Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas, A6.-5-667/2023

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2023-04-06
Bylos Nr.: A6.-5-667/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00635-2022-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Alvydas Rimkevičius (pirm.)
Pažeidėjas: J. P.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-5-667/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00635-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 1.4.4.; 1.5.1.; 7.11.; 21.9.10. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiam asmeniui J. P.,

pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovams A. B. ir D. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl J. P. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini)m. sav., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB arba Bendrovė) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) registravimo JAR data 2010 m. spalio 12 d., PVM mokėtojo kodas Nr. LT100006303716, nuo 2014 m. vasario 1 d. vadovu, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d., turėdamas mokestinę nepriemoką biudžetui 114415,36 Eur, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsiskolinimų VMI ir kitiems kreditoriams, vykdė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimus, neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (t.1., b.l. 2-119) ir papildomoje patikslintoje medžiagoje (t.1., b.l. 183-185, t.2., b.l. 2-15) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo VMI skolininkė, vadovas J. P. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, vadovas neužtikrino, kad jo vadovaujama bendrovė, turėdama įsiskolinimų valstybės biudžetui, teisingai atsiskaitytų su kreditoriais, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje, kuriame yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas kartu neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis 2022-02-08 buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, operatyvus patikrinimas baigtas 2022-03-04, surašant 2022-03-07 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-813 (b. l. 14-19). Patikrinimo metu ir buvo nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamoje jos vadovo J. P., padaryti mokestiniai pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos VMI medžiagos matyti, kad Bendrovė nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į sąrašą Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.

Bendrovė teikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, todėl išdėstytos sumos priverstinio išieškojimo veiksmai iki mokestinės paskolos sutarties nutraukimo vykdomi nebuvo.

Bendrovė atsiskaitinėjo su dalimi kreditoriais savo pasirinktu eiliškumu, tačiau nesilaikydama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tuo pažeisdama mokestinius atsiskaitymus su kreditoriais reglamentuojančias teises normas.

Kaip matyti iš teismui pateiktų dokumentų Bendrovė, vadovaudama J. P., turėdama banko sąskaitose lėšų, savo nuožiūra atsiskaitinėdavo su kai kuriais kreditoriais. Kaip matyti iš VMI pareiškime nurodytų faktų - Bendrovė, turėjo atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, UAB Nr. (duomenys neskelbtini). AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų likutis 2021-04-01 buvo 774,01 Eur, 2022-01-31 lėšų likutis buvo 0,01 Eur. Nuo 2021-04-01 iki 2022-01-31 į sąskaitą gauta 113641,36 Eur. Išlaidos kitiems kreditoriams, asmenims šiuo laikotarpiu buvo 114415,36 Eur. Iš šių bankų sąskaitų, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui, buvo atlikti šie didžiausi mokėjimai kai kuriems kreditoriams:

2021-06-08 sumokėta 3738,57 UAB (duomenys neskelbtini), kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 836 Eur (9 priedas);

2021-06-16 sumokėta 1100 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1647,35 Eur UAB (duomenys neskelbtini) 2161,06 Eur UAB (duomenys neskelbtini), kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 123598 Eur (10 priedas);

2021-06-29 sumokėta 630,06 Eur UAB (duomenys neskelbtini), kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 123527,20 Eur (11 priedas);

2021-07-16 sumokėta 2701,66 Eur UAB (duomenys neskelbtini), 2099,99 Eur UAB (duomenys neskelbtini), kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 123610 Eur (12 priedas);

2021-07-29 sumokėta 1317,30 Eur (duomenys neskelbtini)UAB, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 124614 Eur (13 priedas);

2021-08-04 sumokėta 6421,26 Eur UAB (duomenys neskelbtini), 739 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 279,07 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė124614 Eur (14 priedas);

2021-08-31 sumokėta 980,10 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 124298 Eur (15 priedas);

2021-09-14 sumokėta 2755 Eur UAB (duomenys neskelbtini), kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 124376 Eur (16 priedas);

2021-09-27 sumokėta 726 Eur UAB (duomenys neskelbtini), kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 124376 Eur (17 priedas);

2021-09-30 sumokėta 6980 Eur UAB (duomenys neskelbtini), 240 Eur (duomenys neskelbtini)UAB, 712,39 Eur UAB (duomenys neskelbtini), kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 126125 Eur (18 priedas) ir kt.

