- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-1089-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28890-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“
- Atsakovas
- J. T.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Moment Credit“ ieškinį atsakovei J. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė, priteisti iš atsakovės 4 598,29 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Moment Credit“ iš atsakovės J. T. 3 549,40 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 549,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 23 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės J. T. 80 Eur žyminio mokesčio ir 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
3. Nustatė, kad ieškovė UAB „Moment Credit“ ir atsakovė J. T., pasinaudodama Z. T. elektroniniais mokėjimų duomenimis, Z. T. vardu 2017 m. rugsėjo 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 46803100987 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu (įskaitant visus vėlesnius Sutarties papildymus) ieškovei faktiškai buvo išmokėta 4 200 Eur kredito suma: 2017 m. rugsėjo 21 d. – 250 Eur, 2018 m. vasario 6 d. – 150 Eur, 2018 m. lapkričio 30 d. – 100 Eur, 2018 m. gruodžio 3 d. – 300 Eur, 2018 m. gruodžio 30 d. – 250 Eur, 2019 m. sausio 4 d. – 150 Eur, 2019 m. sausio 18 d. – 250 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. – 50 Eur, 2019 m. balandžio 19 d. – 900 Eur, 2019 m. gegužės 28 d. – 300 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 900 Eur, 2019 m. birželio 25 d. – 600 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ieškovės kartu su 2021 m. lapkričio 19 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti mokėjimų nurodymai. Byloje taip pat nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. atsakovė ar su ja susijęs trečiasis asmuo J. T. sumokėjo ieškovei 650,60 Eur sumą. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad tiesioginiais ieškovės nuostoliais laikytina 3 549,40 Eur suma (4 200 Eur atsakovei faktiškai išmokėta kredito suma – 650,60 Eur ieškovei grąžinta suma), o ne 4 598,29 Eur, kaip ieškinyje nurodo ieškovė. Atkreipė dėmesį, kad pati ieškovė pareikštame ieškinyje nurodo, jog šioje byloje reiškia reikalavimą tik dėl tiesioginių nuostolių. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė raštu sutiko atlyginti ieškovei didesnius nuostolius, negu nustatyta šioje byloje, neturi įtakos sprendžiant dėl atsakovės deliktinės atsakomybės apimties, nes šioje byloje įrodytais pripažintina būtent 3 549,40 Eur dydžio tiesioginių nuostolių suma.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiame 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-961/2021 nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai. Aptariamu atveju atsakovė, neteisėtai pasinaudojusi svetimais elektroniniais mokėjimų duomenimis, apgaule iš ieškovės gavo kreditus, dėl ko ieškovei buvo padaryta 3 549,40 Eur turtinė žala. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nurodytų motyvų pagrindu ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo teismas tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovės naudai iš atsakovės 3 549,40 Eur žalos atlyginimo (tiesioginių nuostolių).
5. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 3 549,40 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 23 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė UAB „Moment Credit“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą dalyje dėl dalies tiesioginių nuostolių priteisimo ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti ieškovės UAB „Moment Credit“ ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės J. T. ieškovės naudai 4598,29 Eur tiesioginių nuostolių.
7. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
7.1. Ieškovės vertinimu, sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dalyje, kurioje teismas netenkino dalies ieškovės reikalavimų dėl visos tiesioginių nuostolių sumos priteisimo - teismas ieškovės tiesioginiais nuostoliais laikė tik 3549,40 Eur sumą (t. y. faktiškai atsakovei išmokėtą sumą), o ne 4598,29 Eur sumą, nurodytą ieškovės. Teismas šiuo atveju nepagrįstai sieja realiai patirtus ieškovės nuostolius tik su faktiškai išmokėta pinigų suma. Kadangi nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra numatyta, kad patirti nuostoliai turėtų būti siejami tik su piniginių sumų tiesioginiu išmokėjimu, o sukurti savo sutartinius įsipareigojimus (prisiimti papildomus ar pakeisti esamus) sutarties šalys gali ir nedarydamos piniginių transakcijų (pavyzdžiui, vykdant priešpriešinių piniginių įsipareigojimų įskaitymą).
