Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką proceso šalims pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama joms nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-2902-437/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00430-2014-7) pagal pareiškėjo R. A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, dėl neturtinės žalos, kildinamos iš neteisėtų atsakovės atstovės LAVL veiksmų (neveikimo) neišsiunčiant VLK reikiamų pareiškėjo dokumentų sąnario endoprotezui gauti, 2015-02-09 sprendimu pareiškėjo R. A. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 181-184). Minėtame sprendime teismas nustatė, kad pareiškėjas Kybartų pataisos namų siuntimu 2011-11-17 buvo etapuotas į LAVL planinei ortopedo-traumatologo konsultacijai, kuri įvyko 2011-11-23 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Konsultacijų poliklinikoje. Konsultacijos metu pareiškėjas užpildė Sąnarių endoprotezavimo tvarkos ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašo 1 priede nustatytos formos prašymą klubo sąnario endoprotezui gauti. Šiame prašyme buvo ir gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos išvada. Gydantis gydytojas 2011-11-28 gydymo istorijoje įrašė, kad prašymas sąnario endoprotezui gauti atiduotas LAVL direktoriaus pavaduotojui. Pareiškėjas 2013-04-15 prašymu kreipėsi į LAVL direktorių prašydamas informuoti, dėl kokių priežasčių nebuvo įrašytas į eilę klubo endoprotezui gauti ir kiti medicininiai dokumentai nepateikti VLK. LAVL direktoriaus pavaduotojas, atliekantis direktoriaus funkcijas, 2013-04-18 raštu Nr. 7-278 pareiškėją informavo, jog prašymas su gydytojo-traumatologo konsultacijos išvada galioja tris mėnesius, todėl, dėl nežinomų priežasčių pareiškėjo prašymui kartu su išvada iki kreipimosi į atsakovą dienos likus neišsiųstam, visą procedūrą klubo sąnario endoprotezui gauti reikia pradėti iš naujo. Atlikus minėtą procedūrą iš naujo, VLK 2013-06-04 raštu Nr. 3R-13-105349 informavo pareiškėją, kad pareiškėjas nuo 2013-05-29 įtrauktas į VLK eilę nemokamam klubo sąnario endoprotezui gauti. Sprendimas atmesti pareiškėjo R. A. J. skundą grindžiamas tuo, kad nors šiuo atveju yra nustatyti atsakovės atstovės LAVL neteisėti veiksmai, pasireiškę pareiškėjo prašymo sąnario endoprotezui gauti nepersiuntimu į VLK, tačiau byloje nėra įrodyta viena iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos padarymo faktas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, nes apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą, ir nors pareiškėjas tvirtina, kad patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau iš jo ligos istorijoje padarytų įrašų matyti, kad dažnų nusiskundimų dešinės kojos klubo skausmais nebuvo, kas, teismo vertinimu, sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjui neturtinė žala padaryta nebuvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-09 sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2902-437/2015 panaikinimo, 2015-09-23 priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-2000-624/2015, kuria pareiškėjo R. A. J. apeliacinį skundą patenkino iš dalies - panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-02-09 sprendimą ir bylą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (II t. b. l. 21-26). LVAT teisėjų kolegija 2015-09-23 nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog LAVL, nepersiųsdama VLK pareiškėjo prašymo sąnario endoprotezui gauti, nesilaikė nustatytos tvarkos, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti, tačiau pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs neteisėtą LAVL veiką ir nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą, turėjo nustatyti, ar yra kitos dvi civilinės atsakomybės sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų valdžios institucijos veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 str., 56 str. 6 d., 57 str. 4, 6 d., 68 str. 1 d., 80 str. 1 d., 81 str., 86 str. 2 d., 87 str. 4 d. 2–4 p. nustatytų procesinių normų, nenustatė bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė iš esmės formaliai konstatavęs, kad pareiškėjas nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad dėl minėtų procesinių pažaidų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei turi būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, galimai patvirtinančias neturtinės žalos padarymo faktą, visapusiškai ir pilnai neištyrė reikšmingų bylai įrodymų: neturtinę žalą pareiškėjas teigia patyręs ne vien dėl to, kad dėl neteisėtos valstybės institucijos veikos jis jaučiasi apgautas ar nuviltas, bet ir dėl to, kad dėl jos (šios veikos) patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl teismas turėjo aiškintis, ar dėl atsakovo neteisėtos veikos užsitęsė pareiškėjo planinė sąnario endoprotezavimo operacija (ar tokia operacija jau būtų buvusi (nesant kitų kliūčių) atlikta, jeigu prašymas VLK būtų pateiktas dar 2011 metais; jei taip – kada), o jei užsitęsė – kokį laikotarpį, ar šiuo laikotarpiu pareiškėjas skundėsi klubo sąnario skausmais, ar dėl šios priežasties (klubo sąnario skausmų) jo galimybės judėti buvo apribotos, taip pat – ar buvo skirti medikamentai tokio pobūdžio skausmui malšinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, vykdydamas LVAT 2015-09-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2000-624/2015 nustatytą įpareigojimą, iš naujo nagrinėja administracinę bylą Nr. I-4255-426/2016.

Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jo naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 57 924 Eur (200 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo ir teisėtumo.

Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Reikalavimas dėl žalos (turtinės ir / ar neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu teismas iš naujo nenustatinės ir nevertins administracinės bylos Nr. I-4255-426/2016 nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, nustatytos apeliacinės instancijos teismo 2015-09-23 nutartyje, t. y. vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų - neteisėtų atsakovės atstovės LAVL veiksmų, pasireiškusių nepersiunčiant VLK pareiškėjo prašymo sąnario endoprotezui gauti. Teismas nagrinėjamoje byloje vertins, ar byloje yra įrodytos kitos dvi būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų LAVL veiksmų.

Neturtinę žalą pareiškėjas teigia patyręs dėl to, kad LAVL laiku nepateikus VLK jo medicininių dokumentų sąnario endoprotezui gauti, jam buvo suteikta melaginga viltis gauti sąnario endoprotezą. Neteisėti LAVL veiksmai, pareiškėjo teigimu, pasireiškė fiziniu skausmu ir judėjimo diskomfortu, organizmo alinimu, nes, nuolat jausdamas skausmą, jis turi vartoti vis stipresnius skausmą malšinančius vaistus, taip pat dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, pažeminimu ir nepilnavertiškumo jausmu, nes, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, pareiškėjas dėl savo fizinės negalios yra žeminamas kitų asmenų.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos (CK 6.250 str.) įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Taigi, įrodinėjant neturtinę žalą, ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14), ir kt.). Pagal administracinių teismų suformuotą praktiką, tam, kad būtų patenkintas asmens reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, jog jis tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

Nuo 2012-09-07 galiojančio Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-08-30 įsakymu Nr. V-810, 3.2.1 – 3.2.3 p. nustatyta, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos, t. y. pažeisto sąnario pakeitimas sąnario endoprotezu, pagal atlikimo laiką skirstomos į: planines – atliekamas esant Aprašo 8 punkte nurodytoms indikacijoms – atėjus eilei gauti VLK skiriamą sąnario endoprotezą; neplanines – atliekamas 3 mėnesių laikotarpiu, esant Aprašo 9 punkte nurodytoms indikacijoms, suderinus su VLK ir jai skyrus atitinkamą endoprotezą; skubias – atliekamas nedelsiant, esant Aprašo 10 punkte nurodytoms indikacijoms. Laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2012-09-06 galiojusio Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-638 patvirtinto Sąnarių endoprotezavimo ir išlaidų sąnarių endoprotezams įsigyti kompensavimo tvarkos aprašo 5.2.1 – 5.2.1 p. nustatė, kad sąnarių endoprotezavimo operacijos pagal atlikimo laiką skirstomos į: planines – atliekamas esant medicininių indikacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka gydytojo ortopedo traumatologo paskirtu laiku; skubias – atliekamas esant medicininių indikacijų prireikus ir nedelsiant.

Byloje esančio LAVL 2016-04-26 rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. S-2138 turinys patvirtina, kad pareiškėjui R. A. J. nėra atlikta klubo sąnario operacija (II t., b. l. 39). Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad planinė klubo sąnario endoprotezavimo operacija R. A. J. būtų buvusi atlikta per nustatytą terminą, jeigu LAVL administracija 2011 m. lapkričio mėn. būtų pateikusi prašymą VLK skirti nemokamą klubo sąnario endoprotezą ir gavusi pranešimą iš VLK, jog R. A. J. yra nupirktas pirminis klubo sąnario endoprotezas. LAVL taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas po 2011 m. lapkričio mėn. atliktos apžiūros iki dabar išsako skundus dešinio klubo sąnario skausmais, jam objektyviai (ortopedo - traumatologo konsultacijos metu) nustatyta dešinio klubo sąnario amplitudės sumažėjimas. Tiek pataisos namuose, kuriuose pareiškėjas atlieka bausmę, tiek LAVL, pacientui, t. y. pareiškėjui, buvo skiriami medikamentai dešinio klubo sąnario skausmams malšinti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu dėl 27.1 ligos arba būklės (diagnozės kodas pagal TLK-10 - M16.1) nuo 2012-04-17 iki 2013-04-16 nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (2012-04-25 Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0700478 (II t., b. l. 8). Pakartotinio darbingumo lygio vertinimo metu pareiškėjui dėl 27.1 ligos arba būklės (diagnozės kodas pagal TLK-10 - M16.9) nuo 2013-04-17 iki 2015-06-03 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas (2013-06-11 Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0785105 (II t., b. l. 9).

