. atsiskaitomąją sąskaitą.
Skunde A. P. nurodė, kad 2009-07-22 Agentūra priėmė sprendimą Nr. BR6-(10.51)-10404 (toliau – Agentūros 2009-07-22 sprendimas), kuriame nurodė, kad atsisako administruoti jo 2009-06-03 pateiktą kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Ekologinio ūkininkavimo programą (toliau – 2004-2006 m. Programa). Šį Agentūros sprendimą A. P. apskundė ŽŪM. ŽŪM, išnagrinėjusi pareiškėjo 2009-08-04 skundą, priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriame nusprendė jo skundą palikti nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad dėl A. P. 2009-08-04 skunde nurodytų aplinkybių jau yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2010-11-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010.
A. P. paaiškino, kad 2006-06-14 Agentūrai pateikė paraišką (toliau – ir 2006 m. Paraiška) paramai gauti pagal 2004-2006 m. Programą. Šioje Paraiškoje nurodyti du žemės sklypai (laukai A ir B, viso 38,92 ha), dėl kurių prisiimti įsipareigojimai 5 metus vykdyti nustatytus reikalavimus. Vadovaudamasis 2004-2006 m. plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių, patvirtintų LR žemės ūkio ministro 2004-08-13 įsakymu Nr. 3D-482 „Dėl Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių“ (toliau – 2004-2006 m. Taisyklės), 16.3.4. punktu, A. P. Agentūrai 2009-06-03 pateikė kasmetinį, o 2009-10-29 mokėjimo prašymus už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą, pagal kuriuos Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 12 ir 13.3.1 punktais, privalo išmokėti jam 55 902,74 Lt paramą. Tačiau Agentūra 2009-07-22 sprendime nurodo, kad, vadovaujantis Taisyklių 8.2 punktu, paramos davėjas, dalyvaudamas 2004-2006 m. Programos priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“ (toliau – Priemonė) ir norėdamas padidinti įgyvendinamų programų skaičių arba plotą, turi pateikti naują paraišką ir prašymą dėl ploto didinimo, jei didina plotą daugiau kaip 2 ha. Naujai pateikta paraiška keičia prieš tai pateiktą paraišką, pridedant pradinėje paraiškoje nurodytus plotus, o pradinis įsipareigojimas keičiamas nauju. Kartu su nauja paraiška paramos gavėjas pateikia visus su paraiška privalomus pateikti dokumentus. Agentūros teigimu, 2007 metais A. P. padidino įsipareigotą plotą daugiau nei 2 ha, todėl 2007-05-16 pateikė paraišką (toliau – 2007 m. Paraiška) pagal 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą (toliau – ir 2007-2013 m. Programa) ir jo 2009-06-03 pateiktas kasmetinis prašymas nebus administruojamas.
