Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-71-555/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-02
Bylos Nr.: 2A-71-555/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-27-3-00003-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
Atsakovas: A. P.
Ieškovas: E. M., M. G. A.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.2.13Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
3.1.7.6Nuostolių atlyginimas kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padariniai
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-71-555/2019Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00003-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1083-3780/2018 pagal ieškovų E. M. ir M. G. A. ieškinį atsakovei A. P. dėl žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai E. M. ir M. G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 5,0328 ha, į tris atskirus sklypus pagal pateikiamą UAB „Geodala“ parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu patvirtintą projektą į atskirus žemės sklypus:

1.1. ieškovui E. M. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natūra 16 709 m² žemės sklypą, pagal pateiktą šio ploto atidalijimo planą Nr. 104-2-1;

1.2. ieškovei M. G. A. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natūra 16 810 m² žemės sklypą, pagal pateiktą šio ploto atidalijimo planą Nr. 104-2‑2;

1.3. atsakovei A. P. atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti natūra 16 809 m² žemės sklypą, pagal pateiktą šio ploto atidalijimo planą Nr. 104-2-3.

2. Ieškovai nurodė, kad nori atidalinti savo dalis iš kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovė trukdo jiems įgyvendinti jų teisę. Ieškovas E. M. kreipėsi į kadastrinių matavimų įmonę UAB „Geodala“, kurios matininkas D. L. pasiūlė visiems bendraturčiams sudaryti bendro žemės sklypo padalijimo sutartį. Atsakovė pasirašė parengtą sutartį su UAB „Geodala“, tačiau savo ranka padarė rašytinę pastabą, kad padalijus bendrą sklypą į 3 dalis, jos būtų skirtingos formos ir vertės, todėl padalijimas turėtų vykti burtų keliu pas notarą. UAB „Geodala“ parengė bendro sklypo padalijimo variantą į 3 sklypus, kurio projektą ieškovas E. M. 2016 m. lapkričio 28 d. nusiuntė atsakovei ir pasiūlė pasirinkti jai priimtiną variantą, tačiau atsakovė neatsakė. Tuomet UAB „Geodala“ padalijo bendrą žemės sklypą į 3 atskirus sklypus, o atsakovei buvo nusiųsta planų kopijos su teise jai pasirinkti, kokio ji nori žemės sklypo – iš kurio nors krašto ar viduryje, tačiau atsakovė atsisakė, reikalavo kiekvienam burtų keliu išsirinkti savo sklypo variantą. Vėliau ieškovas pats siūlė atsakovei pasirinkti jai tinkamą notarų kontorą (duomenys neskelbtini), suorganizuoti nešališką burtų traukimo organizatorių ir paruošti visus reikiamus dokumentus burtų organizavimui, tačiau atsakovė į tai jau jokio atsakymo nepateikė. Atsakovei atsisakius nuo pačios pasiūlyto burtų varianto, ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami atidalinti žemės sklypą natūra pagal pateikiamą formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 4FPĮ-87-(14.4.124.). Ieškovai teigė, kad pateiktas atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas yra optimalus, visi trys sklypai turi patekimą nuo to paties kelio, šalia kurio yra bendras sklypas. Žemės sklypo pertvarkymo projektas yra suderintas su visomis institucijomis, patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pagal jį galima atidalinti tris sklypus. Atsakovė pripažino, kad jokia sklypo dalimi nesinaudoja, todėl nėra jokios faktinės naudojimosi tvarkos, kuri būtų pažeista atidalijant sklypus, todėl atsakovė nepatirtų jokių nuostolių.

Atsiliepimas

3. Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko. Atsakovė pripažino, kad šalims reikia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau nesutiko su ieškovų siūloma jai atidalinti žemės sklypo dalimi. Atsakovė prašė atidalinti jai 16 709 m² žemės plotą, pagal ieškovų pateiktą padalinto žemės sklypo planą Nr. 104-2-1, nes ji yra buvusių žemės sklypo savininkų M. dukra, o ieškovas E. M. tik anūkas, todėl ji turi pirmenybės teisę pasirinkti. Dėl tokiu būdu jai teksiančios mažesnės žemės dalies nei jai priklauso bendrojoje dalinėje nuosavybėje pretenzijų neturėjo. Atsakovė teigė, kad ieškovų prašomas jai atidalinti 16 809 m² žemės sklypas pagal pateiktą šio ploto atidalijimo planą Nr. 104-2-3 yra siauras ir ilgas, netaisyklingos formos, toliau nuo ežero, toliau nuo kelio, todėl jo vertė 20-30 procentų mažesnė nei ieškovams tenkančių sklypo dalių. Atsakovė taip pat pripažino, kad jokia bendro sklypo dalimi nesinaudoja, nes bendraturčiai nesutaria dėl naudojimosi, o sklypus turėtų pasidalinti burtų kelių. Tuo tarpu iš ieškovų jokių pasiūlymų paštu dėl pasidalijimo burtų keliu ar pasirinkimo norimo sklypo ji nėra gavusi. Atsakovė teigė, kad ieškovai ir UAB „Geoadala“ pažeidė sudarytą sutartį dėl žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, nes jai už akių jau pasidalino žemės sklypą ir konkrečias dalis paskirstė kiekvienam iš bendraturčių.