Pagal viešai skelbiamą informaciją, diagnozė, kurios kodas pagal TLK-10 M16.1 yra kita pirminė koksartrozė. Pirminė koksartrozė: neklasifikuojama kitaip; vienpusė, o diagnozė, kurios kodas pagal TLK-10 M16.9 – koksartrozė, nepatikslinta. Koksartrozė yra degeneracinė klubo sąnario liga, kuri pirma prasideda kremzlėje, o vėliau apima ir kitas sąnario struktūras; ligos priežastys skirstomos į pirmines ir antrines - pirminės: a) su amžiumi atsirandantys pakitimai (susidėvėjimas, endokrininiai sutrikimai, metaboliniai pakitimai); b) kraujotakos sutrikimai (kai yra ūmi išemija (kraujotakos nepakankamumas) – vystosi šlaunikaulio galvos aseptinė nekrozė; kai išemija lėtinė – vystosi sąnario artrozė; c) inervacijos sutrikimai – spondiloartrozė, kanalo stenozė, radikulopatija; antrinės: a) klubo sąnario displazija (netaisyklingai išsivystęs sąnarys); b) Legg – Calve – Perthes liga; c) septinis artritas; d) šlaunikaulio galvos epifizeolizė; ligos išsivystymo pagrindinis principas – sąnarinių paviršių nekongruentiškumas (neatitikimas); šios ligos simptomai yra intensyvėjantis skausmas dėl uždegimo, padidėjusio intrasąnarinio spaudimo; skausmas vidutinio intensyvumo, jo lokalizacija – kirkšnies, didžiojo gūbrio (klubo šonas), kelio sąnario sritys, šis skausmas plinta žemyn koja, prasideda naktį ar „starto“ metu, kai kiek pasėdėjus ar pagulėjus stojamasi, praeina pabuvus ramybėje, taip pat pasireiškia šlubavimas, rytinis sustingimas, atsiranda galūnės sutrumpėjimas, priverstinė padėtis, riboti judesiai ne tik dėl skausmo, bet ir dėl susidariusių kontraktūrų (susitraukia sąnarys ir nebegalima jo ištiesti dėl susidariusių sąaugų); pastebima sąnario deformacija, jaučiamas girgždesys jį judinant; liga gydoma konservatyviai arba chirurgiškai, konservatyvus gydymas taikomas ligos pradžioje, skiriant nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, analgetikus (...); chirurginis gydymas taikomas esant įsisenėjusiai ligai, neefektyviam konservatyviam gydymui, atliekama artrodezė (vienpusis procesas, jaunas asmuo, kiti sąnariai sveiki) arba endoprotezavimas (vyresnio amžiaus asmuo, pakitę stuburo ir kiti kojos sąnariai) (http://www.ligos.lt/lt/ligos/koksartroze-/73026/).

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą informaciją, taip pat į tai, kad nuo 2012-04-25 iki 2013-06-11 pareiškėjui diagnozuota liga (kodai pagal TLK-10 M16.1, M16.9), iš pirminės stadijos perėjo į antrinę, teismas vertina, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjo sveikatos būklė pablogėjo. Pažymėtina, kad šis laikotarpis patenka į byloje nagrinėjamą laikotarpį, už kurį pareiškėjas prašo priteisti dėl neteisėtų LAVL veiksmų patirtą neturinę žalą, t. y. laikotarpį nuo 2011-11-28 (gydančio gydytojo 2011-11-28 padarytas įrašas pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje Nr. 2420-620 apie tai, kad pareiškėjo prašymas sąnario endoprotezui gauti atiduotas LAVL direktoriaus pavaduotojui E. K.) iki 2013-05-29 (pareiškėjo įtraukimo į VLK eilę nemokamam klubo sąnario endoprotezui gauti momentas) (I t., b. l. 35, II t., b. l. 13).

Teismas pažymi, kad atsakovės atstovė nepaneigė pareiškėjo teiginio, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dėl fizinės negalios pareiškėjas buvo žeminamas kitų kartu su juo kalinčių asmenų ir dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir nepilnavertiškumo jausmą, todėl tokios pareiškėjo nuodytos aplinkybės laikytinos įrodytomis.

Išnagrinėjus visus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo patirto pažeidimo trukmę ir mastą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl neteisėtų LAVL veiksmų patyrė sveikatos būklės pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir nepilnavertiškumo jausmą. Todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovės atstovės LAVL veiksmai (neveikimas), pasireiškę pareiškėjo prašymo sąnario endoprotezui gauti nepersiuntimu VLK, žala – pareiškėjas dėl tokių atsakovės atstovės veiksmų patyrė sveikatos būklės pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir nepilnavertiškumo jausmą, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo už pareiškėjo atžvilgiu LAVL atliktus neteisėtus veiksmus iš esmės yra pagrįstas. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo prašoma priteisti 57 924 Eur (200 000 Lt) Eur piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė.

Teismas, vertindamas pareiškėjo R. A. J. patirto pažeidimo mastą bei trukmę, atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padaryto pažeidimo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 9 000 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti priteistina 9 000 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str., 129 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Rimo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjo Rimo A. J. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.