Pareiškėjo teigimu, Agentūra nepagrįstai vadovaujasi Taisyklių 8.2 punktu, nes ši teisės norma 2007 metais negalėjo būti taikoma. Pabrėžė, jog Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 „Dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai“ (toliau – Reglamentas Nr.1257/1999) 42 straipsnyje nurodyta, kad Kaimo plėtros planai apima septynerių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo 2000-01-01, o Lietuvai – trejų metų laikotarpį nuo 2004-01-01 (t. y. iki 2006-12-31). Šio Reglamento VI skirsnio 23 str. 1 dalyje nurodyta, kad parama skiriama ūkininkams, kurie ne mažiau kaip penkeriems metams prisiima agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimus. Analogiška nuostata įtvirtinta 2004-2006 m. Taisyklių 5.1. punkte, kuriame teigiama, kad pareiškėjas, pateikdamas paraišką, ne trumpiau kaip penkerius metus įsipareigoja tame pačiame plote laikytis priemonės nustatytų reikalavimų ir nemažinti paraiškoje numatyto bendro agrarinei aplinkosaugai skirto ploto. Vadovaudamasis šių teisės aktų nuostatomis, A. P. daro išvadą, kad 2007 metais taikyti 2004-2006 m. Taisyklių 8.2. punktą nebuvo teisinio pagrindo, kadangi šis punktas gali būti taikomas tik tada, kai žemės ūkio ministras priima įsakymą, kuriuo nustato konkrečiu terminu apibrėžtą laikotarpį, kada galima pateikti naujas paraiškas pagal minėtų Taisyklių reikalavimus. 2007 metais naujos paraiškos pagal 2004-2006 m. Programą nebuvo renkamos, todėl Agentūros padaryta išvada, kad 2007 metais A. P. padidino įsipareigotą pagal 2004-2006 m. Programą plotą, nepagrįsta ir neteisėta. Padidinti įsipareigotą pagal 2004-2006 m. Programą plotą buvo galima tik tokiu atveju, jeigu nauja paraiška būtų pateikiama žemės ūkio ministro įsakymu paskelbus paraiškų priėmimą į 2004-2006 m. Programą. Pabrėžė, kad paraiškų padavimą pagal 2007-2013 m. Programą detalizavo LR žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-152 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos taisyklės (toliau – 2007-2013 m. Taisyklės), kurių nuostatos taikomos pareiškėjams, pirmą kartą teikiantiems paraišką arba prisiimantiems naujus įsipareigojimus pagal 2007-2013 m. Programos priemones. Tai, anot pareiškėjo, rodo, kad 2007-01-01 prasidėjus naujo programavimo laikotarpiui 2007-2013 m. Programos įgyvendinimui ir administravimui, yra priimami nauji teisės aktai, kurie reglamentuoja įsipareigojimų prisiėmimą tik pagal 2007-2013 m. Programos reikalavimus. Kadangi Reglamento Nr. 1257/1999 42 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvai Kaimo plėtros planas apima trejų metų laikotarpį nuo 2004-01-01, o įsipareigojimai pagal 2004-2006 m. Programą prisiimami 5 metų laikotarpiui, akivaizdu, kad šie įsipareigojimai yra tęsiami ir naujuoju programavimo laikotarpiu, prasidėjusiu 2007-01-01.
Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad esminę reikšmę nustatant aplinkybę, ar 2004-2006 m. Taisyklių 8.2 punktas galėjo būti taikomas 2007 metais pateikiant paraišką pagal 2007-2013 m. Programą, turi 2006-09-05 Europos Komisijos Reglamento (EB) Nr. 1320/2006 nuostatos (toliau – Reglamentas Nr. 1320/2006). Šio Reglamento 11 straipsnyje numatyta teisė valstybei narei iki pagal Reglamento Nr. 1257/1999 VI skyriaus nuostatas prisiimto įsipareigojimo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos pakeisti tą įsipareigojimą nauju nuo 5-erių iki 7-erių metų laikotarpiu. Lietuva šia teise nepasinaudojo ir savo teisės aktuose nenumatė galimybės leisti paramos gavėjams, prisiėmusiems įsipareigojimus pagal 2004-2006 m. Programą, pakeisti šiuos įsipareigojimus nauju įsipareigojimu nuo penkerių iki septynerių metų pagal 2007-2013 m. Programą. 2004-2006 m. Taisyklių 8.2. punktas 2007 metais negalėjo būti taikomas, kadangi iki 2006-12-31 prisiimti įsipareigojimai turėjo būti tik pabaigti vykdyti iki įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, bet ne keičiami. Atsižvelgiant į tai, A. P. tvirtina, kad jo ir valstybės prisiimti įsipareigojimai penkerių metų laikotarpiui (iki 2010-12-31) pagal 2006 m. Paraišką 2007 metais negalėjo būti nutraukti ir pakeisti kitais įsipareigojimais tik dėl tos priežasties, kad jis nusprendė dalyvauti naujojo programavimo laikotarpio, naujojoje 2007-2013 m. Programoje su kitais žemės sklypais, nesusijusiais su 2004-2006 m. Programa ir joje prisiimtais įsipareigojimais. Nurodė, kad 2004-2006 m. Programa ir 2007-2013 m. Programa skiriasi įsipareigojimų apimtimi, reikalavimais, kompensacinių išmokų dydžiais, kurie 2007-2013 m. Programoje beveik du kartus mažesni, negu 2004-2006 m. Programoje, todėl, nutraukus prisiimtus įsipareigojimus, nepagrįstai sumažinamos kompensacinės išmokos, pažeidžiamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. To pasekoje, per 4 metus, t. y. nuo to laiko, kai atsakovės neteisėtai nutraukė valstybės prisiimtus įsipareigojimus, dėl sumažintų kompensacinių išmokų A. P. patyrė 161 343,60 turtinę žalą.