Pagal atskaitingų asmenų sąskaitos žiniaraštį atskaitingas asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. P. sumokėjo kitiems asmenimis, turint įsiskolinimą valstybės biudžetui (19 priedas).

2021-06-30 apmokėjo 4348,78 Eur grynaisiais pinigais plius kuras, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 123527,20 Eur (20 priedas);

2021-07-16 apmokėjo 1974,77 Eur grynaisiais pinigais plius kuras, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 123610 Eur (12 priedas);

2021-08-31 apmokėjo 2089,59 Eur grynaisiais pinigais plius kuras, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 124298 Eur (15 priedas);

2021-09-30 apmokėjo 9103,11 Eur grynaisiais pinigais plius kuras, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 126125 Eur (18 priedas);

2021-10-29 apmokėjo 5556,95 Eur grynaisiais pinigais plius kuras, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 32595,80 Eur bei 8286,53 pradelstas įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį (21 priedas);

2021-11-30 apmokėjo 681,87 Eur grynaisiais pinigais plius kuras, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 32529,21 Eur bei 16573,06 Eur pradelstas įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį (22 priedas);

2021-12-31 apmokėjo 792,63 Eur grynaisiais pinigais plius kuras, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 62649,23 bei 24859,59 Eur pradelstas įsiskolinimas pagal mokestinės paskolos sutartį (23priedas).

Iš VMI pateiktų dokumentų matyti, kad Bendrovė laikotarpyje nuo 2021-04-01 iki 2022-01-31 geranoriškai sumokėjo 71,32 Eur (kodu 1311 ir 1001), įskaityta iš permokos 3011 Eur (kodu 1001), nurašyta priverstinai 261,44 Eur iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (8230 kodu), tačiau įmokų pagal mokestinės paskolos sutartį (kodu 8260) nemokėjo.

Bendrovė nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į sąrašą Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, bei teikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, išdėstytos sumos priverstinio išieškojimo veiksmai iki mokestinės paskolos sutarties nutraukimo vykdomi nebuvo.

Bendrovės vadovas J. P. teisme nurodė, kad jis daug metų yra verslininkas, turi aukštąjį universitetinį išslavinimą, yra vadovavęs daug metų įmonėms, turi ekonominių žinių, žinojo, kai reikia valdyti ir vykdyti ūkinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas jis yra. Daugiau darbuotojų šioje įmonėje nėra. Šios įmonės nemokumo problemas paaiškėjo VMI atrlikto įmonės patikrinimo metu, jis daug metų buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, jis vienasmeniškai atlikdavo įmonės vardu mokėjimus kreditoriams. Atsirado įmonėje atsiskaitymo problemos nuo 2021 m. vasario mėnesio dėl ekonominės krizės iššauktos Covid 19. Todėl sutriko ir pailgėjo Bendrovės tiekėjų medžiagų, prekių ir paslaugų teikimo terminai, vietiniai tiekėjai sumažino Bendrovės kredito limitus, pradėta reikalauti už prekes ir paslaugas atsiskaityti išankstiniais apmokėjimais, stipriai sumažėjo planuotas Bendrovės apyvartumas bei pelningumas, pradėjo trūkti apyvartinių lėšų ir pailgėjo atsiskaitymo terminai. Kartu FNTT pradėjo ikiteisminis tyrimą dėl įmonės veiklos, tai suvaržė įmonės darbą, jis nebegalėjo laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu, nes trūko apyvartinių lėšų. Buvo areštuotas visas Bendrovei ir vieninteliam Bendrovės akcininkui bei direktoriui J. P. priklausantis nekilnojamasis turtas, jis nebeteko galimybės naudotis įmonės telefonais ir elektroniniu pašto adresu, nes buvo paimti tam reikalingi bankiniai instrumentai bei jo ir įmonės kompiuteriai, mobilūs telefonai. Jam FNTT šių įrankių negrąžino, todėl iki šiol jis negali naudotis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu buvo paralyžuota įmonės ūkinė-finansinė veikla. J. P. nurodė, kad jis pirmiausia atsiskaitydavo su kreditoriais už kurą, nes jam reikėjo naudotis transportu; už medžiagas ir paslaugas, kad tokiu būdu būtų galima vykdyti įmonės veiklą. Jis teigė, kad jis šioje byloje nesupranta VMI prie FM 2022 m. gegužės 4 d. pareiškimo teismui, dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo J. P., turinio, nesutinka su tuo kas išdėstyta pareiškime, jis neturi nei teisės, nei pareigos valdyti pareiškimo turinio. Jo bendrovė nuo 2021-01-01 iki 2021-10-31 buvo įtraukta į sąrašą Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021-01-01 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, kadangi atsirado problemų laiku atsiskaityti su valstybės biudžetu, todėl bendrovė pateikė prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis, pagal kurią, dėl sunkios ekonominės situacijos, taip pat nebuvo galimybės laiku vykdyti įsipareigojimų. J. P. nurodė, kad jis nieko nežino apie kitas teisme jam iškeltas ir išnagrinėtas bylas (pvz.; Utenos teisme) ir priimtus sprendimus, nes jis negali naudotis elektroniniu paštu, nes tokio nebeturi, neturi interneto mobiliajame telefone, visą korespondenciją gauną tik per paštą.