4. Trečiasis asmuo NŽT sprendimą prašė priimti vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į 2016 m. gruodžio 8 d. E. M. prašymą, 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4VĮ-1409-(14.4.2.) nusprendė pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 5,0328 ha), esančio (duomenys neskelbtini) projektą, atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančias dalis ir suformuojant atskirus žemės sklypus. Tiek ieškovai, tiek atsakovė 2017 m. gegužės 16 d. derinimo raštais pritarė žemės sklypo projekto sprendiniams. NŽT vyriausioji specialistė patikrino UAB „Geodala“ parengtą žemės sklypo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, ir 2017 m. liepos 7 d. patikrinimo akte Nr. FPA-709-(8.12.) priėmė išvadą, pritardama teikimui projektą tvirtinti. Projektas buvo patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. FPĮ-87-(14.4.124.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: padalino bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomą žemės sklypą į tris atskirus žemės sklypus pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu Nr. FPĮ-87-(14.4.124.) patvirtinto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, iš atsakovės priteisė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog reikia atidalinti visiems bendraturčiams priklausančias dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės į atskirus žemės sklypus. Atsakovė taip pat sutiko, kad žemės sklypas gali būti padalintas į tris atskirus sklypus pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje suformuotus tris sklypus. Be to, nėra ginčo dėl ieškovei M. G. A. atidalintino žemės sklypo. Ginčas kilo tik dėl to, kuris iš likusių dviejų suprojektuotų žemės sklypų po atidalijimo turi atitekti ieškovui E. M., o kuris – atsakovei A. P..

7. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovai ir UAB „Geoadala“ pažeidė sudarytą sutartį dėl žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, nes jai už akių jau pasidalino žemės sklypą ir konkrečias dalis paskirstė kiekvienam iš bendraturčių. Teismas pažymėjo, kad NŽT Lazdijų skyriaus pateiktas UAB „Geoadala“ parengtas žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektas numato tik šalims priklausančio žemės sklypo padalijimą į tris atskirus sklypus, sprendinių brėžinyje pažymėtus numeriais 104-2-1, 104-2-2, 104-2-3, tačiau nei vieno iš šių trijų sklypų nepriskiria nei vienam iš bendraturčių. Ieškovai prašė padalinti žemės sklypą ne pagal 2014 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo planą, su kuriuo atsakovė nesutiko, o pagal 2017 m. gegužės 26 d. galutinai parengtą žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį, kuriame nėra nurodyta, kuriam iš savininkų, kuris iš sklypų atitenka. Teismas nurodė, kad ieškovė neturėjo suderinti seno 2014 m. lapkričio 11 d. žemės sklypo plano su žemės sklypų priskirstymu konkretiems bendraturčiams, o turėjo išreikšti savo sutikimą dėl dabartinio žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto sprendinių brėžinio, kuriame nėra nurodyta, kuriam iš savininkų, kuris iš sklypų atitenka.

8. Dėl derinimo rašto datos pakeitimo, teismas nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus nustatyti trūkumai, pirmą kartą pateikus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą derinti, nebuvo susiję su sklypų ribomis, kurioms atsakovė pritarė savo derinimo rašte, todėl laikė, kad naujo derinimo rašto iš atsakovės nereikėjo gauti. Nors pirmame žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte nurodytus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumus pašalinusi UAB „Geoadala“ formaliai negavo naujo atsakovės raštiško pritarimo (suderinimo rašto) pataisytam projektui, tačiau teismas sprendė, kad tokio pakartotinio derinimo su atsakove šiuo atveju nereikėjo. Taisyti projekto trūkumai buvo susiję tik su faktinių duomenų neatitikimu projekte, juos teismas laikė mažareikšmiais, kadangi nebuvo susiję su pertvarkomo sklypo ar naujai projektuojamų trijų sklypų ribomis bei jų konfigūracija.

9. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nesutinka ne su pačiu projektu, o tik su šio projekto įgyvendinimo tvarka, šiuo atveju atsakovė sutiko su tokiu žemės sklypo padalinimo į tris atskirus sklypus būdu, o argumentai dėl tariamų žemės sklypo formavimo-pertvarkymo procedūrų pažeidimų iš viso neturi reikšmės ir įtakos ginčo sprendimui teisme. Teismas pažymėjo, kad net ir nesutikdama su ieškiniu, atsakovė pati prašė atidalinti jai priklausančią dalį pagal tą patį 2017 m. rugpjūčio 2 d. patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovai įrodė, jog jų siūlomas atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas yra galimas ir teisėtas.

10. Teismas sprendė, kad atsakovės teiginiai apie skirtingą jai ir ieškovui atidalintinų žemės sklypų vertė yra nepagrįsti, ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad bendraturčiams tenkančios atidalintos bendro turto dalys yra skirtingos vertės, o turto padalijimas pagal ieškinio reikalavimus nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau nei buvo iki atidalinimo. Tuo tarpu ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis labiausiai atitinka jo bendrojoje nuosavybėje turinčią žemės sklypo dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą; pasiūlyti ginčo žemės sklypo bendraturčiams sklypus pasidalinti sąžiningai, gera valia, burtų keliu notaro kontoroje, bet kuriame mieste, išskyrus (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš kaltų asmenų finansines išlaidas ir atlyginti moralinę žalą už pradėtą teisminį procesą, iš viso 3 000,00 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Ginčo sklypo atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės iniciatorė buvo atsakovė, o ne ieškovai. Tuo tarpu būtent ieškovai nebendradarbiavo su ja derinant ginčo žemės sklypo padalijimo klausimus. Ji ne kartą siūlė ieškovams ginčo žemės sklypą atidalinti burtų keliu, tą siūlė padaryti ir teismo posėdžių metu pirmosios instancijos teisme, tačiau toks siūlymas buvo nepagrįstai neįvertintas, tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės burtų keliu pasirinkti vieną iš ginčo žemės sklypo dalių. Teigia, kad būtent burtų keliu teismas turėtų atidalinti ginčo žemės sklypą.

1.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra daug netikslumų ir netiesos (dėl jai pateikto pasirašyti sprendinių brėžinio kartu su derinimo raštu; dėl derinimo rašto pasirašymo aplinkybių; dėl UAB „Geodala“ padarytų grubių pažeidimų atliekant projektavimo darbus, kurių teismas nepagrįstai nenustatė; dėl žemės sklypo išsidėstymo, jo ilgio, pločio, vertės po atidalijimo ir t. t.).

1.3. Ieškovei atitenkanti žemės sklypo dalis yra trapecinės formos, todėl jį padalinus, kažkam atitektų trapecijos smaigalys (pati blogiausia sklypo vieta), kas yra mažiausios vertės sklypas, tuo tarpu ji rinktis nenorėjo ir dabar nenori rinktis, nes visi bendraturčiai yra jos giminaičiai, priimtiniausias būdas yra pasidalijimą atlikti burtų keliu. Dėl žemės sklypo vertinimo ji kreipėsi į turto vertinimo įmonę UAB „Orno“, kuri atliko konsultacinį vertinimą ir patvirtino, kad jai tenkanti žemės sklypo dalis yra mažesnės vertės.

Atsiliepimas

12. Ieškovai E. M. ir M. G. A. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Priešingai, nei teigia atsakovė, ieškovai vykdė savo bendraturčių pareigą bendradarbiauti ir siekė žemės sklypo padalijimo klausimą išspręsti bendru sutarimu siūlė jai pačiai pasirinkti norimą bendro sklypo dalį, galiausiai sutiko ir su jos pasiūlymu, žemės sklypą atidalinti burtu keliu, tačiau pati atsakovė nesiėmė jokių veiksmų sprendžiant žemės sklypo atidalinimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teisingai konstatavo, kad ji pati vengė atsidalinti savo dalį iš bendrosios nuosavybės.