A. P. atkreipė dėmesį, kad Agentūra veikė neteisėtai, teikdama netinkamas konsultacijas, kokias paraiškas reikia pateikti 2007 metais, kai 2004-2006 m. Programos dalyvis norėjo pateikti paraišką dalyvauti 2007-2013 m. Programoje. Agentūros darbuotojai neinformavo, kad bus nutraukti įsipareigojimai, prisiimti pagal 2004-2006 m. Programos reikalavimus. Dėl to pareiškėjas, konsultuojamas Agentūros darbuotojų ir žinodamas, kad kompensacinės išmokos už prisiimtus tęstinius įsipareigojimus pagal 2004-2006 m. Programą yra numatytos 2007-2013 m. Programoje, žinodamas, kad 2007-2013 m. Taisyklių 1 punkte įtvirtinta nuostata, jog dėl prisiimtų įsipareigojimų pagal 2004-2006 m. Programą, galioja 2004-2006 m. Taisyklių nuostatos, žinodamas, kad 2004-2006 m. Taisyklių 8.2. punktas 2007 metais negali būti taikomas, nes žemės ūkio ministras nepaskelbė paraiškų pagal 2004-2006 m. Programą surinkimo termino, pateikė 2007 m. Paraišką, kurioje nurodė visus sklypus, dalyvaujančius Ekologinio ūkininkavimo programoje tiek pagal 2004-2006 m. Programą, tiek ir pagal 2007-2013 m. Programą.
Šalies argumentai
A. P. nesutinka su ginčijamo ŽŪM Sprendimo argumentais, kad LVAT pasisakė dėl 2009-08-04 skunde nurodytų aplinkybių, nes 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 buvo priimta nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo Agentūrai atlikti jai pavestus veiksmus vykdant žemės ūkio ministro 2008-08-26 įsakymą Nr. 3D-470, t. y. buvo sprendžiamas klausimas, ar reikalinga pateikti papildomus dokumentus už 2007 ir 2008 metus. Tuo tarpu 2009-08-04 skundas ŽŪM buvo pateiktas dėl Agentūros atsisakymo administruoti 2009-06-03 kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas A. P. palaikė skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime į pareiškėjo A. P. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad A. P. 2006 m. Paraiška ir mokėjimo prašymas už 2006 m. buvo įvertinti, vadovaujantis 2004-2006 m. Taisyklėmis ir atsižvelgiant į šių Taisyklių 8.2 punkto nuostatą. Nurodė, kad A. P. 2007 m. Paraiškoje padidino žemės plotą daugiau kaip 2 ha, todėl 2007-05-16 pateikė naują paraišką pagal 2007-2013 m. Programą. Atsižvelgiant į tai, A. P. pateiktas 2009-06-03 kasmetinis prašymas už 2009 m. pagal 2004-2006 m. Programą nebuvo administruojamas ir apie tai pareiškėjas buvo informuotas 2009-07-22 raštu. Agentūra taip pat pažymėjo, kad LVAT 2010-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 konstatavo, jog A. P., didindamas ekologinio ūkininkavimo plotus daugiau nei 2 ha bei 2007-05-16 Agentūrai pateikęs naują paraišką, įsipareigojimų pagal 2004-2006 m. Programą nebetęsė. Ši LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl mano, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai neadministravo pateikto pareiškėjo kasmetinio prašymo už 2009 metus.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės Agentūros atstovė palaikė atsiliepime į A. P. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad 2007 m. teikdamas paraišką A. P. deklaravo didesnį plotą, todėl perėjo į 2007-2013 m. Programą.
