Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei J. V. S.dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės šeima iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi gyvendama kartu su ieškovu, atsakovė nuolat kentė smurtą, nepagarbą, užgauliojimus, ieškovas buvo konfliktiškas ir agresyvus atsakovės atžvilgiu, veikė ne šeimos, o savo interesais, nepaisė ieškovės prašymų ir nuomonės dėl bendro gyvenimo. Ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojalus, teikti savitarpio pagalbą, moralinę ir materialinę paramą, ieškovas vartojo psichinę ir fizinę prievartą, kas LR CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama kaip santuokos iširimas dėl sutuoktinio kaltės. Ieškovas pažeidė savo santuokines pareigas iš esmės ir tai sąlygojo jų santuokos iširimą, todėl santuokos nutraukimo pagrindas yra ieškovo kaltės.

Butas, esantis Vasaros g. 11-9, Nemenčinėje, Vilniaus r. sav., buvo suteiktas jai asmeniškai, jos darbovietėje. 1999-02-07 sudarė su Vilniaus rajono valdybos atstovu minėto buto pirkimo pardavimo sutartį registro Nr. 104. Už butą vienasmeniškai 1992-01-15 sumokėjo į Nemenčinės miesto privatizavimo tarnybą grynais pinigais ir valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis. Kadangi už buto privatizavimą mokėjo iš savo asmeninių lėšų, buto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tik jos vardu su kuo sutuoktinis J. S. raštiškai sutiko ir niekada neprieštaravo. Su ieškovu buvo sutarta, jog ginčo butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Todėl buto eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo, elektros energijos tiekimo – vartojimo ir kitos, su buto aptarnavimu susijusios sutartys, buvo pasirašomos su atsakove. Faktą, kad ieškovas nelaikė minėto nekilnojamojo turto savo turtu ir nesirūpino juo kaip savo turtu, įrodo tai, kad atsakovė remontavo butą tik savo asmeninėmis lėšomis. Ieškovas neprisidėdavo prie gyvenamojo būsto remonto nei finansiškai, nei kitu būdu. Ieškovas net nenori mokėti už buto (duomenys neskelbtini), Nemenčinėje, Vilniaus r. sav.. komunalines paslaugas, atsakovė buvo priversta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš ieškovo už komunalinius patarnavimus. Ieškovas prašo teismo garažą priteisti tai šaliai, kurios naudojimosi dalis dalijamame bute bus mažesnė, – su galima kompensacija, bet nepateikia atitinkamų dokumentų, pagrindžiančių jo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka įregistruota 1979-12-21 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1445 (b. l. 7). Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas su atsakove gyvena kartu, tačiau bendro ūkio neveda. Santuokos metu šalys įgijo žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vasaros g. 11-9, Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., registruotą atsakovės vardu, 27300,00 Eur vertės (b. l. 70, 99, 110) ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., registruotą ieškovo vardu, 1323,00 Eur vertės (b. l. 95-97, 109). Atsakovės vardu taip pat registruota 6500/39000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0566-0622, esančio Sidaronių k., Sudervės sen., Vilniaus r. sav., turtas įregistruotas kaip asmeninė atsakovės nuosavybės (b. l. 100-101). Bylos duomenimis, nei ieškovo, nei atsakovės vardu nėra registruota transporto priemonių (b. l. 10). Šalys nei bendrų, nei asmeninių kreditorių neturi. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra neįgalūs: ieškovui neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 8), atsakovei neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 54). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir turto padalijimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, dėl tarpusavio išlaikymo

Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d. nustato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas – sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškia, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą jos aprūpinimą. CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos A. T. 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011 ir kt.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Pripažinti kito sutuoktinio kaltei užtenka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė, nors ir gyvena kartu (ieškovas grįžta pernakvoti), tačiau bendro ūkio neveda, santuokos išsaugoti nesiekia. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tuo tarpu atsakovė mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovo kaltės. Kaip matyti iš 2014-11-25 nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių ieškovo kaltę (b. l. 13-16). Atsakovės pateikti dokumentai, t. y. specialisto išvada (b. l. 45-46), nutarimai dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 48-51), medicinos dokumentų išrašai/siuntimai (b. l. 52-53), pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, taip pat nepatvirtina aplinkybių, kad ieškovas prieš atsakovę smurtavo. Šalių dukra J. R. nurodė, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu tėvai, konfliktus kelia motina, tačiau ir tėvas gali pasakyti blogių žodžių. Nematė, kad tėvas būtų pakėlęs ranką prieš motiną. Liudytoja L. B. nurodė, kad matė ieškovą išgėrusį, atsakovės išgėrusios nematė. Atsižvelgiant į šias, bei nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, t. y. tai, jog šalys nesugebėjo darniai gyventi, nesutardavo, pykdavosi, dažnai konfliktuodavo, buvo kviečiama policija, ieškovas vartodavo necenzūrinius žodžius, išgerdavo, atsakovė neleisdavo ieškovui naudotis bendru turtu, keldavo konfliktus etc., pripažintina, jog šalių santuoka faktiškai iširo ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei paliktinos santuokos metu turėtos pavardės – Sundukov ir Sundukova (CK 3.69 str. 1 d.), kadangi ieškovas ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovės pavardės neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, jog šalys išlaikymo viena iš kitos nereikalauja, nors ir yra neįgalūs, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalijimo

