Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo V. Š. pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023-04-04 Nr. A33(l)-3335 pateiktų dokumentų matyti, kad Butų privatizavimo valstybinė komisija 1996-01-16 Nr. kol-6000/3-6 lydraščiu (toliau - lydraštis) siunčia Vilniaus rajono savivaldybei Butų privatizavimo valstybinės komisijos 1996-01-08 posėdžio protokolą Nr. 126 išrašą. Prie lydraščio pridedamas Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 1-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimas nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti posėdžio protokolas Nr. 126, Vilnius, 1996-01-08. „Išrašas: Pirmininkavo A. D. Dalyvavo: V. B., V. K., V. M., S. S. Svarstyta: Gyventojų prašymai leisti jiems privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas. NUTARTA: II. Leisti privatizuoti gyvenamąsias ir kitas patalpas šiems gyventojams: (duomenys neskelbtini). 178. G. Š. – (duomenys neskelbtini) (37. 5 kv. m.). Prie lydraščio pridėtas L. J. 1995-12-20 01-36-590 raštas, kuriame nurodoma: „Vilniaus rajono savivaldybė prašo patenkinti Vilniaus raj. seniūnijų bei jų gyventojų prašymus ir leisti privatizuoti butus“ (duomenys neskelbtini). G. Š. (duomenys neskelbtini) (37,50 kv. m)“. Prie lydraščio taip pat pridėtas 1995-12-06 Nr. 798 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vizuotas G. Š. prašymas, 1995-12-04 sąrašas, kuriame G. Š. siūlo leisti privatizuoti G. Š. 1 kambario butą, kuriame nurodoma: Priežastys, dėl kurių neįforminti gyvenamojo namo, buto pirkimo dokumentai: „Pagrindinė nuomininkė A. Š., kuri neduodavo sutikimo buto privatizuoti (mirė (duomenys neskelbtini) m.)“. Teigiama, jog bute pareiškėjas rado 2004-04-27 jungtinės veiklos sutartį, kurioje nurodoma: Ši jungtinės veiklos sutartis sudaroma tarp 4 daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). patalpų savininkų (bendrasavininkų). 1.1. Šia sutartimi namo savininkai (bendrasavininkiai): Buto Nr. 1. J. S., buto Nr. 2. G. Č., buto Nr. 3 H. Z., buto Nr. 4. G. S., įgalioja įgyvendinti namo patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrąsias teise <...>.“ Taip pat rastas UAB Vilniaus rajono šilumos tinklai 2004-04-30 Nr. 14959 mokėjimo už bendro naudojimo objektų administravimą pranešimas, adresuotas G. Š. Palikėjas deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). 2022-12-16 palikėjo mirties liudijime nurodoma mirties vieta – namai, esantys (duomenys neskelbtini). Palikėjas turėjo namo dalies techninės apskaitos bylą. 2004-06-27 Jungtinė veiklos sutartis registruota VĮ Registrų centre prie išrašo apie gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, remdamasis 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo Nr. 1-1374 1 str., 4 str. 2 d., 9 str., 10 str. nuostatomis, 1993-04-01 Seimo nutarimu Nr. 1-118 ir 1996-01-08 protokolu Nr. 126, kuriuo buvo leista privatizuoti gyvenamąsias ir kitas patalpas (duomenys neskelbtini), G. Š. - (duomenys neskelbtini) (37. 5 kv. m.). Pateiktas kvitas patvirtina, jog palikėjas yra sumokėjęs už buto pirkimą. Teigia, jog atsižvelgiant į nurodytą, palikėjas atliko visus veiksmus butui privatizuoti, tačiau gautas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. A33-107-(4.23), kuriame nurodoma: „Išnagrinėję Jūsų prašymą dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), informuojame, kad šios patalpos neįrašytos į Vilniaus rajono savivaldybės apskaitą. Todėl klausimas dėl jų privatizavimo bus sprendžiamas tik atlikus patalpų teisinę registraciją. Apie patalpų teisinės registracijos eigą Jūs galite teirautis Dūkštų seniūnijoje“.

Nurodo, jog pagal Butų privatizavimo įstatymą vietos savivaldybės parduoda joms priklausančius, o įmonės, įstaigos, organizacijos - jų balanse esančius gyvenamuosius namus, butus. Savivaldybėse sudaryti butų fondai. Nurodo, jog, kaip galima suprasti, ginčo butas ne tik kad nebuvo apkaitytas, tačiau jis savivaldybei nepriklausė. Nėra duomenų, kam butas priklausė. Savivaldybė jai nepriklausančių patalpų negalėjo parduoti. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.68 – 4.71 str., teismų formuojama praktika daro išvadą, jog palikėjas įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018 21 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 33 straipsnyje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. (teismas laiko, kad yra padarytas rašymo apsirikimas, nes pareiškėjo vardas yra G.) Š. įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butas Nr. 5, 37,04 kv. m. gyvenamasis plotas 23,54 kv. m.

Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad daiktinės teisės į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įstatymų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Byloje nėra duomenų, kad nuosavybės teisę į nurodytas patalpas pareiškėjo tėvas G. Š. būtų įgijęs vienu iš įstatyme įtvirtintų nuosavybės teisės įgijimo būdų. Taip pat nagrinėjant bylą nenustatyta, kad nurodytas objektas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvas būtų atsisakęs valdymo ar kad šį objektą būtų užvaldęs kas nors kitas. Viešajame registre neįregistruota kitų asmenų daiktinių teisių į šį objektą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, jog 1995-12-06 pareiškėjo tėvas G. Š. Vilniaus rajono savivaldybės administracijai teikė prašymą, kuriame nurodoma, jog G. Š. nuo 1980-01-23 nuomoja butą esantį (duomenys neskelbtini), patalpų, plotas – 37,5 kv. m., prašymas paduotas dėl buto privatizavimo. 1996-01-08 Valstybinės komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Seimo 1993-04-01 nutarimu NR. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymų nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms pateikti posėdžio protokole Nr. 126 nutarta G. Š. privatizuoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių plotas 37,5 kv. m. Nustatyta, jog pareiškėjo tėvas 2005-12-23 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vilniaus rajono savivaldybės butų fondui pateikė pareiškimą dėl nuomojamų patalpų privatizavimo, o 2005-01-11 pateiktas atsakymas į prašymą dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, kuriame pareiškėjo tėvas informuojamas, jog patalpos neįrašytos į Vilniaus rajono savivaldybės apskaitą, todėl klausimas dėl privatizavimo bus sprendžiamas tik atlikus patalpų teisinę registraciją. Byloje nėra tolimesnių duomenų apie privatizavimo procesą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo tėvas eksploatuoja, valdo pareiškime nurodytą statinį daugiau kaip 40 metų. Pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nurodomų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog aptariamą objektą pareiškėjo tėvas G. Š. valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjo tėvas valdė aptariamą statinį, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklapyje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsnio nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodyto nekilnojamo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo tėvas G. Š. įgijo nuosavybės teises į butą įgyjamosios senaties pagrindu. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir pripažintina, kad G. Š. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąją patalpą – butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. Š. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – butą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.