Atsakovė ŽŪM atsiliepime į pareiškėjo A. P. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, pabrėždama, kad ŽŪM, priimdama ginčijamą Sprendimą, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes, todėl A. P. skunde pateikti paaiškinimai vertintini kaip neesminiai ir klaidinantys.
Šalies argumentai
ŽŪM paaiškino, jog susipažinusi su pareiškėjo 2009-08-04 skundu dėl Agentūros 2009-07-22 sprendimo, nustatė, kad pareiškėjas 2009-04-15 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – VAAT), todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 str. 4 dalimi, sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, iki kol VAAT išnagrinės jo skundą. Apie skundo nagrinėjimo sustabdymą pareiškėjas buvo informuotas 2009-08-26 ŽŪM sprendimu Nr. 39N-P-904-1339, kurį pareiškėjas apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o ši 2009-09-21 sprendimu Nr. 2009/01-4R-247 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vėliau, atsižvelgus į tai, jog dėl pareiškėjo 2009-08-04 skunde nurodytų aplinkybių yra pasisakęs LVAT 2010-11-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010, bei įvertinant tai, jog tiek bylos, tiek pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas yra tas pats, o naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti Agentūros 2009-07-22 sprendimą, A. P. bepateikė, ŽŪM, vadovaudamasi 23 str. 6 dalimi, nusprendė, kad pareiškėjo skundas nebus nagrinėjamas. Apie tai A. P. buvo informuotas ginčijamu 2010-11-25 raštu, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.
ŽŪM, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad A. P. 2010-08-19 pateikė skundą VAAT dėl Agentūros 2010-07-16 sprendimo Nr. BR6-(10.51)-4239 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Šiame skunde pareiškėjas dar kartą nurodė aplinkybes, kuriomis rėmėsi ir 2009-08-04 ŽŪM pateiktame skunde. Pažymėjo, kad VAAT 2011-01-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-708-473/2011 A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
ŽŪM teigimu, A. P. skundo reikalavimas įpareigoti nurodyti Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 m. Programą pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 m. laikotarpiu ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 m. Programoje, yra nepagrįstas ir negali būti nagrinėjamas, nes Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) numato pareigą pareiškėjui savo skunde atitinkamai formuluoti reikalavimus, o šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas yra abstraktus, be to, teismui tenkinus tokį reikalavimą, teismas įpareigotų ŽŪM priimti norminį administracinį aktą.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės ŽŪM atstovas su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime į pareiškėjo A. P. skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Byloje kilęs ginčas dėl ŽŪM Sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo A. P. skundą, bei dėl reikalavimų įpareigoti ŽŪM nurodyti Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 m. Programą pateiktas paraiškas taikant kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 m. Programoje, ir įpareigoti Agentūrą administruoti A. P. pateiktus 2009-06-03 kasmetinį ir 2009-10-29 mokėjimo prašymus už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą, išmokant jam 55 902,72 Lt kompensacinę išmoką, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. P. 2006-06-14 pateikė paraišką paramai gauti pagal 2004-2006 m. Programą (t. I, b. l. 110-116). Šioje Paraiškoje nurodyta, kad agrarinės aplinkosaugos veiksmai bus atliekami 38,92 ha plote 2-juose žemės sklypuose: laukas A (plotas 32,46 ha) ir laukas B (plotas 6,46 ha). 2007-01-30 Agentūros Kaimo plėtros programų departamento Aplinkos apsaugos programų skyrius pranešimu AGRO/M Nr. 20138 informavo A. P., kad pagal kasmetinį ir/arba mokėjimo prašyme, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktus duomenis jam 2006 m. yra skiriama parama – 55 902,74 Lt (t. I, b. l. 117).