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nurodyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. 3.88 str. 2 d. numatyta, kad preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.123 str. nuostatas galimas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, o CK 3.127 str. 3. d. nurodyta, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad CK 3.117 str. 1 d. įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, kuria teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 str. nustatytų pagrindų.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., registruotą atsakovės vardu, 27300,00 Eur vertės ir garažą, unikalus Nr. 4198-2000-2130:0003, esantį (duomenys neskelbtini) Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., registruotą ieškovo vardu, 1323,00 Eur vertės. Nurodytas turtas yra įgytas santuokos metu, šalims vedant bendrą ūkį, neįrodyta, kad atsakovė butą pirko iš savo asmeninių lėšų, todėl šis turtas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Ieškovas prašo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, kuris sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atidalinti natūra, tuo tarpu atsakovė – priteisti jai butą, o ieškovui priteisti iš jos 8000 Eur kompensaciją už dviejų kambarių butą ir garažą.

Pagal CK 3.123 str. 1 d., atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

Atsakovė įrodinėja, kad remontavo butą tik savo asmeninėmis lėšomis, pateikia teismui kvitus, kuriuose matyti, kad išleistos pinigų sumos langų ir palangių montavimui, kitiems gaminiams ir paslaugoms (b. l. 62-67), taip pat pažymi, kad atsakovas visiškai neišlaikė buto nuo 2014 m., o iki 2014 m. už buto komunalinius patarnavimus mokėjo nereguliariai, pateikė mokesčių paskaičiavimą 2014-2015 metais (b. l. 112), sąskaitos išrašą (b. l. 34-44), kuriuose matyti ieškovės atlikti mokėjimai už komunalines paslaugas. Tuo tarpu iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad už garažą ieškovas su garažų statybos ir eksploatavimo bendrija yra pilnai atsiskaitęs (b. l. 113). Be to iš pateiktų pakvitavimų matyti ieškovo mokėjimai atsakovei laikotarpiu nuo 2014-11-17 iki 2016-02-16 (b. l. 115-124). Liudytoja J. R. nurodė, kad buto remontą šalys darė per pusę, šaldytuvą šalys pirko per pusę. Kai buvo nepilnametė, ją išlaikė tėvai. Liudytojas J. T. nurodė, kad, ieškovas už remontą virtuvėje sumokėjo pusę pinigų. Remontą darė jis pats ir žmonės. Sumą dalino pats asmeniškai kalkuliatoriumi. Medžiagas atsakovė pirko iš savo pinigų, viską supirkus, sumą padalino ir ieškovas atsiskaitė. Iš pateiktų liudytojų paaiškinimų (b. l. 125-126) matyti, kad J. R. ne kartą yra mačiusi kaip tėvas perduodavo motinai pinigus, tai yra pusę sumos už komunalines paslaugas ir kitas sąskaitas, matė kaip tėvas atlieka remonto darbus, o J. T. nurodė asmeniškai suskaičiavęs remonto išlaidas bei nurodo, kad pusę remonto sumos ieškovas perdavė atsakovei. Be to, ieškovas ne kartą yra atlikęs smulkius remonto darbus, kartu su juo įstatinėjo ir montavo unitazą.

Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų nurodytas aplinkybes, ir paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad abi šalys ginčo butu rūpinosi, mokėjo komunalinius mokesčius, už buto remontą mokėjo per pusę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika mokėti už komunalines paslaugas ir kitus patarnavimus lygiomis dalimis. Aplinkybė, kad mokėjimai atlikti atsakovės, nepaneigia aplinkybės, kad ieškovas lygiai taip pat rūpinosi ginčo butu ir garažu, mokėjo mokesčius (tai patvirtina tiek pateikti pakvitavimai, tiek liudytojų nurodytos aplinkybės, tiek duomenys apie tai, kad ieškovas nėra skolingas už garažą, kuris registruotas jo vardu). Nagrinėjant bylą taip pat nustatyta, kad abi šalys yra neįgalios, tačiau ieškovui nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, o atsakovei vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį ir/ar kompensaciją nėra pagrindo.

