Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), prašymą nustatyti ilgesnį terminą sumokėti baudai, paskirtai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-486-1170/2024.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-486-1170/2024 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, paskiriant galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į A. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 diena, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL (1 900 Eur). Aptartu nuosprendžiu taip pat nustatytas 2 mėnesių terminas baudai sumokėti, šį terminą skaičiuojant nuo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 10 d. (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenys).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 30 d. gautas nuteistojo A. S. prašymas išdėstyti paskirtą baudą 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Nurodė, kad per paskirtą terminą sumokėti baudos jam nepavyks, kadangi jis mažai uždirba bei gyvena su sergančia motina (b. l. 1).

Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo A. S. prašymą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis nesumokėjo, o juridinis asmuo nustatytu laiku nepervedė baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.

BK 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).

Sistemiškai aiškinant šias teisines nuostatas, matyti, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis, visų pirma, vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Šis išaiškinimas yra akcentuojamas ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šiuo metu galiojančio BVK 6 straipsnio nuostatas teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Kita vertus, bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Be to, baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. T-155-397/2018).

Teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019 ).

Iš Liteko duomenų matyti, kad nuteistasis A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, nustatant 2 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos jos sumokėjimo terminą. Be kita ko, į A. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 1 diena, laikant, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 38 MGL (1 900 Eur). Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. gegužės 10 d., todėl A. S. paskirta bauda turi būti sumokėta iki 2024 m. liepos 11 d.

Nuteistasis A. S. prašymą dėl baudos termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2024 m. gegužės 30 d. Akivaizdu, kad nuteistasis prašymą dėl jam paskirtos baudos sumokėjimo per ilgesnį terminą pateikė nepasibaigus savanoriškam terminui baudai sumokėti ir nepradėjus priverstinio baudos išieškojimo proceso.

Susipažinus su nuteistojo teismui pateikto prašymo turiniu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad A. S. nevengia savanoriškai sumokėti jam paskirtą baudą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (piniginių lėšų trūkumo) to padaryti negali per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą, t. y. pasak nuteistojo, pastarasis per minėtą laikotarpį baudos sumokėti nesugebėtų, kadangi jis mažai uždirba ir gyvena su sergančia motina. Kaip matyti ir iš Liteko duomenų, A. S. šiuo metu yra oficialiai nedirbantis, gaunantis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) Eur išmoką. Be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. S. nurodė, kad neoficialiai pastoviai dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo pavasario iki žiemos, gauna išmoką (apie (duomenys neskelbtini) Eur dydžio), tačiau turi ir antstolių, kuriems moka po (duomenys neskelbtini) Eur. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į bausmės paskirtį ir nuteistojo išreikštą norą sumokėti jam paskirtą baudą bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga suteikti galimybę A. S. sumokėti paskirtą baudą savanoriškai, tokiu būdu išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.

Atsižvelgiant į tai, A. S. prašymas tenkintinas ir baudos sumokėjimo terminas pratęstinas, nustatant bendrą 1 metų ir 6 mėnesių terminą sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu paskirtą 38 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (t. y. nuo 2024 m. gegužės 10 d.).

Nuteistajam išaiškintina, jog teismas nustato tik bendrą 1 metų 6 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl nuteistasis pats savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti.

Nustatyti nuteistajam A. S. 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-486-1170/2024 paskirtos ir likusios nesumokėtos 38 MGL (1 800 Eur) dydžio baudos mokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 10 d.

Išaiškinti A. S., kad paskirta bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nuosprendyje.

Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.