Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų E. M. ir M. G. A. ieškinį atsakovei A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovai prašo padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 5,0328 ha, į tris atskirus sklypus pagal pateikiamą UAB „Geodala“ parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ir NŽT prie LR ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo 2017-08-02 įsakymu patvirtintą projektą į atskirus žemės sklypus:

Ieškovai E. M. ir M. G. A. savo ieškinį grindžia tuo, kad nori atsidalinti savo dalis iš kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., tačiau atsakovė trukdo jiems įgyvendinti jų teisę. Ieškovas E. M. kreipėsi į kadastrinių matavimų įmonę UAB „Geodala“, kurios matininkas D. L. pasiūlė visiems bendraturčiams sudaryti bendro žemės sklypo padalijimo sutartį. Atsakovė pasirašė parengtą sutartį su UAB „Geodala“, tačiau savo ranka padarė rašytinę pastabą, kad padalijus bendrą sklypą į 3 dalis, jos būtų skirtingos formos ir vertės, todėl pasidalijimas turėtų vykti burtų keliu pas notarą. UAB „Geodala“ parengė bendro sklypo padalijimo variantą į 3 sklypus, kurio projektą ieškovas E. M. 2016-11-28 pasiuntė susipažinimui atsakovei ir pasiūlė pasirinkti jai priimtiną variantą. Atsakovė į tai nieko neatsakė. Tada UAB „Geodala“ padalijo bendrą žemės sklypą į 3 atskirus sklypus, o atsakovei buvo nusiųsta planų kopijos su teise jai pasirinkti, kokio ji nori žemės sklypo - iš kurio nors krašto ar viduryje. Atsakovė atsisakė nuo bet kokio sklypo varianto ir reikalavo, kad ieškovai atvyktų pas ją į Vilnių, į jos nurodytą notarų kontorą, kur galėtų burtų keliu kiekvienas išsitraukti savo sklypo variantą. Ieškovas E. M. kelis kartus buvo atvykęs pas ieškovę kalbėtis dėl atidalijimo variantų, tačiau atsakovė jo neįsileido į namus. Ieškovas E. M. 2017-09-23 atsakovei pasiuntė raštišką pranešimą, prie jo pridėdamus 3 sklypų planus ir prašydamas atsakovę per 3 darbo dienas pateikti jos nuosavybei pasirinktą sklypo variantą. Atsakovė atsisakė nuo bet kokio atidalinto iš bendrosios dalinės nuosavybės sklypo varianto ir atsiuntė raštą, kuriuo pakartotinai pareikalavo bendro sklypo padalijimo burtų keliu. Prie šio rašto atsakovė nepridėjo jokių jos užsakymu parengtų bendro sklypo padalijimo variantų, nei kur ir kokiu būdu turėtų vykti jos burtavimas. Tuomet ieškovas E. M. atsakovei 2017-10-05 pasiuntė atsakymą į jos pranešimą ir pasiūlė pasirinkti jai tinkamą notarų kontorą Lazdijuose, suorganizuoti nešališką burtų traukimo organizatorių ir paruošti visus reikiamus dokumentus burtų organizavimui. Jokio atsakymo atsakovė ieškovui neatsiuntė. Atsakovei atsisakius nuo pačios pasiūlyto burtų varianto, ieškovai prašo padalinti žemės sklypą natūra pagal pateikiamą formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie LR ŽŪM Lazdijų skyriaus vedėjo 2017-08-02 įsakymu Nr. 4FPĮ-87-(14.4.124.). Ieškovas E. M. prašo atidalinti jam 16709 m² žemės plotą, pagal pateikiamą padalinto žemės sklypo planą Nr. 104-2-1, nes tai yra mažiausias sklypo plotas iš trijų atidalintų plotų, o bendrame plote jam tenkanti žemės dalis yra mažesnė už ieškovės G. A. ir atsakovės dalis. Iškovė G. A. prašo atidalinti jai 16810 m² žemės plotą, pagal pateikiamą atidalinti žemės sklypo planą Nr. 104-2-2, nes ji dėjo daug pastangų siekiant nusistatyti bendro sklypo ribas, o vėliau jį pasidalinti, tačiau to padaryti negalėjo dėl atsakovės kaltės, nes ji niekaip nesutinka to padaryti bendromis pastangomis. Pateiktas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra optimalus, visi trys sklypai turi patekimą nuo to paties kelio, šalia kurio yra bendras sklypas. Žemės sklypo pertvarkymo projektas yra suderintas su visomis institucijomis, patvirtintas NŽT prie LR ŽŪM Lazdijų skyriaus, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pagal jį galima atidalinti tris sklypus. Atsakovė pripažino, kad jokia sklypo dalimi nesinaudoja, todėl nėra jokios faktinės naudojimosi tvarkos, kuri būtų pažeista atidalijant sklypus tokiu būdu ir atsakovė nepatirtų jokių nuostolių. Atsakovės noras pasidalinti sklypus burtais reiškia, kad jai neturi reikšmės kokia sklypo dalis jai atiteks, todėl ieškinio patenkinimas jos interesų nepažeis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovai E. M. ir M. G. A. bei atsakovė A. P. yra 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), savininkai (t. 1, b. l. 8-9). Šalys 2016-11-23 sudarė sutartį su UAB „Geodala“ dėl šio žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo parengti žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą (t. 1, b. l. 58-60). NŽT Lazdijų skyriaus vedėja, atsižvelgdama į 2016-12-08 E. M. prašymą, 2016-12-28 įsakymu Nr. 4VĮ-1409-(14.4.2.) nusprendė rengti žemės sklypo, kadastro Nr. 5950-(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas atidalinti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirais žemės sklypais (t. 2, b. l. 42). Apie šį įsakymą atsakovė buvo informuota 2017-01-03 NŽT Lazdijų skyriaus pranešimu (t. 2, b. l. 43), kuris išsiųstas atsakovei 2017-01-04 registruotu laišku (t. 2, b. l. 45-46). Visos suinteresuotos institucijos suderino žemės sklypo, kadastro Nr. 5950-(duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 2, b. l. 64, 65, 85, 86). 2017-07-07 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-709-(8.12.) NŽT vyriausioji specialistė konstatavo, kad projekto planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus ir priėmė išvadą pritarti teikimui tvirtinti (t. 2, b. l. 88). 2017-08-02 įsakymu Nr. FPĮ-87-(14.4.124.) NŽT Lazdijų skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. 5950-(duomenys neskelbtini), esančio Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 2, b. l. 90-91).

Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas (daiktas ar kitas turtas) valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (Civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), todėl atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Tokiu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidaliję bendraturčiai tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektais. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Todėl Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu, o bendraturčiai gali ginčyti tik kito bendraturčio įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1064/2003; Nr. 3K-3-604/2004; Nr. 3K-3-132/2009; 3K-3-260/2009).

Atsižvelgiant į CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną bendraturčių pareigą bendradarbiauti tarpusavyje ir į teismų praktiką bendraturčių ginčų bylose, ieškovai šioje byloje turi įrodyti, jog jų siūlomas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra galimas, teisėtas ir teisingas, o atsakovė turi įrodyti arba, kad ieškovai iš viso neturi teisės reikalauti atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu, kokiu siūlo, arba įrodyti, kad toks ieškovų atsidalijimo būdas pažeistų atsakovės teises ar teisėtus interesus ir padarytų jai neproporcingą žalą.

Nors atsakovė pagrįstai teigia, kad jos derinimo rašto, kuris buvo pateiktas NŽT Lazdijų skyriui, data buvo pakeista iš 2017-03-22 į 2017-05-16, nes į bylą iš tiesų yra pateikti derinimo rašto egzemplioriai su skirtingomis datomis (t. 1, b. l. 107-108, t. 2, b. l. 79, 125), tačiau tai neturi reikšmės sprendžiant ginčą teisme, nes tai neturi įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumui ir galimybei atidalinti žemės sklypą į tris atskirus sklypus pagal šį projektą.

Liudytoju apklaustas UAB „Geodala“ projekto autorius D. L. patvirtino, kad jis ištaisė atsakovė derinimo rašto datą, nes pirmą kartą pateikus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą derinti NŽT Lazdijų skyriui buvo nustatyti neesminiai trūkumai dėl to, kad buvo nurodytos ne visos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, o juos ištaisius ir pakartotinai teikiant projektą derinti NŽT Lazdijų skyriui, elektroninė ŽPDRIS sistema neleido įkelti atsakovės derinimo rašto su sena data. Kadangi nustatyti trūkumai nebuvo susiję su sklypų ribomis, kurioms atsakovė pritarė savo derinimo rašte, tai naujo derinimo rašto iš atsakovės nereikėjo gauti.

