Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos Baltarusijos atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Baltarusijos atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – užsienio įmonė Suraleb INC, antstolis I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2018 m. vasario 15 d. patvarkymą Nr. S1-40195 ir papildomai pradėti vykdyti vykdomąjį raštą dėl: 1) 1 467 675,34 USD kompensacijos išieškojimo už Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto pagrindu priteistą ir neišlikusį nekilnojamąjį turtą; 2) 8 568 620 USD kompensacijos išieškojimo už Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto pagrindu priteistą ir neišlikusį materialų ir finansinį turtą; 3) piniginių lėšų, nurodytų Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto lentelės 2 („gautinos sumos – USD 218 213“) ir 4 („apmokėtos išlaidos – USD 33 286“) eilutėse, išieškojimo iš skolininkės Suraleb INC.; 4) kilnojamojo ir finansinio turto, nurodyto Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto lentelės 3 („inventorius – USD 3 420 000“), 6 („baldai ir įranga – USD 150 000“), 7 (reikalavimo teisė į IKAR – USD 1 466 000“) ir 9 („reikalavimo teisė į BEC – USD 3 968,527“) eilutėse, perdavimo išieškotojui; nedelsiant aprašyti Suraleb INC. turtą. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-3-267-611/2017 pagal 2016 m. sausio 16 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigtos bendrovės Suraleb INC prašymą Lietuvos Respublikoje pripažinti ir leisti atvirosios akcinės bendrovės „Minsko traktorių gamykla“ atžvilgiu priverstinai vykdyti 2006 m. gegužės 31 d. Švedijos Prekybos Rūmų arbitražo tribunolo sprendimą (toliau – Arbitražo sprendimas) ir 2006 m. gruodžio 5 d. Jungtinių Amerikos Valstijų teismo sprendimą (toliau – JAV teismo sprendimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino ir leido Lietuvoje vykdyti Arbitražo sprendimą visa apimtimi. 2017 m. liepos 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl Arbitražo sprendimo priverstinio vykdymo ir Arbitražo sprendimu pareiškėjai priteisto turto išieškojimo iš skolininkės Suraleb INC. Antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/17/01249 dėl piniginių lėšų dalies išieškojimo iš skolininkės Suraleb INC pagal Arbitražo sprendimą. Pareiškėja pateikė antstoliui prašymą papildomai pagal pateiktą vykdomąjį raštą pradėti vykdyti išieškojimą dėl 1 467 675,34 USD kompensacijos už Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto pagrindu priteistą ir neišlikusį nekilnojamąjį turtą, 8 568 620,00 USD dėl kompensacijos už priteistą ir neišlikusį materialų bei finansinį turtą, 218 213,00 USD ir 33 286,00 USD gautinų sumų ir apmokėtų išlaidų. Antstolis nepagrįstai atsisakė vykdyti nurodytų sumų išieškojimą. Pagal Arbitražo sprendimo 7.2 punkto nuostatas skolininkė Suraleb INC turi pareigą perduoti pareiškėjai materialinį turtą bei pinigines lėšas, kurie nurodyti Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte, o jų bendra rinkos vertė Arbitražo sprendimu nustatyta esanti 11 838 264 USD. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nustatytos aplinkybės, kad Suraleb INC visą nekilnojamąjį turtą, kurį privalo perduoti pareiškėjai pagal Arbitražo sprendimą, yra realizavusi.Suraleb INC atstovas nepateikė jokios informacijos apie Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkte nurodyto nekilnojamojo turto buvimo vietą ir būklę. Teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014) yra pripažįstama teisė reikalauti atlyginti pagal teismo sprendimą natūra priteisto turto vertę pinigais, jei tokia vertė yra nustatyta teismo sprendimu. Teismo sprendimo vykdymo metu nustačius aplinkybę, jog natūra priteisto turto nebėra išlikę, antstolis turi teisę vykdyti teismo sprendimą, išieškodamas ekvivalentą pinigais. Todėl antstolis nepagrįstai atsisakė papildomai vykdyti išieškojimą pagal pareiškėjos prašymą. Antstolis skundžiamame patvarkyme taip pat atsisakė vykdyti išieškojimą dėl Arbitražo sprendimo 5.4.13 punkto lentelių Nr. 3, 6, 7 ir 9 eilutėse nurodyto turto išieškojimo, nors šiose lentelė yra nurodytos piniginės lėšos ir finansinis turtas. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pagal CPK 586 straipsnį antstolio veiksmų ribas apibrėžia antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomajame rašte civilinėje byloje 2T-54-370/2016 ir Arbitražo sprendime (5.4.13 ir 7.2 punktai) nustatyta, kokį turtą Suraleb INC turi perduoti pareiškėjai, todėl pirmiau vykdymo procesas pradėtas dėl 524 542,05 Eur sumos išieškojimo. Tuo tarpu kitą perduotiną turtą sudaro kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, reikalavimo teisės, todėl šio pobūdžio reikalavimai galėtų būti vykdomi CPK LVII skyriuje nustatyta tvarka, tačiau nesant objektyvių duomenų apie perduotino turto buvimą antstolio veiklos teritorijoje (taip pat – Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje), nėra teisinio pagrindo pradėti vykdymą dėl tokio turto perdavimo. Nei Lietuvos apeliacinio teismo vykdomajame dokumente, nei Arbitražo sprendime nėra nurodyta, kad kai yra nustatoma, jog skolininkė neturi išieškotojai perduotino turto, vykdomas turto vertės sumos išieškojimas. Nesant minėtos nuostatos, antstolio veikimas vykdant neperduoto (prarasto) turto vertės išieškojimą reikštų antstolio veiksmų teisėtumo principo pažeidimą (vykdymo veiksmų atlikimas be vykdomojo dokumento). Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės keisti sprendimo vykdymo tvarką, kadangi ši teisė priklauso išskirtinai teismui. Pareiškėjos nurodoma teismų praktika negalima vadovautis, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014 nustatytos faktinės aplinkybės ir vykdomosios bylos faktinės aplinkybės nesutampa iš esmės. Teisminiu reguliavimu ir teismų praktika išieškotojai pripažįstama teisė į piniginę kompensaciją už prarastą turtą ir šios teisės realizavimas nėra tapatūs dalykai, t. y. minėta išieškotojos teisė į kompensaciją iš kitos proceso šalies įgyvendinama tik teisminiu būdu, priteisiant kompensaciją iš kitos proceso šalies, kuri prarado perduotinus daiktus, nebent pats teismo sprendimas numato kompensaciją. Tačiau Arbitražo sprendimas to nenumato. Suinteresuotas asmuo Suraleb INC sutiko su antstolio argumentais ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.