Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8730-429/2018 pagal pareiškėjos A. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei J. Ž., uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie antstolės veiksmų teisėtumą, nepanaikinus taikyto arešto skolininkei priklausančiam gyvenamajam būstui. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl skolininkei priklausančio gyvenamojo būsto arešto

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad antstolės nesutikimas panaikinti areštą skolininkės (pareiškėjos) gyvenamojo namo daliai nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0161/16/02545 ir Nr. 0161/17/00263 medžiagos matyti, kad antstolė J. Ž. vykdo Panevėžio m. 5-ojo notaro biuro 2016 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5404 dėl 551,71 Eur, palūkanų išieškojimo ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 2 d. teismo įsakymą Nr. eL2-26850-920/2016 dėl 558,72 Eur, palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. J. išieškotojos UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ naudai. Antstolė 2016 m. rugsėjo 1 d. patvarkymu prisijungė prie antstolės R. S. vykdomo išieškojimo iš skolininkės turto ir lėšų, gautų realizavus turtą. Vykdomojoje byloje Nr. 0161/16/02545 antstolė 2016 m. rugpjūčio 5 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje Nr. 0161/17/00263 antstolė minėtą turtą areštavo 2017 m. vasario 14 d. turto arešto aktu. Taip pat pastarojoje vykdomojoje byloje antstolė 2017 m. kovo 1 d. turto arešto aktu areštavo 34/100 dalis pastato (paskirtis – prekybos), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą (paskirtis – maitinimo), esantį (duomenys neskelbtini). Skolininkė 2017 m. kovo 14 d. antstolei pateikė prašymą leisti jai parduoti įkeistą ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nes nori grąžinti skolas bankui ir atsiskaityti su visais išieškotojais. 2018 m. vasario 20 d. patvarkymu Nr. S18-8153 antstolė leido skolininkei parduoti ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), su sąlyga, kad lėšų, gautų už parduodamą turtą, 1 265,64 Eur suma bus pervesta į antstolės sąskaitą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad negalima taikyti arešto jai priklausančiam gyvenamajam namui, nes antstolės išieškoma suma neviršija CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytos 2 030 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių išieškomas sumas. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl apribojimų nukreipti išieškojimą į skolininko būstą, kuriame jis gyvena, taikymo momento, atsižvelgdamas į CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos normos konstrukciją („išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija <…>“) konstatavo, kad išieškoma suma turi viršyti toje normoje nustatytą ribą skelbimo apie varžytynes metu (CPK 706 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Tokią išvadą patvirtina sisteminis teisės aiškinimas, nustatantis antstolių prisijungimo prie vykdomo išieškojimo iš to paties skolininko turto ir lėšų galimybę. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVĮ) 11 punkte nustatyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, siųsdami turtą realizuojančiam antstoliui vykdomojo dokumento patvirtintą kopiją ir patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo (CPK 759 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju bendra (kartu su prisijungusiais antstoliais) išieškoma suma gali padidėti, ją lyginant su pradine išieškoma suma, todėl siekiant patenkinti išieškotojų reikalavimus skolininko teisės gali būti varžomos tokia apimtimi, kokia yra reikalinga siekiant patenkinti visų išieškotojų, o ne tik vieno ar kai kurių reikalavimus. Priešingas aiškinimas pažeistų teisėtus išieškotojo lūkesčius įvykdyti teismo sprendimą priverstinai per įmanomai trumpiausią terminą. Šie išaiškinimai paneigia apeliantės teiginį dėl draudimo areštuoti būstą, prie išieškojimo neprisijungus kitiems antstoliams. Nustatyta, kad antstolės vykdomas skolų ir vykdymo išlaidų likutis šiuo metu sudaro 1 265,64 Eur. Pareiškėja 2018 m. vasario 19 d. skunde patvirtino, kad bendra kitų antstolių vykdomų išieškojimų suma sudaro 25 085,20 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, į tai, kad iš gyvenamojo namo išieškojimas (turto realizavimas) nėra pradėtas, gyvenamojo namo dalis tik areštuota, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nėra pagrindo spręsti apie CPK 663 straipsnio 3 dalies normos pažeidimą. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis įtvirtina draudimą nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą, kai antstolė vykdo išieškojimą dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius. Šis straipsnis numato galimybę pagal skolininko ar jo šeimos narių prašymą po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, teismui nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Tokio prašymo apeliantė teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti apie pažeistas jos teises. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiuo atveju pareiškėja deklaratyviai remiasi negalimumu areštuoti paskutinį skolininkės būstą, kadangi pati prašė antstolės leisti jai parduoti gyvenamąjį būstą, kad galėtų grąžinti skolas bankui ir atsiskaityti su visais išieškotojais.