7.2. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 11 d. ieškovė buvo įpareigota teismo pašalinti ieškinio trūkumus ir pateikti paaiškinimus dėl tiesioginių nuostolių dydžio susidarymo pagal konkrečias vartojimo kredito sutartis. Atitinkamai 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, pateikė papildomus paaiškinimus chronologine tvarka dėl kiekvienos iš vartojimo kredito sutarties ir pateikė tiesioginius nuostolius pagrindžiančius įrodymus. Teismas visiškai nevertino ir ignoravo ieškovės 2021 m. lapkričio 19 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl susidariusios 4598,29 Eur dydžio tiesioginių nuostolių ir 4201,23 Eur negautų pajamų sumos. Atitinkamai teismas tiesiog aritmetiniu būdu sudėjo atsakovei pervestas sumas (pagal ieškovės pateiktus banko mokėjimo pavedimus) ir tokiu būdu nustatė ieškovės tiesioginių nuostolių dydį, laikydamas ieškovės įrodytais tik 3549,40 Eur bendrą bankinių mokėjimų sumą.
7.3. Pažymėjo, kad kredito refinansavimas yra naujo kredito suteikimas, kai anksčiau suteikta paskola ir iki tol sukaupti kliento įsipareigojimai (kreditas, nesumokėtos palūkanos ir mokesčiai) yra įskaitomi į naujo kredito sumą - t. y. naujasis kreditas padengia iki tol susidariusius kliento įsipareigojimus. Ir šis padengimas vyksta įskaitymo būdu, neatliekant piniginių mokėjimų (iš kliento bendrovei ir atgal). Vartojimo kredito refinansavimas laikytinas naujo vartojimo kredito suteikimu, kuriam taikomi visi vartojimo kreditu teikimo veikla reglamentuojančiu teisės aktų reikalavimai. Refinansuojami kreditai gali būti tiek to paties vartojimo kredito davėjo, kuris atlieka kreditų refinansavimą, tiek kito vartojimo kredito davėjo su kuriuo skolininkas turi sudaręs vartojimo kredito sutartį (sutartis). Dėl to 4598,29 Eur tiesioginių nuostolių suma susidarė atsakovei keliskart refinansavus turimus įsipareigojimus, kas reiškia, kad paskolintos sumos, nors nebuvo faktiškai išmokėtos atsakovei, atitinkamai progresyviai didėdavo dėl refinansavimo (papildomo skolinimosi). Tai reiškia, kad atitinkamą atsakovės skolą sudarydavo paskolinta kredito suma ir kredito kaina (palūkanos), o atlikus refinansavimą laikoma, kad skola (paskolinta suma ir kredito kaina/palūkanos) buvo padengiama (refinansuota/paskolinta papildomai) už atitinkamą kainą. Ir taip, atsakovei kelis kart atlikus refinansavimą (pasiskolinus papildomai), faktiškai paskolinta suma progresyviai padidėdavo ir be faktiškai pervedamų pinigų sumų atsakovei.