A. P. 2007-05-16 pateikė paraišką paramai ir kompensacinėms išmokoms pagal 2007-2013 m. Programą (t. I, b. l. 134-139). Pagal „Agrarinės aplinkosaugos“ Ekologinio ūkininkavimo programą pradinis plotas šioje paraiškoje padidintas daugiau nei 2 ha.
2009-02-23 A. P. kreipėsi į Agentūrą su prašymu nustatyti terminą pateikti reikalingus dokumentus pagal 2008-08-26 LR žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-470 (t. II, b. l. 78-79). Agentūra 2009-03-17 sprendimu Nr. BR6-(10.51)-3718 A. P. prašymo netenkino, nurodydama, kad patvirtinus pareiškėjo pateiktą 2007 m. Paraišką tiesioginėms išmokoms ir paramai gauti, jis dalyvauja tik 2007-2013 m. Programoje ir jam nebereikia kasmet teikti dokumentų pagal 2004-2006 m. Programą (t. II, b. l. 76-77). Šį Agentūros sprendimą A. P. 2009-04-20 apskundė VAAT (administracinė byla Nr. I-1625-789/2009, t. I, b. l. 2-6). VAAT 2009-11-12 sprendimu A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą (administracinė byla Nr. I-1625-789/2009, t. I, b. l. 172-177). Pareiškėjas šį sprendimą apeliacine tvarka apskundė LVAT, kuris 2010-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010 pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti VAAT sprendimą (administracinė byla Nr. I-1625-789/2009, t. II, b. l. 126-130). LVAT konstatavo, kad „pareiškėjas, kaip minėta, 2007 metais padidino įsipareigotą plotą daugiau kaip 2 ha, todėl jo pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d. ) paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir jie buvo pakeisti įsipareigojimais pagal pareiškėjo naują (2007 m. gegužės 16 d.) paraišką. Vadinasi, šiuo atveju negali būti laikoma, kad pareiškėjas tęsė pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimtus įsipareigojimus. <...> Išvada, kad pareiškėjas tęsė pagal pradinę (2006 m. birželio 14 d.) paraišką prisiimtus įsipareigojimus ir kad dėl to jam gali būti taikomas žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 3D-470, galėtų būti padaryta, jeigu pareiškėjo nauja (2007 m. gegužės 16 d.) paraiška būtų buvusi pripažinta netinkama ir tokiu būdu nebūtų kilusios žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3D-482 patvirtintų Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ administravimo taisyklių 8.2 punkte numatytos pasekmės dėl ankstesnių įsipareigojimų pakeitimo naujais. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo nauja (2007 m. gegužės 16 d.) paraiška buvo pripažinta tinkama ir ankstesni įsipareigojimai buvo pakeisti naujais.“
2009-06-03 A. P. Agentūrai pateikė kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą (t. III, b. l. 13-17). Agentūra 2009-07-22 sprendimu atsisakė administruoti pateiktą prašymą, nurodydama, kad A. P. 2007 m. padidino plotą daugiau kaip 2 ha ir 2007-05-16 pateikė naują paraišką (t. III, b. l. 10-11). Šį Agentūros sprendimą pareiškėjas 2009-08-04 apskundė ŽŪM (t. III, b. l. 6-9), kuri, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo 2009-04-15 iš esmės analogišką klausimą dėl Agentūros 2009-03-17 priimto sprendimo Nr. BR6-(10.51)-3718 tuo metu nagrinėjo VAAT, 2009-08-26 priėmė sprendimą Nr. 35N-P-904-1339 sustabdyti A. P. skundo nagrinėjimą, iki kol VAAT bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1625-789/2009 (t. III, b. l. 40). Pareiškėjas šį ŽŪM sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2009-09-21 sprendimu Nr. 2009/01-4R-257 pareiškėjo A. P. skundą atmetė ir paliko galioti ŽŪM 2009-08-26 sprendimą (t. III, b. l. 41-45).