Iš 2017-04-28 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-635-(8.12.) 7 punkto matyti, kad NŽT vyriausioji specialistė pirmojo patikrinimo metu iš tiesų konstatavo, kad pertvarkoma teritorija patenka į saugomą teritoriją, tačiau pertvarkomiems sklypams nenustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga – LIII Valstybinių parkų apsaugos zonos, taip pat konstatavo, kad projekto sprendiniuose nurodyti skirtingi duomenys apie žemės sklype Nr. 104-2-1 esančias žemės naudmenas – aiškinamajame rašte nurodyta, kad ariamoji žemė sudaro 1,4290 ha, o sprendinių brėžinyje nurodyta, kad ariamoji žemės sudaro 1,6709 ha (t. 1, b. l. 66-67). Byloje nustatyta, kad šiems, pirmą kartą tikrinti pateiktiems, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams atsakovė buvo pritarusi savo 2017-03-22 derinimo raštu (t. 1, b. l. 107). UAB „Geoadala“ ištaisė minėtame 2017-04-28 patikrinimo akte nurodytus trūkumus, dėl kurių žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nebuvo suderintas iš pirmo karto, ir pateikė NŽT Lazdijų skyriui tikrinti 2017-05-26 sugeneruotą sprendinių brėžinį (t. 2, b. l. 77) bei pataisytą aiškinamąjį raštą (t. 2, b. l. 71-75), kuriuose visiems trims pertvarkomiems žemės sklypams buvo nurodytos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos - LIII Valstybinių parkų apsaugos zonos, taip pat patikslinti žemės sklypo Nr. 104-2-1 žemės naudmenų duomenys - nurodyta, kad ariamoji žemė sudaro 1,6709 ha, t. y. visą plotą, o ne jo dalį. Byloje nustatyta, kad šiems žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams po jų trūkumų ištaisymo atsakovė iš naujo nebuvo pritarusi, nes UAB „Geoadala“ NŽT Lazdijų skyriui pateikė tą patį atsakovės derinimo raštą tik su ištaisyta data iš 2017-03-22 į 2017-05-16 (t. 1, b. l. 108, t. 2, b. l. 79). 2017-07-07 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-709-(8.12.) NŽT vyriausioji specialistė konstatavo, kad pataisyto projekto planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus ir priėmė išvadą pritarti teikimui tvirtinti (t. 2, b. l. 88).

Nurodytų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pirmame 2017-04-28 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-635-(8.12.) nurodytus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumus pašalinusi UAB „Geoadala“ formaliai negavo naujo atsakovės raštiško pritarimo (suderinimo rašto) pataisytam projektui, tačiau tokio pakartotinio derinimo su atsakove šiuo atveju ir nereikėjo, nes Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarky­mo projek­­tų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 65¹ punk­tas numato, kad kai Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu nustatoma trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, tai yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų, kurias būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia Projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims, ištaisius šiuos trūkumus, pakartotinai Projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatliekamos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad taisomi projekto trūkumai buvo susiję tik su faktinių duomenų neatitiktimi projekte, nes nebuvo nurodytos privalomai nurodytinos specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei prieštaringai nurodyti žemės sklypo Nr. 104-2-1 žemės naudmenų duomenys. Tokie trūkumai yra mažareikšmiai, nes jie nesusiję su pertvarkomo sklypo ar naujai projektuojamų trijų sklypų ribomis bei jų konfigūracija. Todėl projekto rengėjui UAB „Geoadala“ nebuvo būtina iš naujo gauti atsakovės sutikimą su teisingai ir privalomai į projektą įtrauktomis specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei žemės naudmenomis, kadangi su pačiu žemės sklypo padalijimo būdu į tris atskirus sklypus, numatytus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje, atsakovė sutiko ir tam pritarė savo 2017-03-22 derinimo raštu (t. 1, b. l. 107), kas reiškia, kad ji sutinka jog žemės sklypas būtų padalintas į tris suprojektuotus sklypus. Tai reiškia, kad atsakovės derinimo rašto datos ištaisymas jokios įtakos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo vertinimui neturi, nes naujas derinimo raštas iš viso nebuvo reikalingas, o pataisytas projektas jokių trūkumų neturi ir pakartotiniame 2017-07-07 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-709-(8.12.) konstatuota, kad projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus.

Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu atsakovė būtų nesutikusi su ištaisytais projekto trūkumais, tai negalėtų būti buvęs pagrindas NŽT struktūriniam padali­niui priimti neigiamą išvadą dėl tikslingumo šį projektą tvir­tin­ti, nes ginčo tarp savi­ninkų atveju turėtų būti tik papildomai nurodyta pastaba, kad projektas galės būti tvirtinamas tada, kai teismo sprendimu bus nusta­tyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdo­mas žemės sklypo formavi­mas ar pertvarky­mas (Taisyklių 66 punk­tas). Tačiau šiuo atveju atsakovė nesutinka iš esmės ne su parengtu ir patvirtintu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, o tik su ieškinyje nurodytu šių trijų žemės sklypų paskirstymu visiems trims jo bendraturčiams. Tai reiškia, kad atsakovė nesutinka ne su pačiu projektu, o tik su šio projekto įgyvendinimo tvarka. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypas tik padalijamas į tris atskirtus sklypus, tačiau naujai suprojektuoti sklypai savaime nepriskiriami konkrečiam bendrataučiui, o atsakovė pati sutinka su tokiu žemės sklypo padalijimo į tris atskirus sklypus būdu, jos argumentai dėl tariamų žemės sklypo formavimo-pertvarkymo procedūrų pažeidimų iš viso neturi reikšmės ir įtakos ginčo sprendimui teisme. Akivaizdu, kad net ir nesutikdama su ieškiniu atsakovė pati prašo atidalinti jai priklausančią dalį pagal tą patį 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPĮ-87-(14.4.124.) patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Todėl teismas konstatuoja, kad šalims priklausančių nuosavybės dalių atidalijimas gali ir turi būti vykdomas pagal šį projektą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovai įrodė, jog jų siūlomas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra galimas ir teisėtas, nes 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPĮ-87-(14.4.124.) patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis ir atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymas Nr. FPĮ-87-(14.4.124.), kuriuo patvirtintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra oficialus rašytinis įrodymas ir turi didesnę įrodomąją galią, o aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, šis įsakymas yra valstybinio administravimo subjekto priimtas teisės aktas, kuris gali būti skundžiamas Taisyklių 69 punk­te numatyta tvarka NŽT vadovui ir administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovė neskundė ir neginčijo 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymo Nr. FPĮ-87-(14.4.124.) nustatyta tvarka, todėl jis yra galiojantis ir remiantis juo šalims priklausantis žemės sklypas gali būti pertvarkomas, padalijant jį į tris suprojektuotus sklypus.

Ieškovams įrodžius, kad jų siūlomas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra galimas ir teisėtas, o atsakovei nesutinkant su ieškiniu, pastaroji turi įrodyti, kad ieškovų prašomas atsidalijimo būdas pažeistų jos teises ar teisėtus interesus. Savo nesutikimą su ieškovų siūloma jai atidalinti žemės sklypo dalimi atsakovė grindžia tuo, kad ji yra buvusių žemės sklypo savininkų M. dukra, o ieškovas E. M. yra tik anūkas, todėl ji turi pirmenybės teisę pasirinkti. Nesutikimą su ieškiniu atsakovė taip pat grindžia tuo, kad jai tenkantis žemės sklypas Nr. 104-2-3 yra siauras ir ilgas, netaisyklingos formos, toliau nuo ežero, toliau nuo kelio, todėl jo vertė 20-30 procentų mažesnė nei ieškovams tenkančių sklypo dalių. Tačiau tokie atsakovės argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo atmesti ieškinį.

Visų pirma, pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu, o kai jie nesutaria ginčą išsprendžia teismas, tačiau pats įstatymas nenumato jokių privilegijų ar pirmumo teisių įgyvendinant nuosavybės teises nei vienam iš bendraturčių pagal jokius kriterijus (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovės argumentas, kad dėl jos artimesnio giminystės ryšio su šio žemės sklypo buvusiais savininkais ji savaime turi pirmenybės teisę pasirinkti norimą žemės sklypo dalį atsidalijimo metu yra teisiškai nepagrįstas. Bendraturčių teisė yra lygios nepriklausomai nuo nuosavybės teisės įgijimo būdo, todėl esamų bendraturčių teisės nepriklauso nuo jų santykio su buvusiais savininkais.

Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisė pasirinkti konkrečią bendro turto dalį gali priklausyti nuo konkrečių kiekvienam atvejui aplinkybių: nusistovėjusios ir bendraturčiams priimtinos faktinės naudojimosi tvarkos; nuo objektyviai išskirtinių bendraturčių poreikių turėti tam tikrą bendro turto dalį; taip pat nuo bendraturčių investicijų į tam tikrą bendro turto dalį ir panašių, objektyviai pateisinamų kriterijų, kurie suteiktų pagrįstą teisę pirmenybės tvarka pretenduoti į tą pačią bendro turto dalį, kurios siekia keli bendraturčiai. Tačiau atsakovė pati pripažįsta, kad jokia konkrečia žemės sklypo dalimi ji nesinaudoja, todėl akivaizdu, kad šalys neturi nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos, į kurią būtų būtina atsižvelgti atidalijant jai tenkančią žemės sklypo dalį. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų investavusi į kokią nors konkrečią žemės sklypo dalį, o ieškovų siūloma jai atidalinti dalis reikštų jos investicijų praradimą. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad egzistuoja kokie nors išskirtiniai jos poreikiai gauti būtent tą žemės sklypo dalį, kurią atsidalinti prašo ieškovas E. M.. Priešingai, atsakovės nuolat deklaruojamas noras pasidalinti žemės sklypą burtų keliu reiškia, kad ji neturi jokių objektyvių priežasčių atsidalijimo metu gauti būtent tą žemės sklypo dalį, kurios prašo ieškovas E. M., nes jai yra vienodai priimtina bet kuri žemės sklypo dalis.

Atsakovės pozicija dėl padalijamo žemės sklypo dalių paskirstymo šalims burtų kelių paneigia ir jos argumentą dėl tariamai skirtingos trijų padalijamų žemės sklypų vertės. Viena vertus, noras gauti bet kurią dalinamo žemės sklypo dalį burtų keliu reiškia, kad visų dalių vertę atsakovė traktuoja iš esmės vienodai. Kita vertus, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jai siūloma atidalinti žemės sklypo dalis yra 20-30 procentų mažesnės vertės nei ieškovams tenkančios dalys. Dalijamas žemės sklypas yra keturkampis, kurį sudaro keturi kampai ir keturios kraštinės (t. 2, b. l. 77). Dėl tokios sklypo formos jo padalijimas iš esmės ir yra galimas tik nubrėžus dvi lygiagrečias kraštines sklypo viduje ir taip suskirstant žemės sklypą į tris dalis, atsižvelgiant į šalims tenkančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Keisti būtų galima tik projektuojamų dviejų kraštinių kryptį – vietoje išilgai žemės sklypo ilgio brėžiamų, kaip yra suprojektuota pagal nagrinėjamą patvirtintą projektą, nubrėžti skersai žemės sklypo ilgio. Tačiau pastaruoju atveju trijų naujų sklypų savybės ir vertė tikrai skirtųsi iš esmės, nes tokiu atveju tik vienas sklypas turėtų priėjimą prie 6 m pločio kelio rytinėje pusėje, o kiti du sklypai neturėtų patekimo į juos nuo šio kelio (t. 2, b. l. 72, 77). Tuo tarpu pagal nagrinėjamą patvirtintą projektą visi trys atidalijami žemės sklypai turi patekimą į juos iš to paties 6 m pločio kelio rytinėje pusėje. Be to, visi trys suprojektuoti sklypai turi tą pačią paskirtį – žemės ūkio, tą patį naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, tokią pat žemės naudmenų sudėtį – ariama žemė, tas pačias jiems taikytinas žemės ir miško naudojimo sąlygas – paviršinio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos juostos, elektros linijų apsaugos zonos, valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonos (t. 2, b. l. 69-77). Taigi, šios atidalijamų sklypų charakteristikos yra identiškos, todėl objektyviai negali sukurti iš esmės skirtingos šių sklypų vertės kaip teigia atsakovė.