7.4. Atkreipė dėmesį, jog refinansavimą klientui galėjo suteikti ir kita vartojimo kredito bendrovė (kas yra dažna praktika vartojimo kreditų rinkoje) ir toks refinansavimas būtų įvykdytas taip: 1) refinansavimą suteikianti bendrovė sumokėtų ieškovei kliento refinansuojamą sumą 4598,29 Eur; 2) ši refinansuota suma 4598,29 Eur atitinkamai būtų laikoma kaip kliento naujas įsipareigojimas naujajam kreditoriui. Tokiu atveju, vadovaujantis pirmosios instancijos teismo logika, susidarytų situacija, kad refinansavimą suteikusiai bendrovei būtų priteista visa suteikto refinansavimo suma (šiuo atveju, 4598,29 Eur), kadangi dėl šios sumos įvyko bankinis mokėjimas. Tačiau toks teismo vertinimas remiantis vien pinigų išmokėjimo (angl. cash flow) faktu, būtų nepagrįstas, nes bendrovės reikalavimą teisiškai pagrindžia vartojimo kredito sutarties nuostatos, o ne bankiniai pavedimai (kurie ne visada vykdomi, nes refinansavimas gali būti įvykdytas įskaitymu). Taigi, teismas nepagrįstai tiesioginių nuostolių sampratai suteikė tokią prasmę, kad pagal ją tiesioginiai nuostoliai būtų suprantami taip siaurai, jog apimtų tik nuostolius, kuriuos ieškovas patiria išmokėdamas sumas pagal vartojimo kredito sutartį. Tokiu būdu teismas, nustatydamas prašomų priteisti tiesioginių dydį, pasirinko netinkamą tokio pobūdžio nuostolių dydžio nustatymo metodiką (elementarų pervestų sumų aritmetinį sudėjimą), kas lėmė tai, jog buvo netinkamai nustatytas žalos dydis ir pažeistas visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis).
7.5. Pažymėjo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė ieškiniu reikalavo apskritai tik tiesioginių nuostolių, kuriais turi būti laikoma faktiškai paskolinta suma atsakovei (o ne bankinių mokėjimų aritmetinė suma), ir tai buvo aiškiai atskleista atsakovei bei jos patvirtinta specialiosiose kredito sutarties sąlygose kiekvieną kartą atsakovei skolinantis papildomai/refinansuojant. Nors ieškovė netgi turėjo teisę reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių (4598,29 Eur), bet ir kredito kainos už visą naudojimosi kreditu laikotarpį.
7.6. Pažymėjo, kad nurodytą poziciją ir aiškinimą patvirtina Lietuvos banko finansų rinkos priežiūros tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi, taip pat būdama vartotojų ir vartojimo kredito davėjų ginčus nagrinėti įgaliota valstybės institucija (Vartojimo kredito įstatymo 38 str. 2 d.), todėl turinti teisę spęsti ginčus tarp vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo. Nurodė, kad refinansuojami vartojimo kreditai gali būti tiek to paties vartojimo kredito davėjo, kuris atlieka refinansavimą, tiek kito vartojimo kredito davėjo su kuriuo skolininkas turi sudaręs vartojimo kredito sutartį (sutartis). Abiem atvejais įvyksta refinansavimas, skirtumas tik tas, jog vienu atveju vartotojas vartojimo kreditą grąžina kito vartojimo kredito davėjo paskolintomis lėšomis, o ne to paties, tačiau abiem atvejais laikoma, kad vartojimo kreditas vartotojo grąžinamas ne vartotojo nuosavomis lėšomis, bet skolintomis (t. y. to paties, ar naujojo vartojimo kredito davėjo paskolintomis lėšomis). Taigi, faktinis pinigų išmokėjimas refinansavimui neturi reikšmės, todėl ieškovės prašoma priteisti tiesioginių nuostolių suma yra pagrįsta tinkamai ir turėjo būti priteista visa.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė J. T. laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d. neteisėtai įgijo ir laikė Z. T. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, taip pat neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, neteisėtai naudojo elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tokiu būdu apgaule savo naudai įgydama svetimą ar nedidelės vertės svetimą turtą. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-961/2021 atsakovė prisipažino, kad nurodytu laikotarpiu pateikė paraiškas ir gavo iš UAB „Moment Credit“ 12 kreditų įvairiomis sumomis, dalį gautų kreditų persivedė iš motinos Z. T. sąskaitos į savo sąskaitą, o kitą dalį išgrynino iš motinos banko kortelės, kurią pasiėmė motinai nematant. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-423-961/2021 atsakovė pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 214 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 3 dalyje. Ieškovė UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės J. T. padarytą žalą (tiesioginius nuostolius), t. y. 4 598,29 Eur. Nurodė, kad laikotariu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2019 m. birželio 25 d., atsakovė J. T. tęsdama nusikalstamą veiką iš UAB „Moment Credit“ pasiskolino kreditų (buvo atliekami papildomi skolinimaisi ir kredito refinansavimas), kurių bendra suma sudarė prašomą priteisti sumą – 4598,29 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės J. T. 3 549,40 Eur žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau nurodė, jog byloje įrodytais pripažintina 3 549,40 Eur dydžio tiesioginių nuostolių suma, kurią ieškovei priteisė.