2010-11-17 A. P. kreipėsi į ŽŪM, pranešdamas, kad 2010-11-15 LVAT priėmė nutartį administracinėje byloje, dėl kurios ŽŪM 2009-08-26 sprendimu Nr. 35N-P-904-1339 nebaigto nagrinėjimo buvo sustabdytas pareiškėjo 2009-08-04 skundo nagrinėjimas (t. III, b. l. 46).
ŽŪM 2010-11-25 priėmė sprendimą Nr. 31N-P-1118-1720, kuriame nurodė, kad dėl pareiškėjo 2009-08-04 skunde nurodytų aplinkybių yra pasisakęs LVAT 2010-11-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010, o naujų aplinkybių, leidžiančių ginčyti Agentūros 2009-07-22 sprendimą, A. P. nepateikė, todėl, vadovaujantis VAĮ 23 str. 6 dalimi, pareiškėjo 2009-08-04 skundą atsisako nagrinėti (t. III, b. l. 52-53).
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad iš A. P. skundo šioje administracinėje byloje argumentų matyti, jog A. P., nagrinėjamu atveju, prašydamas panaikinti ŽŪM 2010-11-25 sprendimą, skunde ne tik nurodo, kad ŽŪM nepagrįstai pritaikė VAĮ 23 str. 6 dalį ir, kad turėjo išnagrinėti jo 2009-08-04 skundą bei priimti dėl jo sprendimą, tačiau iš esmės ginčija Agentūros atsisakymą administruoti jo 2009-06-03 pateiktą kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą. Atsižvelgus į tai, kad A. P. skunde formuluoja reikalavimus įpareigoti ŽŪM nurodyti Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 m. Programą pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 m. laikotarpiu, ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 m. Programoje, bei įpareigoti Agentūrą administruoti jo pateiktą 2009-06-03 kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą ir išmokėti 55 902,74 Lt kompensacinę išmoką, teismas nagrinėjamoje byloje turėtų vertinti ne tik ŽŪM Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, bet ir Agentūros veiksmus dėl atsisakymo administruoti A. P. 2009-06-03 pateiktą kasmetinį prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą.
Tačiau, išsami aukščiau pateikta byloje surinktų įrodymų analizė įrodo, kad šiame skunde A. P. dar kartą nurodo aplinkybes, kuriomis rėmėsi ne tik 2009-08-04 ŽŪM pateiktame skunde, bet ir 2010-08-23 VAAT paduotame skunde dėl Agentūros 2010-07-16 sprendimo Nr. BR6-(10.51)-4239 panaikinimo, kuriame, be kita ko, A. P. taip pat prašė įpareigoti ŽŪM nustatyti tvarką, leidžiančią Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 m. Programą pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 m. laikotarpiu ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 m. Programoje, t. y. iš esmės kėlė analogišką reikalavimą, kaip ir šioje byloje nurodytas 3-iasis reikalavimas. Be to, pažymėtina, kad be minėto 2010-08-23 VAAT paduoto skundo, su skundu, kuriame prašė panaikinti Agentūros 2010-11-24 sprendimą Nr. BR6-(10.51)-8193 ir įpareigoti Agentūrą administruoti pateiktą 2010-10-27 mokėjimo prašymą už 2010 m. pagal 2004-2006 m. Programą bei išmokėti 55 902,74 Lt kompensacinę išmoką, skundo reikalavimus grįsdamas iš esmės analogiškais kaip ir šioje byloje argumentais, A. P. į VAAT kreipėsi ir 2010-12-22. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų bazėje LITEKO esančią informaciją, nustatyta, kad administracinė byla Nr. I-708-473/2011 pagal A. P. 2010-08-23 VAAT paduotą skundą yra išnagrinėta ir 2011-01-03 joje priimtas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracinėje byloje Nr. I-1612-629/2011 pagal minėtą 2010-12-22 teisme gautą A. P. skundą su iš esmės analogiškais kaip ir šioje byloje argumentais, 2011-03-24 taip pat priimtas sprendimas pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Abu minėti VAAT sprendimai yra apskųsti LVAT.
