Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei Jurgitai Žilinskaitei, UAB „Lietuvos dujų teikimas“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Jurgita Žilinskaitė 2018-02-27 priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo bei skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0161/17/00263 ir Nr. 0161/16/02545 persiuntė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, nurodydama, kad skolininkės bendra suma viršija 2030,00 Eur, areštas turto vertės neviršijo, sklininkės pajamos per mažos, kad į jas būtų nukreipiamas išieškojimas, kitas turtas yra nelikvidus.

Suinteresuotas asmuo UAB „Lietuvos dujų teikimas“ teismui atsiliepimo į skundą nepateikė.

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2018 m. kovo 19 d. paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

skundas atmestinas.

Susipažinus su vykdomųjų bylų Nr. 0161/16/02545 ir Nr. 0161/17/00263 medžiaga, nustatyta, kad antstolės Jurgitos Žilinskaitės kontoroje vykdomas Panevėžio m. 5-ojo notaro biuro 2016- 07-11 išduotas Vykdomasis įrašas Nr. 5404 dėl 551,71 Eur išieškojimo iš skolininkės A. J. (a. k. 45603190170) išieškotojai UAB "Lietuvos dujų tiekimas" ir Kauno apylinkės teismo 2016-11-02 išduotas Teismo įsakymas Nr. eL2-26850-920/2016 dėl 558,72 Eur išieškojimo iš skolininkės A. J. (a. k. 45603190170) išieškotojai UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. 2017-02-14 antstolė turto arešto aktu Nr. S17-7743 areštavo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio J. Staugaičio g. 22, Kaune (vykdomosios bylos Nr. 0161/17/00263 b.l.36-38, vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02545 b.l.33-35). 2017-03-01 antstolė turto arešto aktu Nr. S17-10143 areštavo 34/100 dalis pastato (paskirtis - prekybos), esančio Ukmergės r. sav., Vepriai, Ukmergės g. 1, bei pastatą (paskirtis – maitinimo), esantį Ukmergės r. sav., Vepriai (vykdomosios bylos Nr. 0161/17/00263 b.l.47-49). 2018-02-20 patvarkymu Nr. S18-8153 antstolė Jurgita Žilinskaitė leido skolininkei parduoti ½ dalį gyvenamojo namo, esančio J. Staugaičio g. 22, Kaune, su sąlyga, kad lėšos, gautos už parduodamą turtą 1265,64 Eur sumai bus pervestos į antstolės sąskaitą (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02545 b.l.108-109).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga (teismas vykdo apsauginę funkciją).

Pareiškėja nurodo, kad antstolė areštuodama skolininkės turtą pažeidė teisės normas, kadangi ji areštavo žymiai didesnę pareiškėjai priklausančio turto dalį negu yra išieškotina suma, išieškoma suma neviršija 2030 Eur, dalis parduotuvės ir kavinė -valgykla yra žymiai vertingesni už skolas, todėl areštuoti gyvenamąjį būstą nebuvo pagrindo.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Priverstinis vykdomojo dokumento dėl piniginių sumų išieškojimo vykdymas susideda iš skolininko turto paieškos, skolininko turto arešto ir šio turto priverstinio realizavimo (CPK 662-727 straipsniai). Įstatyme įtvirtinti apribojimai nukreipti pinigų išieškojimą į skolininko turtą, jei išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme numatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų (CPK 663 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolė nukreipė skolų išieškojimą į skolininkės pensiją, tačiau kadangi pareiškėjos pajamų gaunama tik 11-14 Eur per mėnesį vienoje vykdomojoje byloje, tai antstolė pagrįstai sprendė, kad reikalinga ieškoti kito skolininkės turto ir jį areštuoti, kadangi skolos nebūtų išieškomos per šešių mėnesių laikotarpį. Skolininkė nepateikė įrodymų, kad išieškomą sumą galima išieškoti per 6 mėnesius iš gaunamų pajamų, todėl nėra pagrindo teigti, jog antstolė, ieškodama kito skolininkės turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, pažeidė teisės normas.

Atsižvelgiant į skolininko gyvenamojo būsto apsaugos principą, CPK 663 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta įsiskolinimo riba – 2030 eurų, kai gali būti realizuojamas skolininkui priklausantis būstas, kuriame jis gyvena. Šios normos tikslas – apsaugoti skolininką nuo gyvenamojo būsto netekimo, kai išieškoma skola yra santykinai nedidelė, todėl, tikėtina, išieškojimas gali būti sėkmingas ir nerealizuojant skolininko gyvenamojo būsto. Nors CPK 663 straipsnio 3 dalyje, skirtingai nei CPK 663 straipsnio 4 dalyje, tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad būstas, iš kurio negalima išieškoti, būtų paskutinis skolininko būstas, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CPK 663 straipsnio 3 dalies norma turi būti aiškinama sistemiškai su CPK 663 straipsnio 4 dalimi ir tokiu būdu, kad išieškojimo ribojimas ne mažesne kaip 2030 eurų išieškoma suma būtų taikomas tik skolininko gyvenamajam būstui, kuriame jis realiai gyvena ir kuris yra paskutinis jo būstas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Nors areštuota ½ dalis gyvenamojo namo, esančio J. Staugaičio g. 22, Kaune, yra vienintelis gyvenamosios paskirties skolininkei priklausantis turtas, tačiau pati skolininkė 2017-03-14 antstolei pateikė prašymą leisti jai parduoti šį turtą, o antstolė tokį prašymą patenkino (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02545 b.l. 60-61, 108-109). Taigi, pareiškėja tik deklaratyviai remiasi šiuo argumentu, kad negalima išieškoti iš paskutinio būsto. Be to, 2016-09-01 patvarkymu Nr. S16-40986 (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02545 b.l. 47) antstolė prisijungė prie išieškojimo kitoje vykdomojoje byloje. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikant CPK 663 straipsnio 3 dalį ir nustatant iš skolininko išieškomą sumą, nėra draudimo prie pradinės antstolio išieškomos sumos pridėti kitų antstolių, kurie CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu prisijungė prie išieškojimo, išieškomas sumas. Nors teismui nėra pateikti duomenys, kokia suma yra išieškoma vykdomojoje byloje, prie kurios prisidėjo antstolė, tačiau pati pareiškėja skunde nurodo, jog bendra įsiskolinimų suma yra 25 085,20 Eur.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju išieškojimas iš gyvenamojo būsto nėra pradėtas - šis turtas yra tik areštuotas, siekiant apsaugoti išieškojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-07-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463-915/2015). Taigi, antstolė nepažeidė CPK 663 straipsnio normų, areštuodama ½ dalį gyvenamojo namo, esančio J. Staugaičio g. 22, Kaune.

CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata sistemiškai aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas nustatė, kad antstolė, areštuodama skolininkei priklausantį turtą, jo vertės nenustatė, kadangi tikroji rinkos vertė antstolei nebuvo žinoma, tačiau antstolė nurodė turto arešto mastą, kuris atitiko likusios nepadengtos skolos ir vykdymo išlaidų dydį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos CPK 675 straipsnio 2 dalies nuostatos. Tik atlikus turto vertinimą būtų galima spręsti klausimą apie arešto masto (ne) pažeidimus. Pažymėtina, jog pareiškėja įstatymo jai suteikta teise nepasinaudojo ir nustatytu terminu antstolės priimtų turto arešto aktų neskundė (CPK 510 straipsnis), o nesutikdama su areštuoto turto mastu, įrodymų, patvirtinančių, jog antstolė areštavo turto daugiau, negu būtina, nepateikė ir šia aplinkybe remiasi deklaratyviai (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, VĮ Registrų centro skaičiuoklėje nurodyta vidutinė rinkos vertė nepatvirtina, jog šio konkretaus turto vertė priverstinio pardavimo atveju atitinka jo likutinę vertę ir kad šio turto pakaks išieškojimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolė pagrįstai patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą nurodė, jog ½ daliai gyvenamojo namo, esančio L. Staugaičio g. 22, Kaune, yra taikoma hipoteka bei dar du ankstesni teismo/antstolių areštai; jai priklausančioms 34/100 dalims parduotuvės - viešbučio, esančio Ukmergės g. 1, Vepriuose, Ukmergės r. sav., ir kavinei - valgyklai, esančiai Ukmergės g. 1, Vepriuose, Ukmergės r. sav., taip pat yra taikoma visa eilė apribojimų - neskaitant antstolės Jurgitos Žilinskaitės arešto, dar taikomi kiti apribojimai (antstolių ar teismo areštai), todėl akivaizdu, kad, esant tiek apribojimų, reali turto vertė, iš kurios būtų galima tenkinti išieškotojo reikalavimus, nėra tokia, kokią nurodo pareiškėja. Sutiktina ir su antstolės argumentu, jog ta aplinkybė, kad turtas, esantis Vepriuose, Ukmergės r. sav., 2016 metais buvo bandomas parduoti iš varžytynių už kainą, dar mažesnę negu jo rinkos vertė, tačiau parduotas nebuvo, patvirtina, jog jis nėra likvidūs. Nors pareiškėja mano, kad skolas galima išieškoti realizuojant 34/100 dalis parduotuvės - viešbučio bei kavinės – valgyklos, tačiau šiuo metu tai nėra realiai įgyvendinamas būdas, nes antstolė yra ne pirma pritaikiusi šiam turtui areštą; iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02545 b.l. 99-100), kad be antstolės Jurgitos Žilinskaitės šiam turtui areštas taikytas dar 6 kartus.

CPK 662 str. 4 d. numato, kad iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kad minėtas turtas yra nelikvidus, daryta išvada, jog antstolė turėjo teisę išieškojimą nukreipti ir į paskesnės eilės skolininkei priklausantį turtą. Vis dėl to, pažymėtina ir tai, kad iki šiol antstolė dar nenukreipė išieškojimo į skolininkės areštuotą turtą, o jį tik areštavo, todėl pažeisti CPK 662 str. 4 d. nuostatų ji negalėjo.

Negalima sutikti ir su pareiškėjos teiginiu, kad priėmusi 2016-09-01 patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. S16-40986, antstolė negali taikyti jokių kitų priverstinio poveikio priemonių. Tokio ribojimo teisės aktai nenumato. Priešingai - CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Skolininkė taip pat turėtų siekti kuo skubiau grąžinti skolas, nekliudant antstolei atlikti vykdymo veiksmus, domėtis vykdymo eiga ir vykdyti kitas skolininko pareigas (CPK 644 str.). Pareiškėja, manydama, kad galima, kaip ji nurodo, skolas išieškoti iš daug didesnės vertės už skolas turto, pati galėtų imtis iniciatyvos, siūlyti antstolei būdus, kaip galima būtų skubiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, pavyzdžiui, prašyti antstolių leisti jai parduoti 34/100 dalis parduotuvės - viešbučio bei kavinės – valgyklos bei tokiu būdu grąžinti skolas, ar siūlyti savo pirkėją, tačiau to nedaro, o elgiasi priešingai – prašo antstolės skubiai išduoti leidimą parduoti jai priklausančią gyvenamojo namo dalį (vykdomosios bylos Nr. 0161/16/02545 b.l. 60-61), o vėliau, skųsdama antstolės veiksmus, nurodo, jog ribojama jos teisė į gyvenamąjį būstą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniu, 510 straipsniu, 611 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.