Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, atsiradusios, kaip teigia pareiškėjas, dėl neteisėtų valstybės institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – veiksmų, atlyginimo pareiškėjui.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad reikalavimas dėl žalos (turtinės ir / ar neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Valstybės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygos – neteisėtų valstybės valdžios institucijų aktų – buvimas / nebuvimas byloje dėl žalos atlyginimo nustatinėjamas pirmiausia: šios sąlygos buvimas / nebuvimas lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas Kybartų pataisos namų siuntimu 2011 m. lapkričio 17 d. buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę planinei ortopedo-traumatologo konsultacijai, kuri įvyko 2011 m. lapkričio 23 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Konsultacijų poliklinikoje. Konsultacijos metu pareiškėjas užpildė Sąnarių endoprotezavimo tvarkos ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą (duomenys neskelbtini) gauti. Šiame prašyme buvo ir gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos išvada. Gydantis gydytojas 2011 m. lapkričio 28 d. gydymo istorijoje įrašė, kad prašymas (duomenys neskelbtini) gauti atiduotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojui. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 15 d. prašymu kreipėsi į Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių prašydamas informuoti, dėl kokių priežasčių nebuvo įrašytas į eilę (duomenys neskelbtini) gauti ir kiti medicininiai dokumentai nepateikti VLK. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2013 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 7-278 pareiškėją informavo, jog prašymas su gydytojo-traumatologo konsultacijos išvada galioja tris mėnesius, todėl, dėl nežinomų priežasčių pareiškėjo prašymui kartu su išvada iki kreipimosi į atsakovą dienos likus neišsiųstam, visą procedūrą (duomenys neskelbtini) gauti reikia pradėti iš naujo. Valstybinė ligonių kasa 2013 m. birželio 4 d. raštu Nr. 3R-13-105349 informavo pareiškėją, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 29 d. yra įtrauktas į Valstybinės ligonių kasos eilę nemokamam (duomenys neskelbtini) gauti. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2013 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. 4D-2013/1-944 „Dėl R. A. J. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė nesilaikė nustatytos tvarkos, neveikė taip, kaip privalėjo veikti. Konstatavęs Laisvės atėmimo vietų ligoninės neteisėtą veiką, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turėjo nustatyti, ar yra kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų valdžios institucijos veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Primintina, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjui (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2011 m. kovo 30 d. Nr. A444-669/2011;2013 m. lapkričio 4 d. Nr. A520-1673/2013, 2011 m. lapkričio 21 d. Nr. A525-3063/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ nuostatas administraciniame procese yra įtvirtintas aktyvaus teismo principas (ABTĮ 10 straipsnis, 57 straipsnio 4 dalis, 81 straipsnis). ABTĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Kai konkrečioje byloje paaiškėja, jog nustatymui visų nagrinėjamai bylai svarbių aplinkybių ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui į bylą turi būti pateikti papildomi įrodymai, teismas gali imtis procesinių veiksmų, kad į bylą būtų pateikti ginčui išspręsti reikalingi dokumentai (ABTĮ 57 str. 4 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str.). ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios – nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau ir šiuo atveju bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle, priimtą sprendimą pagrįsti pagal ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė šių procesinių normų, nenustatė bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė iš esmės formaliai konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų. Dėl minėtų procesinių pažaidų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei turi būti panaikintas (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis).

Neturtinę žalą pareiškėjas teigia patyręs dėl to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės administracijai ir (arba) pareigūnams neveikus taip, kaip pagal įstatymus pastarieji turėjo ir / ar privalėjo veikti, t. y. laiku nepateikus medicininių dokumentų (duomenys neskelbtini) gauti Valstybinei ligonių kasai, jam buvo suteikta melaginga viltis, sukeltas diskomfortas judėti, prireikė skausmą malšinančių vaistų, buvo jaučiami nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos (CK 6.250 str.) įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Taigi įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14), ir kt.). Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką, tam, kad būtų patenkintas asmens reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog jis tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, galimai patvirtinančias neturtinės žalos padarymo faktą, visapusiškai ir pilnai neištyrė reikšmingų bylai įrodymų: neturtinę žalą pareiškėjas, kaip galima spręsti iš procesinių dokumentų turinio, teigia patyręs ne vien dėl to, kad dėl neteisėtos valstybės institucijos veikos jis jaučiasi apgautas ar nuviltas, bet ir dėl to, kad dėl jos (šios veikos) patytė fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo aiškintis, ar dėl atsakovo neteisėtos veikos užsitęsė pareiškėjo planinė (duomenys neskelbtini) operacija (ar tokia operacija jau būtų buvusi (nesant kitų kliūčių) atlikta, jeigu prašymas VLK būtų pateiktas dar 2011 metais; jei taip – kada), o jei užsitęsė – kokį laikotarpį, ar šiuo laikotarpiu pareiškėjas skundėsi (duomenys neskelbtini) skausmais, ar dėl šios priežasties ((duomenys neskelbtini) skausmų) jo galimybės judėti buvo apribotos, taip pat – ar buvo skirti medikamentai tokio pobūdžio skausmui malšinti.

Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 57 str. 6 d., 79, 81, 82, 86 str.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta iš esmės, nenustatytos ir neištirtos esminės bylos aplinkybės, nesurinkti reikalingi įrodymai, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti objektyviai patikrinamas apeliacinės instancijos teisme, neatimant iš bylos šalių teisės į apeliaciją.

Kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tuo netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. A. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.