Pagal CK 3.127 str. 3 d. turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Šalims priklauso butas, kurio vertė 27 300,00 Eur, ir garažas, kurio vertė 1323,00 Eur, su šia VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta turto verte šalys bylos nagrinėjimu metu sutiko. Teismas nagrinėjamu atveju laiko, kad yra pagrindas padalinti turtą natūrą, kadangi šalys yra neįgalios, turto padalijimas natūra yra įmanomas ir labiausiai atitiktų šalių interesus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir buto plano (b. l. 9), bendras buto plotas yra 49,48 kv. m. Ieškovas prašo nustatyti tokią naudojimosi butu tvarką: ieškovui nustatant teisę naudoti mažesnįjį kambarį, plane pažymėtą 9-7, atsakovei – teisę naudotis didesniuoju kambariu, o bendromis patalpomis naudotis bendrai (b. l. 114). Atsižvelgiant į siūlomą projektą, matyti, kad ieškovas naudotųsi kambariu, kurio plotas 12,32 kv. m. (plane pažymėtu 9-7), o atsakovė – kambariu, kurio plotas 16,90 kv. m., plane pažymėtu 9-2. Atsižvelgiant į tai, ieškovas naudotųsi kambariu, kurio vertė yra 6797,41 Eur (27 300,00 Eur x 12,32 / 49,48), o atsakovė kambariu, kurio vertė yra 9324,37 Eur (27 300,00 Eur x 16,90 / 49,48). Teismas sutinka, kad pateiktas projektas labiausiai atitinka šalių interesus, ir, nors šalių santykiai konfliktiški, tačiau kiekvienas iš jų gyvens atskiruose kambariuose, todėl manytina, kad konfliktų sumažės. Ieškovas prašo garažą priteisti tai šaliai, kuriai priteisiamas mažesnis kambarys. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad yra pagrindas ieškovui priteisti ir garažą, kadangi ieškovas naudosis mažesniu kambariu, ir tai, jog nurodyta garažo vertė yra 1323,00 Eur. Teismas laiko, kad toks turto padalijamas natūra ir tokia naudojimosi butu tvarka, atsižvelgiant tiek į ieškovo prašymą, kuris tenkinamas pilna apimtimi, tiek į byloje nustatytas aplinkybes, geriausiai atitiks ginčo šalių interesus. Nustatytina tokia naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., tvarka: ieškovas naudojasi mažesniuoju kambariu, kurio plotas 12,32 kv. m., plane pažymėtu 9-7, o atsakovė naudojasi didesniuoju kambariu, kurio plotas 16,90 kv. m., plane pažymėtu 9-2, kitomis buto patalpomis šalys naudojasi bendrai.

Teismas pažymi, kad nors ieškovui tenkančio turto vertė yra mažesnė, iš nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad garažo priteisimas ieškovui yra pakankamas, atitinkantis ieškovo interesus, be to ieškovas prašo priteisti garažą tai šaliai, kuriai priteisiamas mažesnis kambarys, todėl kompensacija ieškovui nėra priteisiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 str. 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 524,99 Eur (b. l. 17-22, 85-87, 102, 108) Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas pilnai, o priešieškinys netenkintinas, iš atsakovės valstybei priteistina 524,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 5,21 Eur teismo turėtos pašto išlaidos (CPK 80 str. 1 d., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismas nutarė atsakovei J. V. S.atidėti žyminio mokesčio už pareikštą priešieškinį sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo dienos (b. l. 75), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina ir 620,00 Eur žyminio mokesčio (41 Eur už neturtinį reikalavimą + 579 Eur už turtinį reikalavimą).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 263-270 str., 385 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Nutraukti ieškovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką įregistruotą 1979-12-21 Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1445, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui J. S. pavardę – S. atsakovei J. V. S.palikti jos santuokinę pavardę – S.

Priteisti ieškovui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ½ buto, unikalus Nr. .uomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav.

Priteisti atsakovei J. V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav.

Nustatyti tokią naudojimosi butu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Nemenčinės m., Vilniaus r. sav., tvarką: ieškovas naudojasi mažesniuoju kambariu, kurio plotas 12,32 kv. m., plane pažymėtu 9-7, o atsakovė naudojasi didesniuoju kambariu, kurio plotas 16,90 kv. m., plane pažymėtu 9-2, kitomis buto patalpomis šalys naudojasi bendrai.

Priteisti iš atsakovės J. V. S. a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 524,99 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630), 5,21 Eur pašto išlaidų ir 620,00 Eur žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.