Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2017 m. birželio 6 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo proto­ko­las dėl to, kad jis 2016 m. spalio 26 d. apie 17 val. 10 min. Lazdijų r. sav. Vilkininkų k. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,64 promilės neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai jam 2016 m. spalio 24 d. buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodek­so (toliau – ATPK) 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Tuo kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje (b. l. 5–6).

J. J. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 26 d. apie 17 val. 10 min. vairavo G. U. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kurį su T. Ž. ir P. K. jie pagrobė iš savininkės. Automobilį jis vairavo iš nusikaltimo vietos iki Makniūnų kaimo, o po to iki Veisiejų miestelio. Nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą.

J. J. kaltę padarius administracinės teisės pažeidimą įrodo ir byloje surinkta rašy­tinė medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 72P-103187855-17, kuriame užfik­suotos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 5–6), policijos pareigūno V. P. tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo (b. l. 7), policijos pareigūnės E. V. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjusių įvykdytų administracinės teisės pažeidimų (b. l. 9–10), įtariamųjų J. J. ir P. K. apklausos protokolai ikiteisminiame tyrime (b. l. 13–14, 15–16, 17–18), alkoholio kiekio matuoklio kvitas, patvirtinantis, kad 2016 m. spalio 26 d. 22.23 val. J. J. nustatytas 1,64 promilės neblaivumas (b. l. 19), Gyventojų registro išra­šas apie asmenį, patvirtinantis, kad J. J. vairuotojo pažymėjimas neišduotas (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), patvirtintas 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimai, patvirtinti 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1871, kurie už J. J. padarytą nusižengimą (vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas) numato baudžiamąją atsakomybę (BK 281 straipsnio 7 dalis). Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis, BK 3 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodek­so patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsnis nustato, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė numatyta BK, skiriamos ATPK nustatytos nuobau­dos ATPK nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, J. J. veika pagal ANK neperkvalifikuotina ir nuobauda skirtina vadovaujantis ATPK, galiojusio inkrimi­nuojamo pažeidimo padarymo metu, normomis.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo proto­ko­lą, 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas pratęstas iki 2017 m. spalio 25 d. (b. l. 21), todėl ATP 35 straipsnyje nustatytas terminas nuobaudai skirti nepraleistas ir nuobauda gali būti skiriama.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad J. J. vairavo auto­mo­bilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės jį vairuoti, kai jam 2016 m. spalio 24 d. buvo paskir­ta administracinė nuobauda už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, ir padarė pažeidimą, numa­tytą ATPK 129 straipsnyje (b. l. 5–6). Tačiau administracinių teisės nusižengimų registro išrašas ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. J. J. buvo paskirta suben­­drinta administracinė nuobauda – 22 parų administracinis areštas už ATPK 123 straipsnio 1, 5 daly­se, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus (b. l. 31–32, LITEKO duomenys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-350-743/2016 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00307-2016-5). Vadovaujantis ATPK 36 straipsnio nuostatomis, konstatuotina, kad J. J. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu pagal ATPK 129 straipsnį paskirta administracinė nuobauda nagri­­­nėjamo pažeidimo padarymo metu (2016 m. spalio 26 d.) galiojo, todėl šį pažeidimą jis padarė būdamas baustas ne tik už ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, bet ir už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, todėl neblaivus jis vairavo pakartotinai, kai jam jau buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 129 straipsnį.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas adminis­t­ra­cinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo proto­kole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administ­ra­ci­nį teisės pažeidimą. Ši teisės norma leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnes­nius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biule­te­nis Nr. 5(15), 36-37 p.).

Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad J. J. pakartotinai, kai jam buvo paskir­ta administracinė nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, vairavo auto­mo­bi­lį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir tuo pažeidė KET 14 punk­to, nustatančio, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, reikalavimus. Todėl J. J. padaryta veika, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą neteisingai kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį, nes jo padarytoje veikoje yra ne šio pažeisimo, o ATPK 130² straipsnyje, nustatančiame atsakomybę už neblaivių asmenų pakar­totinį transporto priemonių vairavimą, numatyto pažeidimo sudėtis. Iš surašyto admi­nis­tracinio teisės pažei­­­dimo protokolo yra aišku už kokią veiką J. J. yra norima taikyti admi­nistracinę atsa­ko­­­mybę, t. y. nurodyta pažei­­­­­­­­­­di­mo esmė, todėl minė­­tas inkriminuoto kaltinimo patik­s­li­nimas ir veikos perkvalifikavimas netrukdo administraci­nėn atsa­ko­­my­bėn traukiamam asme­­niui gintis nuo pareikšto kalti­ni­mo jį perkvalifikavus iš ATPK 129 straipsnio į ATPK 130² straipsnį, o išaiškinus galimą veikos perkvalifikavimą, J. J. neprašė pertraukos pasiruošti bylai ir jokių prašymų nepateikė. Todėl priimant nutarimą veika perkvalifikuojama iš ATPK 129 straipsnio į ATPK 130² straipsnį.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pakar­­totinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta admi­nistracinė nuobauda (ATPK 131 straipsnio 1 dalis – b. l. 30) (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

ATPK 20 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – auklėti pažei­dimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų. Paskyrus nuobaudą, pažeidimą padaręs asmuo turėtų suprasti, kad admi­nis­t­ra­cinėmis nuobaudomis būtent ir yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių pada­rinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t. y. atliktų preven­cinį vaidmenį.

Atsižvelgiant į tai, kad padarytas vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, įvertinus J. J. asmenybę, kurią apibūdina tai, kad jis teistas (b. l. 36–42), daug kartų baustas už įvairius, tame tarpe ir šiurkščius analogiškus KET pažeidimus, taip pat baustas už kitus administracinės teisės pažei­di­mus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 26-36), kas patvirtina, kad jis akivaizdžiai ir siste­mingai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir nedaro išvadų iš jam taikytų admi­nis­tracinio poveikio priemonių, įvertinus jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tam, kad būtų užkardyti daromi teisės pažeidimai, J. J. skirtina ATPK 130² straipsnio sankci­jo­je numatyta bauda didesnė nei vidurkis (ATPK 30² straipsnis).

Nors byla nagrinėtina vadovaujantis ATPK normomis, o ATPK 130² straipsnyje numatyta gali­mybė teisės vairuoti neturintiems asmenims skirti ir administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisde­­šimties parų, tačiau pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančiame ANK arešto bausmė nenumatyta, nes tai yra kriminalinė bausmė. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nusta­ty­ta, kad asmenys, kuriems už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytus administracinės teisės pažeidimus paskir­tas administracinis areštas, paleidžiami iš arešto atlikimo vietos ANK įsigaliojimo dieną, o neat­­likta nuobaudos dalis keičiama į viešuosius darbus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, admi­­nistracinis areštas neskirtinas, nes šiuo metu areštas galimas tik už nusikalstamas veikas.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta papildoma privaloma nuobauda – automobilio konfis­­kavimas J. J. taip pat neskirtina. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažei­­dimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra admi­nis­t­­ra­cinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo įrankis. Tai atitinka ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą, kad konfiskuojamas gali būti daiktas, kuris buvo admi­nis­­t­racinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Tačiau šis automobilis yra ne administra­ci­nėn atsa­ko­­my­bėn traukiamo J. J., bet trečiojo asmens G. U. nuosavybė (b. l. 43). Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1 punktą, daiktas, nepriklausantis pažei­dėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, daikto savi­nin­kas žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Nagri­nėjamu atve­­ju nustatyta, kad minėtas automobilis buvo pagrobtas sava­va­liškai, prieš savininkės G. U. valią, dėl ko atliekamas ikiteisminis tyrimas, ir juo J. J. disponavo neteisėtai (b. l. 9–10), todėl automo­bilio savi­nin­­kė nėra atsa­kinga už jos nuosavybės panaudojimą administraciniam teisės pažei­dimui daryti. Automobilio savininkė už J. J. neteisėtus veiksmus negali būti atsa­kinga ir patirti sank­cijas už tai, kad jos transporto priemonė panaudota padarant administracinį teisės pažeidimą, nes taip būtų pažeis­ti teisingumo ir protingumo kriterijai, įpareigojantys ginti sąži­nin­gą asmenį, vertinti jį pagal apdai­raus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situa­ci­jo­je etaloną. Šių argu­mentų pagrin­du spręstina, kad J. J. atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis neskiriant papildomos nuobaudos – transporto priemo­nės konfiskavimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodek­so patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir nubausti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio teisės pažeidimo protokole. Baudą galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.