Institucijos atstovai savo atsilepime ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo ir nurodė, kad pareiškimo turinys buvo patikslintas teismui pateiktais papildomais dokumentais ir įrodymais. Teismui pateikta medžiaga patvirtina tai, kad J. P. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556 - 2255/11 ir kt.). Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime taip pat pažymėjo, jog administraciniu mokestinių santykių reguliavimo metodu, ikiteismine mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama užtikrinti, kad įstatymo nustatyti mokesčiai būtų sumokėti greitai ir laiku. Todėl būtina, kad mokesčių santykių subjektai savo teises ir pareigas vykdytų per įstatyme nustatytą kuo trumpesnį laiką.

VMI pareiškime nurodė, kad Bendrovės vadovas turėjo galimybę mokestinę nepriemoką sumažinti, tačiau to nepadarė. Šias aplinkybes patvirtina kartu su VMI prie FM pareiškimu pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad įmonė turėjo ribotai lėšų atsiskaitymui su biudžetu, tačiau su valstybės biudžetu neatsiskaitydavo, kai lėšų būdavo, o atsiskaitydavo su kai kuriais įmonės vadovo atrinktais kreditoriais, pavyzdžiui, tais, kurie tiekdavo kurą įmonės automobiliui. Įstatymais nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nebuvo laikomasi, kai įstatymuose numatyta šių atsiskaitymų imperatyvi tvarka,

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo

tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

ANK 120 straipsnio 1 dalis, numatanti administracinę atsakomybę, juridinio asmens vadovui, pažeidus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, nukreipia į Civilinį kodeksą. J. P. šios imperatyvios pareigos - tinkamu eiliškumu ir laiku atsiskaityti su kreditoriais, kad nenukentėtų kreditorius - valstybės biudžetas, tyčia nevykdė, nors galėjo tai daryti, kad nenukentėtų valstybė, jis turi ekonominį aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiko vadovavo įvairios įmonėms, todėl suprato įmonės valdymo bei mokesčių valstybės biudžetui mokėjimo, ypatumus ir atsakomybę už tai, jei šios tvarkos tyčia nesilaikoma.

Kaip matyti iš teismui VMI pateiktos bylos medžiagos, J. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. J. P. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. gegužės 5 d., kuomet VMI parengė pareiškimą, kuriuo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir taip nutraukė trunkamą pažeidimą, todėl nuo 2022 m. gegužės 5 d. skaičiuotinas dvejų metų senaties terminas.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo VMI skolininkė. Bendrovei nustatytas mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis buvo nustatytas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. VMI nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog Bendrovės turtinė padėtis atitinka JANI 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą,

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmones administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13012011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad J. P., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Jei J. P. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu J. P. pažeidė kreditoriaus VMI interesus, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį nusižengimą pripažinti mažai pavojingu ir netraukti J. P. administracinėn atsakomybėn ar kitais pagrindais nuo jos atleisti.

Nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas J. P. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, į J. P. asmenybę, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti J. P. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

J. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-11-667/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasAlvydas Rimkevičius