2.2. Atsakovės siekis suorganizuoti ginčo žemės sklypo padalijimo burtus yra ne tik kad nepagrįstas, bet ir patvirtina, kad jai yra vienodai vertingos visos ginčo žemės sklypo dalys. Ši aplinkybė paneigia, kad jai tenkanti žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga nei kitos. Žemės sklypų verčių skirtingumo nepatvirtina ir UAB „Orno“ pateikta konsultacija dėl galimos objekto kainos, kurioje yra nurodyta, kad neva atsakovei tenkanti dalis yra mažesnė iki 25 procentų, nei kitų dalių, priskirtų ieškovams. Tokie skaičiavimai nepagrįsti, yra deklaratyvūs, nėra aiški ir konsultaciją pateikusios bendrovės kompetencija.

2.3. Atsakovė nepasinaudojo ieškovų suteikta galimybe pasirinkti jai tinkamą ginčo žemės sklypo dalį net ir neteismine tvarka, be to, jai yra visiškai nesvarbu, kuri bus jos žemės sklypo dalis, nes priešingu atveju ji būtų pasirinkusi jai priimtiniausią žemės sklypo dalį. Tuo tarpu nepagrįsti argumentai, kad jai tenkanti žemės sklypo dalis yra prastesnė, nei kitų bendraturčių, tik trukdo atidalyti ginčo žemės sklypą. Ieškovų nurodytu būdu atidalinant ginčo žemės sklypą nėra pažeidžiamos atsakovės teisės, bet priešingai, atsakovė prieštaraudama žemės sklypo atidalinimui, tokiu būdu siekia sutrukdyti įgyvendinti jų teises ir teisėtus interesus.

2.4. Atsakovės apeliacinis skundas neatitinka jam keliamų reikalavimų, kadangi jame nėra nurodyta aplinkybės, kurios patvirtintų ginčijamo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, taip pat nenurodyti tokias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Apeliaciniame skunde nenurodoma ir naujų įrodymų vėlesnio pateikimo būtinybę pagrindžiantys argumentai, teisiniai argumentai, kurie galėtų pagrįsti apeliacinio skundą ir pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl draudimo apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus

14. Atsakovė A. P. (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo priteisti iš kaltų asmenų finansines išlaidas ir atlyginti moralinę žalą už pradėtą teisminį procesą, iš viso 3 000,00 Eur.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 312 straipsnis įtvirtina draudimą apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė priešieškiniu pareiškė reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, tačiau jos priešieškinį dėl neturtinės žalos buvo atsisakyta priimti. Taigi, apeliaciniu skundu yra keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliantės naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškinyje nurodydami atidalijimo būdą, pagal kurį žemės sklypas būtų padalintas pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinyje suformuotus tris sklypus.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai E. M. ir M. G. A. bei atsakovė A. P. yra 5,0328 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai (t. 1, b. l. 8-9). Šalys 2016 m. lapkričio 23 d. sudarė sutartį su UAB „Geodala“ dėl šio žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projekto rengimo, kuria paslaugos teikėjas įsipareigojo parengti žemės sklypo formavimo-pertvarkymo projektą (t. 1, b. l. 58-60). NŽT Lazdijų skyriaus vedėja, atsižvelgdama į 2016 m. gruodžio 8 d. E. M. prašymą, 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4VĮ-1409-(14.4.2.) nusprendė rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas atidalinti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirais žemės sklypais (t. 2, b. l. 42). Apie šį įsakymą atsakovė buvo informuota 2017 m. sausio 3 d. NŽT Lazdijų skyriaus pranešimu (t. 2, b. l. 43), kuris išsiųstas atsakovei 2017 m. sausio 4 d. registruotu laišku (t. 2, b. l. 45-46). Visos suinteresuotos institucijos suderino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 2, b. l. 64, 65, 85, 86). 2017 m. liepos 7 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. FPA-709-(8.12.) NŽT vyriausioji specialistė konstatavo, kad projekto planavimo procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisė aktų reikalavimus, ir priėmė išvadą pritarti teikimui tvirtinti (t. 2, b. l. 88). 2017 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. FPĮ-87-(14.4.124.) NŽT Lazdijų skyriaus vedėja patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (t. 2, b. l. 90-91).

18. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų reikalavimus dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nurodė, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra suderintas su visomis suinteresuotomis institucijomis, patvirtintas NŽT Lazdijų skyriaus vedėjos įsakymu, o ieškinyje nurodytas atidalijimo būdas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, jos teisė naudotis atidalinta turto dalimi nėra suvaržoma ar apsunkinama labiau, nei buvo iki atidalinimo.