Atsakovės nurodomi atidalijamų žemės sklypų skirtingi ilgiai ir pločiai, skirtingas atstumas nuo ežero ir nuo kelio yra visiškai neesminiai skirtumai ir negali daryti esminės įtakos jų vertei. Kaip matyti iš patvirtinto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, ieškovui priteisti prašomo žemės sklypo Nr. 104-2-1 ir atsakovei prašomo priteisti žemės sklypo Nr. 104-2-3 kraštinių ilgiai skiriasi tik keliais metrais (t. 2, b. l. 77), todėl toks skirtumas nelaikytinas esminiu ir neturi esminės reikšmės sklypų vertei. Svarbiausia yra tai, kad suprojektuoti sklypai atitinka šalių turimą nuosavybės dalį bendrojoje nuosavybėje, o ne tai iš kurio krašto atsakovei bus atidalinta jai tenkanti dalis ir kad keliais metrais skirsis kraštinių ilgiai. Iš situacijos schemos matyti, kad padalijamas žemės sklypas nesiriboja su ežeru, nes tarp jo ir ežero yra kiti žemės sklypai (t. 2, b. l. 72), todėl atsakovės nurodomas skirtingas suprojektuotų žemės sklypų Nr. 104-2-1 ir Nr. 104-2-3 atstumas iki ežero iš viso neturi reikšmės sprendžiant ginčą, nes negali sukurti skirtingos šių sklypų vertės. Atsakovės teiginys, kad jai ir ieškovui E. M. pagal ieškinį tenkantys žemės sklypai yra skirtingu atstumu nuo kelio yra nepagrįstas, nes visa padalijamo žemės sklypo rytinė kraštinė ribojasi su 6 m pločio keliu, todėl ir visi trys atidalijami žemės sklypai, kuriems proporcingai tenka po dalį rytinės dabartinio sklypo kraštinės, ribojasi su šiuo keliu (t. 2, b. l. 77).

Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad atsakovės teiginiai apie skirtingą jai ir ieškovui E. M. atidalintinų žemės sklypų vertę yra nepagrįsti, ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad bendraturčiams tenkančios atidalintos bendro turto dalys yra skirtingos vertės, todėl atsakovės argumentai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, nes turto padalijimas pagal ieškinio reikalavimus nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, ji gauna jai priklausančią bendro turto dalį, kurios vertė po atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės nesiskiria nuo ieškovų dalies vertės, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau nei buvo iki atidalinimo. Tuo tarpu jos reikalavimas priteisti jai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 104-2-1 kaip tik reikštų įstatymo nesilaikymą, nes jai tektų mažesnė dalis nei priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ir nors atsakovė nurodo, kad ji sutiktų su tokiu savo teisių suvaržymu, tačiau teismas ginčą turi spręsti vadovaudamasis įstatymu ir atidalinti bendraturčiams tokią bendro turto dalį, kuri jiems teisėtai priklauso, o ne nukrypti nuo turimų dalių dydžio nesant tam jokio objektyviai būtino pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui E. M. bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso šiek tiek mažesnė dalis (167/503) nei ieškovei M. G. A. ir atsakovei A. P. (po 168/503) (t. 1, b. l. 8), ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte suprojektuotą žemės sklypą Nr. 104-2-1 yra pagrįstas, nes šis sklypas kaip tik ir yra šiek tiek mažesnis už kitus du (t. 2, b. l. 69-77). Visų trijų naujai suprojektuotų atidalijamų sklypų Nr. 104-2-1 (plotas 1,6709 ha), Nr. 104-2-2 (plotas 1,6810 ha) ir Nr. 104-2-3 (plotas 1,6809 ha) plotas atitinka visą bendro sklypo plotą 5,0328 ha (t. 1, b. l. 8, t. 2, b. l. 69-77), todėl toks padalijimas yra teisingas ir nepažeidžia nei vieno bendraturčio teisių. Nors ieškovės M. G. A. ir atsakovės A. P. dalys bendroje nuosavybėje yra lygios (joms priklauso po 168/503), o joms tenkančių sklypų Nr. 104-2-2 ir Nr. 104-2-3 plotai skiriasi (ieškovės sklypo Nr. 104-2-2 plotas yra 1,6810 ha, o atsakovės sklypo Nr. 104-2-3 plotas yra 1,6809 ha), tačiau vieno kvadratinio metro skirtumas yra tik simbolinis. Kasacinis teismas pažymi, kad atidalijama turto dalis turi kuo tiksliau atitikti atsidalijančio bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau nedideli, palyginus su visu bendru turtu, nukrypimai negali būti kliūtis atidalyti nuosavybės dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012). Todėl toks simbolinis vieno kvadratinio metro skirtumas negali būti kliūtis padalinti šalims žemės sklypą pagal ieškinio reikalavimą.