Vertinant A. P. skundo argumentus, kuriais jis grindžia ŽŪM Sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, šiuo atveju labai svarbu pažymėti, kad LVAT 2010-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-1469/2010, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad „<...> pareiškėjui, 2007 metais padidinus įsipareigotą plotą daugiau kaip 2 ha, jo pagal pradinę 2006 m. birželio 14 d. pateiktą paraišką prisiimti įsipareigojimai pasibaigė ir jie buvo pakeisti įsipareigojimais pagal pareiškėjo naują 2007 m. gegužės 16 d. pateiktą paraišką. Vadinasi, šiuo atveju negali būti laikoma, kad pareiškėjas tęsė pagal pradinę 2004-2006 m. Paraišką prisiimtus įsipareigojimus.<...>“
Pagal ABTĮ 58 str. 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog aplinkybės dėl to, ar pagrįstai Agentūra konstatavo, kad 2007 m. nutrūko A. P. pagal 2006 m. Paraišką prisiimti įsipareigojimai ir, ar pagrįstai vadovavosi 2004-2006 m. Taisyklių 8.2. p., o nesivadovavo LR žemės ūkio ministro 2008-08-26 įsakymo Nr. 3D-470 nuostatomis, neįrodinėjamos šioje nagrinėjamoje byloje, nes jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu. LVAT 2010-11-15 nutartyje pateiktos išvados leidžia teismui daryti išvadą, kad 2007 m. Paraiška pakeitė ankstesnę 2006 m. Paraišką ir pradiniai pareiškėjo įsipareigojimai pakeisti naujais, todėl A. P. dalyvauja 2007-2013 m. Programoje ir nebedalyvauja 2004-2006 m. Programoje. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių naujų argumentų dėl Agentūros ir ŽŪM veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, jo skundo reikalavimai įpareigoti ŽŪM nurodyti Agentūrai peradministruoti pagal 2007-2013 m. Programą pateiktas paraiškas dėl plotų, kuriuose pradėta ekologiškai ūkininkauti 2004-2006 m. laikotarpiu, ir šiems plotams taikyti kompensacines išmokas, nustatytas dalyvaujantiems 2004-2006 m. plano priemonės Programoje, ir įpareigoti Agentūrą administruoti pateiktus 2009-06-03 kasmetinį prašymą ir 2009-10-29 mokėjimo prašymą už 2009 metus pagal 2004-2006 m. Programą bei išmokėti 55 902,74 Lt kompensacinę išmoką, pervedant ją į pareiškėjo A. P. atsiskaitomąją sąskaitą, atmestini kaip nepagrįsti.
Vertinant pareiškėjo reikalavimą panaikinti ŽŪM Sprendimą, darytina išvada, kad šiuo Sprendimu pareiškėjo A. P. 2009-08-04 skundą buvo atsisakyta nagrinėti, vadovaujantis VAĮ 23 str. 6 dalies nuostata.
VAĮ 23 str. 6 dalis nustato, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.
Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjo 2009-08-04 ŽŪM pateikto skundo argumentai ir faktiniai duomenys ŽŪM priimant skundžiamą 2010-11-25 Sprendimą jau buvo išnagrinėti ir dėl jų pasisakyta galutinėje ir neskundžiamoje LVAT 2010-11-15 nutartyje, todėl teismas daro išvadą, kad ŽŪM 2010-11-25 Sprendimas, kuriame atsisakyta negrinėti pareiškėjo skundą, vadovaujantis VAĮ 23 str. 6 dalimi, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas. Tai pripažinus, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjo A. P. prašymą – įpareigoti ŽŪM išnagrinėti 2009-08-04 skundą ir priimti sprendimą, todėl ir šis pareiškėjo A. P. reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo A. P. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.