19. Apeliaciniu skundu atsakovė ginčija pirmosios instancijos teismo argumentus, kurių pagrindu teismas nustatė egzistuojant ieškovų teisę ieškinyje nurodytu būdu atidalinti ginčo žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, teigia, kad ieškovų siūlomas žemės sklypo atidalijimo variantas pažeidžia jos teises, nes jai po atidalijimo tenka mažesnės vertės (nelygiavertis) žemės sklypas.

20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant daikto atidalijimo natūra klausimą, turi būti užtikrintas konkretaus turto naudojimo racionalumas, be to, atsižvelgiama į konkretaus atidalijamo daikto prigimtį. Teisę atsidalyti bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Tam privataus žemės sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos ir atsižvelgti į konkrečias galimybes naudotis sklypus pagal paskirtį, taip pat kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti sklypą ir juo naudotis, laikantis planuojamų sklypų paskirties (pvz., įvertinant galimybę sujungti gretutinių sklypų dalis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje L. B., M. B., S. B. v. E. K., bylos Nr. 3K-3-101/2008; 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje M. K. v. V. M., G. M., A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2007; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., bylos Nr. 3K-3-260/2009).

22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovai, įgyvendami teisę atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, teikė siūlymus ir prašė apeliantės, kaip vienos iš ginčo žemės sklypo bendraturtės, pareikšti savo poziciją dėl žemės sklypo padalijimo. Atsakovei neišreiškus konkrečių žemės sklypo atidalijimo variantų, t. y. bendraturčiams nepasiekus bendro susitarimo, ieškovai organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą ir su UAB „Geodala“ sudarė kadastrinių matavimų sutartį, kuri, atsižvelgusi į bendraturčių turimas nuosavybės dalis, parengė ginčo žemės sklypo padalijimo į tris žemės sklypus projektą.

23. Apeliantė, nesutinkanti su ieškovų siūlytu ir teismo nustatytu atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantu, apeliaciniame skunde iš esmės neginčija bendraturčių teisės atidalyti ginčo žemės sklypą natūra. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo parinktas žemės sklypo atidalijimo variantas pažeidžia jos teises, nes jai po atidalijimo tenka mažesnės vertės (nelygiavertis) žemės sklypas ir mano, kad priimtiniausias atidalijimo būdas – šalims paskirstant naujai suformuotus žemės sklypus burtų keliu.

24. Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje V. J., R. V., O. Š. v. S. B., E. G., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. M. M., L. M. v. L. M., G. G. L., R. J. M., bylos Nr. 3K-3-485/2005). Nagrinėjamu atveju ieškovai rėmėsi tuo, kad pertvarkius bendrosios nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, naujai suformuoti žemės sklypai yra lygiaverčiai, atsakovei buvo siūloma teikti savo atsidalijimo žemės sklypo variantą, tačiau jai tokia teise nepasinaudojus, nebendradarbiaujant, buvo parengtas atidalijimo projektas atsižvelgiant į bendrasavininkių turimas nuosavybės dalis.

25. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad dalijamas žemės sklypas yra keturkampis, kurį sudaro keturi kampai ir keturios kraštinės. Teismo vertinimu, dėl tokios sklypo formos jo padalijimas iš esmės yra galimas tik nubrėžus dvi lygiagrečias kraštines sklypo viduje, ir taip suskirstant žemės sklypą į tris dalis, atsižvelgiant į šalims tenkančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Teismas tyrė bylos aplinkybes ir nagrinėjo visų bendraturčių interesus į ginčo žemės sklypą bei nustatė, kad suformavus tris žemės sklypus, visi trys atidalijami žemės sklypai turi patekimą į juos iš to paties 6 metrų pločio kelio rytinėje pusėje.

26. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kai yra atidalijamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, reikia atsižvelgti į tų bendraturčių interesus, jų pageidaujamų žemės sklypų ribų išdėstymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Z. B. v. O. M. B., J. P., G. P., bylos Nr. 3K-3-559/2006). Byloje nustatyta, kad apeliantė žemės sklypu nesinaudoja, šalys nėra nusistačiusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, į kurią yra būtina atsižvelgti atidalijant šalims tenkančias žemės sklypo dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde neišdėstyta argumentų, pagrindžiančių, kad skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodyto kasacinio teismo išaiškinimo.