Atsakovės nepasitenkinimas, kad ieškovas E. M. reikalauja priteisti jam tą sklypo dalį, kurios pageidauja ir atsakovė, yra pavėluotas ir sąlygotas pačios atsakovės bendradarbiavimo stokos su kitais bendraturčiais. Išimtinai subjektyvus atsakovės nesutikimas su ieškiniu negali būti pagrindu jį atmesti kai ieškovai padarė viską, kad ginčas būtų išspręstas be teismo, o atsakovė pati nebendradarbiavo su ieškovais ir nepasirinko atidalijamo sklypo nei savo nuožiūra, nors jai tą siūlė ieškovai, nei burtų keliu, su kuo taip pat buvo sutikę ieškovai. Ieškovų 2016-11-28 raštas ir Lietuvos pašto kvitas patvirtina, kad jie siuntė atsakovei padalijimo projektą ir susitarimą su prašymu jį pasirašyti (t. 1, b. l. 16-17 ). Ieškovo E. M. 2017-09-23 raštas atsakovei patvirtina, kad jis siuntė ir alternatyvius sklypų padalinimo variantus, prašydamas atsakovę informuoti su kuriuo variantu ji sutinka (t. 1, b. l. 18 ). Ieškovo E. M. 2017-10-05 atsakymas atsakovei ir Lietuvos pašto kvitas patvirtina, kad jis sutiko su atsakovės pasiūlymu dalintis sklypą burtų keliu ir pasiūlė jai suorganizuoti jų traukimą (t. 1, b. l. 19-20 ). Ieškovų 2017-10-23 pareiškimas notarų biurui ir notaro 2017-11-30 liudijimas patvirtina, kad jie siuntė atsakovei per notarą siūlymą pasirinkti vieną iš dviejų sklypų, tačiau pranešimas nebuvo įteiktas atsakovei ir buvo grąžintas notarei (t. 1, b. l. 21, 26). Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovai vykdė savo bendraturčių pareigą bendradarbiauti ir siekė žemės sklypo padalijimo klausimą išspręsti bendru sutarimu, siūlė atsakovei pačiai pasirinkti norimą bendro sklypo dalį, o galiausiai sutiko ir su pačios atsakovės pasiūlytu pasidalijimo būdu traukiant burtus, tačiau pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad bendro turto pasidalijimo klausimas būtų išspręstas šalių sutarimu ir netgi jos pačios pasiūlytu būdu. Nors atsakovė teigia, kad jokių pasiūlymų iš ieškovų paštu niekada negavo, tačiau tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Visų pirma, pačios atsakovės 2017-09-27 atsakymas ieškovui E. M. patvirtina, kad ji gavo ieškovo 2017-09-23 raštą, į kurį ir pati nurodė rašanti savo atsakymą (t. 1, b. l. 117). Antra, ieškovų raštų siuntimą atsakovei patvirtina pridėti Lietuvos pašto kvitai. Trečia, atsakovė visus teismo procesinius dokumentus ir visus šaukimus, siųstus paštu, gavo, todėl akivaizdu, kad paštu siunčiamą korespondenciją ji visada gauna. Vertinant tokį atsakovės elgesį dėl bendro turto pasidalijimo teismas konstatuoja, kad ji tiesiog vengė atsidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl ieškovams nebuvo kito būdo savo teisei į atsidalijimą įgyvendinti kaip tik kreiptis į teismą su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui E. M. priklausanti dalis bendroje nuosavybėje yra mažesnė, rengiant atidalijimo projektą vienas iš trijų atidalijamų sklypų neišvengiamai turi būti šiek tiek mažesnis. Kadangi atsakovė konkrečiais veiksmais niekada ne tik nerodė iniciatyvos išspręsti atsidalijimo iš bendros nuosavybės klausimą, bet ir ignoravo ieškovų pasiūlymus dėl konkrečių bendro sklypo dalių pasidalijimo, tai ieškovams inicijavus žemės sklypo padalijimą, E. M. neišvengiamai turėjo pasirikti, kurioje bendro sklypo vietoje turėtų būti projektuojamas vienas mažesnis sklypas už kitus du. Todėl vien tai, kad ieškovas E. M. pirmiau nei atsakovė pasirinko jam prašomą atidalinti bendro sklypo dalį toje vietoje, kurios dabar pageidauja ir atsakovė, nepažeidžia atsakovės teisių, kaip teigia ji pati, nes ji savo teise pasirinkti nesinaudojo iki šios bylos iškėlimo.

