Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

2022-09-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-11-667/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-09-23
Bylos Nr.
A6.-11-667/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01851-2021-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius (pirm.)
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-11-667/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01851-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 1.4.4.; 1.5.1.; 7.11.; 21.9.10. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškimą dėl V. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. Ž., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB arba Bendrovė) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), įsteigimo data 2014 m. lapkričio 17 d., PVM mokėtoja nuo 2015 m. vasario 20 d., išregistruota iš PVM mokėtojų 2020 m. sausio 21 d., vadovu, turėdamas mokestinę nepriemoką laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi įsiskolinimų VMI ir kitiems kreditoriams, neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo VMI skolininkė. Bendrovės mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis buvo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., išieškojimo terminas buvo nuo 2019 m. lapkričio 26 d. Nuo 2020 m. sausio mėn. įplaukų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo. Nuo 2020 m. sausio mėnesio buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas vadovaujantis 2020 m. sausio 13 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-3133 1992,85 eurų, 2020 m. sausio 20 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-5918 1671,00 eurų, 2020 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-30036 3699,64 eurų, 2020 m. spalio 22 d. nurodymu Nr. (23.31-08) 467-56745 7511,50 eurų, 2021 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-636 9783,83 eurų ir 2021 m. sausio 25 d. pranešimu Nr. (23.31-08) 325-26 13483,47 eurų. Nurodymuose, sprendimuose ir pranešime mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. rugpjūčio 26 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Bendrovei iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas, iškeldamas Bendrovei bankroto bylą nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2014 m. lapkričio 17d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2017 m. gegužės 4 d. veikia vadovas V. Ž.. Juridinių asmenų registro duomenimis paskutinės finansinės ataskaitos pateiktos už 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tokiais atvejais, kai įmonė nevykdo pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės duomenis, kai jie neteikiami ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui arba teismui pateikti duomenys kelia abejonių, atsakovo mokumo klausimas sprendžiamas pagal paskutinius turimus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 2-1304/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 1036/2012, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 2-938/2012, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 2- 1405/2010).

V. Ž. taip pat nevykdė savo pareigos ir teismui nepateikė aktualių įmonės realią būklę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų, jie nebuvo pateikti ir institucijoms, kurioms privalo juos teikti, todėl teismas vadovavosi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nebuvo. Nebuvo užvesta bylų dėl skolų išieškojimo. Buvo užvesta vienuolika vykdomųjų bylų, susijusių su piniginiais reikalavimais. Remiantis vykdomųjų bylų, priimtų teismų procesinių sprendimų bei bylos duomenimis, iš viso buvo žinomi devyni UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai, o turimi ir žinomi pradelsti įsiskolinimai sudarė 102 484,07 Eur sumą. Aktualiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu apdraustųjų asmenų nebuvo, skolos fondo biudžetui taip pat nebuvo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku negalėjo įvykdyti savo turtinių prievolių, tame tarpe ir turimų įsipareigojimų valstybės ir/ar savivaldybės biudžetams.

Įvertinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, teismas sprendė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinė padėtis atitinka Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau– ir JANĮ) 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes ji laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių ir turėjo ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nebuvo laikinas, nebuvo. Kauno apygardos teismas konstatavo, kad buvo įstatyminis pagrindas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą. Žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, V. Ž. turėjo susipažinti su valdomos Bendrovės finansine būkle ir jau žinojo, kad Bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė jau ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui Bendrovei ir VMI interesų pažeidimui V. Ž. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir įsiskolinimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. V. Ž. neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. Jei Bendrovės vadovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. gegužės 28 d., kuomet VMI parengė pareiškimą, kuriuo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir taip nutraukė trunkamą pažeidimą, todėl nuo 2021 m. gegužės 28 d. skaičiuotinas dvejų metų senaties terminas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. Ž. apie paskirtą teismo posėdį buvo informuotas pasirašytinai, į teismo posėdį neatvyko, prašymų, pareiškimų, atsiliepimo į VMI pateiktą pareiškimą byloje negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, apie paskirtą teismo posėdį pareiškėja informuota tinkamai, byloje gautas prašymas nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant (1 t., b. l. 35), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo VMI skolininkė. Bendrovės mokestinės nepriemokos susidarymo laikotarpis buvo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., išieškojimo terminas buvo nuo 2019 m. lapkričio 26 d. Nuo 2020 m. sausio mėn. įplaukų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo. Nuo 2020 m. sausio mėnesio buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas, atlikti šie veiksmai: 2020 m. sausio 13 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-3133 nurašyti mokestinę nepriemoką 1992,85 eurų; 2020 m. sausio 20 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-5918 nurašyti mokestinę nepriemoką 1671,00 eurų, 2020 m. vasario 24 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-30036 išieškoti mokestinę nepriemoką 3699,64 eurų; 2020 m. spalio 22 d. nurodymas Nr. (23.31-08) 467-56745 nurašyti mokestinę neprimoką 7511,50 eurų; 2021 m. sausio 11 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-636 išieškoti mokestinę nepriemoką 9783,83 eurų ir 2021 m. sausio 25 d. pranešimas Nr. (23.31-08) 325-26 apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nurodymuose ir sprendimuose nurodytos mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko.

Iš Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties Nr. eB2-1223-555/2021 matyti, kad iškeldamas Bendrovei bankroto bylą nustatė, kad kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įregistruota 2014 m. lapkričio 17d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2017 m. gegužės 4 d. veikia vadovas V. Ž.. Juridinių asmenų registro duomenimis paskutinės finansinės ataskaitos pateiktos už 2018 m. Taigi, atsakovė nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui. Teismų praktikoje išaiškinta, jog tokiais atvejais, kai įmonė nevykdo pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės duomenis, kai jie neteikiami ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui arba teismui pateikti duomenys kelia abejonių, atsakovo mokumo klausimas sprendžiamas pagal paskutinius turimus duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis byloje Nr. 2-1304/2012, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis byloje Nr. 1036/2012, 2012 m. balandžio 30 d. nutartis byloje Nr. 2-938/2012, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr.2- 1405/2010). Šiuo atveju atsakovės vadovas taip pat nevykdė savo pareigos ir teismui nepateikė šiai dienai aktualių įmonės realią būklę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų, jie nėra pateikti ir institucijoms, kurioms privalo juos teikti, todėl, kaip minėta, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu transporto priemonių registruota taip pat nėra. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolų išieškojimo. Tuo tarpu iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, kad atsakovės atžvilgiu yra užvesta vienuolika vykdomųjų bylų, susijusių su piniginiais reikalavimais. Remiantis vykdomųjų bylų, priimtų teismų procesinių sprendimų bei bylos duomenimis, iš viso yra žinomi devyni atsakovės kreditoriai, o atsakovės šiai dienai turimi ir žinomi pradelsti įsiskolinimai sudaro 102 484,07 Eur sumą. Aktualiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu apdraustųjų asmenų nėra, skolos fondo biudžetui taip pat nėra. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė laiku negali įvykdyti savo turtinių prievolių, tame tarpe ir turimų įsipareigojimų valstybės ir / ar savivaldybės biudžetams.

Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANI 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelti bankroto bylą (b. l. 6–9).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmones administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13012011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Šių įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad V. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Jei V. Ž. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni, todėl savo neveikimu V. Ž. pažeidė kreditoriaus VMI interesus, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas nemato nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį nusižengimą pripažinti mažai pavojingu ir netraukti V. Ž. administracinėn atsakomybėn ar kitais pagrindais nuo jos atleisti.

Nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, motyvuotai paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinė nuobauda pažeidėjui gali būti neskiriama arba švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas V. Ž. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. Ž., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia, į V. Ž. asmenybę, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis jis neteistas, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebaustas, jo atsakomybę lengvinančių bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, teismas konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti V. Ž. paskiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant lygų šio straipsnio sankcijoje numatytam baudos vidurkiui (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

V. Ž. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-11-667/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

TeisėjasAlvydas Rimkevičius