Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Marijaus Šalčiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė – 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuspręsta palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti prie savęs, užkišęs už dėvimų kelnių juosmens, folijos lankstinuke, neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 2,2064 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 23,2 proc., iki kol 2025 m. sausio 5 d. apie 15.00 val. ties (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė Jurgita Mastauskienė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės ir V. A. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti V. A. galutinę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.3. Prokurorės vertinimu, nuteistajam skirta bausmė, įvertinus anksčiau minėtus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra aiškiai per švelni. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus. Siekiant, jog V. A. skirta bausmė būtų efektyvi bei galėtų atitinkamai paveikti nuteistąjį, o taip pat sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą ir leistų pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, jam skirtina 9 mėnesių laisvės apribėjimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra.

7. Pažymėtina, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotas bei teisingas bausmes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), asmens teistumą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

8. Baudžiamajame įstatyme už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. A., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, praeityje teistas keturis kartus, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir praėjus vos šešioms dienoms po to, kai buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro, pasibaigus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės laikui. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. A. daug kartų baustas administracine tvarka, iš jų daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (taip pat ir šiurkščius), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė, nesilankė. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti V. A. paskyrus artimą minimaliai – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, davė parodymus, todėl tai leido atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

9. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems motyvams dėl bausmės rūšies parinkimo nuteistojo atžvilgiu. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. A., nepakankamai ją individualizavo ir skyrė aiškiai per švelnią, neteisingą bausmę. Pagrindžiant šią išvadą, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo V. A. buvo teistas keturis kartus: 1) Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį (valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas); 2) Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (papirkimas); 3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas arba disponavimas suklastotu dokumentu); 4) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (dokumento suklastojimas arba disponavimas suklastotu dokumentu). Šios aplinkybės patvirtina, kad V. A. yra linkęs nusikalsti, įvykdyta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, o ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė. Svarbu pažymėti ir tai, kad inkriminuojama nusikalstama veika įvykdyta teistumui neišnykus ir praėjus vos 6 dienoms po to, kai V. A. atliko ankstesniu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir buvo išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad V. A. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo per pastaruosius penkerius metus buvo daugiau, nei 100 kartų baustas administracine tvarka, vyrauja Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dalis jų šiurkštūs – transporto priemonės vairavimas, neturint tam teisės, nustatyto greičio viršijimas daugiau, nei 50 km/val., paskirtų baudų nemoka (b. l. 85). Atkreiptinas dėmesys, kad po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo V. A. dar du kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat jam surašyti du administracinio nusižengimo protokolai už transporto priemonės vairavimą, kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 142-153). Be to, V. A. iškart po nusikalstamos veikos padarymo buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį, už tai, kad policijos tarnybiniame automobilyje necenzūriniais žodžiais iškeikė uniformuotus policijos pareigūnus, taip pažemindamas jų garbę ir orumą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis sistemingai daro administracinius nusižengimus, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo bei charakterizuoja jį kaip pavojingą asmenybę. Akivaizdu, kad V. A. negerbia visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir piktybiškai daro naujus administracinius nusižengimus. Bylos duomenimis, nuteistasis V. A. iki nusikalstamos veikos padarymo nedirbo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 78-79). Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, paskyrus nuteistajam V. A. griežtesnę, prokurorės apeliaciniame skunde prašomą – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo skirtą įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė yra teisinga ir proporcinga, nėra aiškiai per griežta, atitinka tiek nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jo asmenybę.

10. BK 48 straipsnio 3 dalis numato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu kartu su paskirta laisvės apribojimo bausme intensyvios priežiūros V. A. neskyrė. Kaip pagrįstai skunde nurodo prokurorė, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, neabejotinai turi teisę nuspręsti netaikyti intensyvios priežiūros ir paskirti BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus. Vis dėlto, svarbu įvertinti tai, kad intensyvi priežiūra įprastai skiriama tais atvejais, kai siekiama užtikrinti nuteistojo asmens stebėjimą nustatytu laiku bei teismo paskirtų įpareigojimų laikymąsi, užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistajam V. A. kartu su laisvės apribojimo bausme nepaskyrus intensyvios priežiūros kontrolės, nebus užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bei neužtikrins visuomenės intereso nubausti asmenį proporcinga bausme, kuri paveiktų nedaryti naujų nusikaltimų bei laikytis įstatymų.

11. Kaip ir parenkant bausmės rūšį, jos dydį, taip ir sprendžiant klausimą dėl intensyvios priežiūros kontrolės taikymo ar netaikymo, teismui privaloma atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju V. A., kaip minėta, padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, turėdamas neišnykusį teistumą, praeityje teistas keturis kartus, daugybę kartų baustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeities teistumai ir sistemingas administracinių nusižengimų darymas patvirtina, kad nuteistajam V. A. skiriamos bausmės ir administracinės nuobaudos jokios teigiamos įtakos nepadarė, neužkardė priešingo teisei elgesio. Atsižvelgiant į tai, skiriant laisvės apribojimo bausmę V. A., būtina skirti tokius įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų ne tik užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą, tačiau ir tinkamai įgyvendinti paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija įvertinusi ne tik nuteistojo V. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, atsižvelgdama į kartu su bausme paskirtų įpareigojimų paskirtį ir tikslus, sprendžia, jog būtina kontroliuoti V. A. buvimo vietą, naudojantis elektroninio stebėjimo priemonėmis, taikant jam intensyvią priežiūrą. Nagrinėjamu atveju intensyvios priežiūros skyrimas V. A. padės užtikrinti kartu su bausme paskirtų įpareigojimų (pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas) tinkamą vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. A. paskirtos bausmės.

V. A. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. A. galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra, įpareigojant: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.