Dėl skolininkės turto arešto masto

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Apeliantė teisingai nurodo, kad antstolė, areštuodama skolininkei priklausantį gyvenamąjį būstą, jo vertės nenustatė, tačiau tai neleidžia spręsti apie neteisėtus antstolės veiksmus. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pagal SVĮ 11 punktą, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas (tai paneigia apeliantės teiginį, kad SVĮ nenumato draudimo realizuoti areštuotą turtą, jei antstolė tokiam turtui taikė areštą ne pirma). Minėta, kad antstolė gyvenamąjį namą areštavo 2016 m. rugpjūčio 5 d. ir 2017 m. vasario 14 d. turto arešto aktais, tačiau iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad antstolė R. G. šį turtą areštavo anksčiau, t. y. 2015 m. gruodžio 29 d. Kadangi antstolė R. G. būstą areštavo pirmoji, dėl ko skolininkės turtą turėtų realizuoti antstolė R. G., šį turtą areštuojant antstolei J. Ž. nebuvo teisinio pagrindo jo įkainuoti rinkos kainomis. Pažymėtina, kad skolininkė turto arešto akto neskundė, su juo sutiko. Kita vertus, iš 2018 m. birželio 29 d. VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad šiuo metu antstolė R. G. skolininkei priklausančiam gyvenamajam namui taikytą areštą panaikino, todėl antstolė J. Ž. privalo patikslinti turto arešto aktą pagal CPK 678, 681 straipsnių reikalavimus.Apeliantė nepagrindė, kad antstolė areštavo skolininkės turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, kadangi yra vykdomas išieškojimas iš jai priklausančio komercinės paskirties turto, kurį realizavus visos pareiškėjos skolos bus padengtos. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolės R. S. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0106/14/06262 antstolė 2016 m. liepos 20 d. patvarkymu Nr. 0106/14/06262 S-906 remdamasi UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės ekspertizės aktu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., ir pastatą kavinę–valgyklą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino 52 000 Eur. Antstolė R. S. 2016 m. rugpjūčio 29 d. patvarkymu paskelbė pareiškėjos turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, parduodant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pastatą kavinę–valgyklą ir jai priklausančias 34/100 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pradinė turto pardavimo kaina 41 600 Eur. 2016 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr. 0106/14/06262 1-1306 antstolė R. S. paskelbė skolininkės minėto turto pardavimą iš antrųjų varžytynių. Pradinė turto pardavimo kaina 31 200 Eur. Iš varžytynių (pirmųjų ir antrųjų) parduodamo turto kaina atitiko CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatytą pradinę turto kainą (atitinkamai 80 proc. ir 60 proc. turto kainos nuo 52 000 Eur). Turtas nebuvo parduotas, varžytynėse nedalyvavus nė vienam varžytynių dalyviui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad neparduotas iš varžytynių turtas yra nelikvidus, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo spręsti, jog jį realizavus gautų pajamų užtektų antstolių vykdomiems išieškojimams padengti. Minėta, kad vykdomą visų antstolių išieškojimų sumą iš skolininkės 2018 m. vasario 19 d. sudarė 25 085,20 Eur, ši suma dėl priteistų palūkanų nuo išieškomos sumos nuolat didėja. Nei vienam pirkėjui nepareiškus noro įsigyti apeliantei priklausantį turtą už 31 200 Eur kyla pagrįstos abejonės, jog vėliau atsiras pirkėjų, norinčių tą patį turtą įsigyti už didesnę kainą. Apeliantė nurodo, kad pasiūlymas pirkėjams nebuvo patrauklus, nes varžytynėse buvo parduodama dalis pastato kavinės–valgyklos (parduotuvė–viešbutis nebuvo parduodami), tačiau šių argumentų ji niekaip nepagrindė, nenurodė, kad yra pirkėjas, kuris įsigytų visą skolininkės komercinės paskirties turtą (CPK 704, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas antstolės R. S. gautas UAB „Lituka ir Ko“ turto vertės ekspertizės aktas, todėl apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti žemės sklypo ir ant jo esančios parduotuvės–viešbučio vertės. Atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio 29 d. turto arešto aktą, kuriame nurodyta preliminari minėto turto vertė sudarė 18 455 Eur, nevertinant natūralaus turto nusidėvėjimo, preliminariai spręstina, kad parduodant iš varžytynių visą komercinės paskirties turtą jo kaina būtų ne didesnė kaip 39 724 Eur (18 455 x 80 proc. + 31 200 x 80 proc.). Tuo remiantis atmestini apeliantės teiginiai, jog pardavus turtą galima gauti 52 000 Eur ar 82 834 Eur išieškojimams padengti. Pažymėtina, kad areštuota ½ dalis gyvenamojo namo yra įkeista AB Lietuvos valstybiniam komerciniam bankui, todėl vykdant išieškojimą ir pardavus hipoteka įkeistą turtą pirmiausia bus dengiamas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, o iš likusios sumos – kitų išieškotojų reikalavimai ir antstolių vykdymo išlaidos. Pareiškėja turėjo pateikti įrodymus patvirtinančius, kad antstolė areštavo turto daugiau negu būtina, tačiau to nepadarė, šia aplinkybe rėmėsi deklaratyviai (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje vykdymo proceso stadijoje labiau tikėtina, kad išieškojimui padengti nepakaks areštuoto turto, esančio (duomenys neskelbtini), dėl ko ½ dalies gyvenamojo namo arešto panaikinimas pažeistų teisėtus išieškotojos lūkesčius ir neatitiktų vykdymo proceso tikslo įvykdyti teismo sprendimą priverstinai per įmanomai trumpiausią terminą.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas skundą dėl antstolės veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Tuo vadovaujantis apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.