Įvertinus tai, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus, yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, patvirtintas 2017-08-02 NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPĮ-87-(14.4.124.), o toks turto padalijimas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, nes ji gauna jai priklausančią bendro turto dalį, kurios vertė nesiskiria nuo ieškovų dalies vertės, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau nei buvo iki atidalinimo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai ieškovui E. M. iš atsakovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Eur dydžio žyminis mokestis (t. 1, b. l. 2) ir 500 Eur išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą atstovaujant teisme (350 Eur + 150 Eur) (t. 2, b. l. 96-99, 153-154). Ieškovo atstovavimo išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo dalyvavimu teismo posėdžiuose, pasirengimu šiems posėdžiams ir ieškovo konsultavimu (t. 2, b. l. 136-137, 157-159). Teismo posėdžiai 2018-05-03 ir 2018-06-01 užtruko 2 val. 38 min., todėl vadovaujantis 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau Rekomendacijos) 9 punkte numatyta laiko apvalinimo taisykle, ieškovui priteistina atstovimo išlaidų suma už 3 atstovavimo teisme valandas. Rekomendacijų 8.19. ir 8.20. punktai numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, taip pat kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą apskaičiuojami taikant 0,1 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Bylinėjimosi išlaidoms, susijusioms su atstovavimu 2018-05-03 ir 2018-06-01 teismo posėdžiuose (patirtoms antrąjį 2018 m. ketvirtį) taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2017 m. ketvirtojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 884,80 Eur. Tai reiškia, kad taikant Rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose numatytą 0,1 dydžio koeficientą maksimalus galimas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už vieną teisinių paslaugų valandą yra 88,48 Eur (884,80 Eur x 0,1). Be to, Rekomendacijų 5 punktas numato, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų nurodyto maksimalaus priteistino dydžio, todėl šiuo atveju ieškovui priteistina maksimali suma už vieną advokato padėjėjo teisinių paslaugų valandą yra 70,78 Eur (88,48 Eur x 80 %). Ieškovo pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas nurodyta, kad viena advokato padėjėjo darbo valanda kainavo 70 Eur (t. 2, b. l. 99, 153), todėl ieškovo patirtos atstovavimo išlaidos neviršija maksimalaus priteistino dydžio, kuris yra 70,78 Eur. Šiuo atveju ieškovui priteisti galimą sumą už 3 valandų atstovavimą teismo posėdžiuose sudaro 212,34 Eur (70,78 Eur x 3 val.). Be to, advokato padėjėjas dirbo 3 valandas pasirengdamas teismo posėdžiams ir 2 valandas konsultavo ieškovą (t. 2, b. l. 99, 153), todėl už šias paslaugas galimą priteisti sumą sudaro dar 353,90 Eur (70,78 val. x 5 val.). Taigi, bendrą galimą priteisti ieškovui sumą už advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas šioje byloje pagal Rekomendacijas sudaro 566,24 Eur (212,34 Eur + 353,90 Eur). Kadangi ieškovas patyrė mažesnio dydžio atstovavimo išlaidas – 500 Eur, tai jos pilnai priteistinos ieškovui iš atsakovės ir mažinti jų nėra pagrindo. Viso ieškovui E. M. iš atsakovės priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (100 žyminis mokestis + 500 Eur išlaidos už advokato padėjėjo pagalbą).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu, kurios sudaro 30,46 Eur, valstybei taip pat priteistinos iš atsakovės, nes ieškinys patenkintas, o atsakovė yra kalta dėl jų susidarymo, kadangi ginčą spręsti teisme teko tik dėl jos kaltės (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Padalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą, esantį Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 5,0328 ha, į tris atskirus žemės sklypus pagal 2017-08-02 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPĮ-87-(14.4.124.) patvirtinto žemės sklypo (kadastro Nr. M.) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį ir:

1) ieškovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti 16709 m² žemės sklypą, kuris žemės sklypo (kadastro Nr. M.) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 104-2-1;

2) ieškovei M. G. A., a. k. 44210180127, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti 16810 m² žemės sklypą, kuris žemės sklypo (kadastro Nr. M.) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 104-2-2;

3) atsakovei A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti 16809 m² žemės sklypą, kuris žemės sklypo (kadastro Nr. M.) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje pažymėtas Nr. 104-2-3.

Priteisti ieškovui E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 30,46 Eur (trisdešimt eurų 46 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas su­mo­kant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor bank, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.