27. Pagal įstatyme nurodytus kriterijus pirmiausia turi būti įvertinamas bendraturčių daugumos valią išreiškiančio atidalijimo būdo pagrįstumas, t. y. ieškovų parengto ir suderinto projekto racionalumas ir atidalijamų sklypų lygiavertiškumas. Visi trys suprojektuoti sklypai turi tą pačią paskirtį – žemės ūkio, tą patį naudojimo būdą – kiti žemės ūkio paskirties sklypai, tokią pat žemės naudmenų sudėtį – ariama žemė, tas pačias jiems taikytinas žemės ir miško naudojimo sąlygas – paviršinio vandens telkinių apsaugos ir pakrantės apsaugos juostos, elektros linijų apsaugos zonos, valstybinių (nacionalinių ir regioninių) parkų apsaugos zonos. Byloje surinktų įrodymų pagrindu nustačius, kad padalijamas žemės sklypas yra netaisyklingos stačiakampio formos, nesiriboja su ežeru, nes tarp jo ir ežero yra kiti žemės sklypai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atstumas iki ežero, taip pat naujai suprojektuotų sklypų konfigūracija, kraštinių kelių metrų skirtumas nelaikytinas esminiu ir neturi esminės reikšmės sklypų vertei, todėl sutiktina su teismo išvada, kad atidalijamų sklypų charakteristikos yra identiškos ir sklypų forma negali sukurti iš esmės skirtingos šių sklypų vertės, kaip teigiama apeliaciniame skunde.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pertvarkant netaisyklingos formos žemės sklypą objektyviai nėra galimybės suformuoti atskirus žemės sklypus taisyklinga kvadrato ar stačiakampio forma. Apeliantė nors ir teigė, kad jai priskirto žemės sklypo forma turi įtakos sklypo vertei, tačiau įrodymų pagrįsti šiuos argumentus pirmosios instancijos teisme nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apeliantei neišreiškus prašymo dėl naujų įrodinėjimo priemonių prijungimo apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija nesvarsto kartu su apeliacinio skundu pateiktos konsultacijos dėl galimos kainos priėmimo klausimo (CPK 314 straipsnis).

29. Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į atidalijimą įgyvendinti, bet turi būti pateikiamas konkretus siūlymas dėl turto atidalijimo. Tinkamu bendraturčio žemės sklypo pertvarkymo planų atskleidimu kitiems bendraturčiams, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti pripažintas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas, kuriame būtų aiškiai išreikšta bendraturčio valia dėl sklypo pertvarkymo.

30. Pirmosios instancijos teismas vertino ir atsakovės poziciją dėl žemės sklypo dalių padalijamo šalims burtų keliu ir padarė pagrįstą išvadą, kad tokie atsakovės argumentai paneigia jos argumentus dėl tariamai skirtingos trijų padalijamų žemės sklypų vertės, nes apeliantė iš esmės pripažįsta, kad ją tenkintų ir teismo parinktas padalijimo būdas, jeigu sklypas būtų parinktas atsitiktine, kaip ji teigia apeliaciniame skunde, burtų tvarka.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų pasiūlytu žemės sklypų padalijimo projektu maksimaliai tiksliai išspręstas atidalijamų žemės sklypų suformavimas, jų vertės nustatymas, kelio į atidalytas žemės sklypų dalis klausimas. Šios pirmosios instancijos teismo išvados apeliacinio skundo argumentai nepaneigė, ir ji, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai atitinka CK 4.80 straipsnio 2 dalyje išdėstytus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės kriterijus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principų, vertindamas ieškovų siūlomą atidalinimo būdą, atsižvelgė į tai, kad pagal pateiktą ginčo variantą, kiekvienam iš bendraturčių tenka po vieną atskirą ir suformuotą žemės sklypą, kuris atitinka jų turimas nuosavybės dalis bendrojoje nuosavybėje, taip pat naujai suformuotų žemės sklypų teritorinį išsidėstymą.

32. Įvertinusi visus aukščiau šioje nutartyje išdėstytus motyvus dėl ieškovų pateikto 5,0328 ha žemės sklypo atidalijimo projekto, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jis atitinka šalių turimo nuosavybės teise turto dalių proporcijas, nepažeidžia ieškovų ir atsakovės teisių ir teisėtų interesų, sudaro mažiau prielaidų konfliktinei situacijai ateityje kilti, yra racionalus, suderinamas su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), o atsakovė apeliaciniu skundu motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Taigi, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovų naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas E. M. į bylą yra pateikęs įrodymus, kad jis turėjo 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (t. 3, b. l. 52-55).

34. Sprendžiant šalių prašomų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punktais, sprendžia, kad ieškovo E. M. prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

36. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 18,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, šios išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 18 Eur (aštuoniolika eurų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėMindaugas ŠimonisEgidijus Tamašauskas