11. Apeliantė (ieškovė) nesutikdama su nepatenkinta ieškinio dalimi (dėl 1 048,89 Eur), nurodė, kad teismas nepagrįstai sieja realiai patirtus ieškovės nuostolius tik su faktiškai išmokėta pinigų suma. Atkreipė dėmesį, kad 2021 m. lapkričio 19 d. ieškovė, šalindama teismo nustatytus trūkumus, pateikė papildomus paaiškinimus chronologine tvarka dėl kiekvienos iš vartojimo kredito sutarties ir pateikė tiesioginius nuostolius pagrindžiančius įrodymus, tačiau teismas visiškai nevertino ir ignoravo ieškovės 2021 m. lapkričio 19 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl susidariusios 4598,29 Eur dydžio tiesioginių nuostolių sumos.
12. Taigi, byloje kilo ginčas dėl ieškovės patirtos žalos (tiesioginių nuostolių) dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja tik šioje dalyje.
13. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteistinos žalos dydį iki 3 549,40 Eur, iš esmės rėmėsi tuo, jog iš byloje ieškovės pateiktų mokėjimo nurodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Moment Credit“ atsakovei pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 46803100987 (įskaitant visus vėlesnius Sutarties papildymus) faktiškai išmokėjo 4 200 Eur kredito sumą. Taip pat nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 12 d. iki 2019 m. atsakovė ar su ja susijęs trečiasis asmuo J. T. sumokėjo ieškovei 650,60 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tiesioginiais ieškovės nuostoliais laikytina 3 549,40 Eur suma (4 200 Eur atsakovei faktiškai išmokėta kredito suma – 650,60 Eur ieškovei grąžinta suma), o ne 4 598,29 Eur, kuriuos ieškiniu prašė priteisti ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.
14. Visų pirma, sutiktina su apeliante, kad teismas nepagrįstai tiesioginių nuostolių dydį siejo tik su faktiškai išmokėtomis pinigų sumomis atsakovei. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog iš byloje ieškovės pateiktų mokėjimo duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Moment Credit“ pagal 2017 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 46803100987 (įskaitant visus vėlesnius Sutarties papildymus) faktiškai atsakovei išmokėjo 4 200 Eur kredito sumą, t. y. 2017 m. rugsėjo 21 d. – 250 Eur, 2018 m. vasario 6 d. – 150 Eur, 2018 m. lapkričio 30 d. – 100 Eur, 2018 m. gruodžio 3 d. – 300 Eur, 2018 m. gruodžio 30 d. – 250 Eur, 2019 m. sausio 4 d. – 150 Eur, 2019 m. sausio 18 d. – 250 Eur, 2019 m. balandžio 9 d. – 50 Eur, 2019 m. balandžio 19 d. – 900 Eur, 2019 m. gegužės 28 d. – 300 Eur, 2019 m. birželio 5 d. – 900 Eur, 2019 m. birželio 25 d. – 600 Eur, tačiau teismas neatsižvelgė ir nevertino byloje prijungtų ieškovės rašytinių paaiškinimų, kurie pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (Sutarties specialiosiomis sąlygomis, mokėjimų nurodymais ir kt.), ir kuriuose aiškiai nurodoma, kad ieškovės prašomi priteisti tiesioginiai nuostoliai (4 598,29 Eur) atsirado dėl ieškovės įsipareigojimų refinansavimo. Kaip paaiškinimuose nurodo ieškovė, bei kaip tai patvirtina byloje pateikto vartojimo kredito sutarties Nr. 46803100987 specialiųjų sąlygų turinys, ieškovė 2017 m. rugsėjo 21 d. suteikė 250 Eur kredito sumą 21 mėn. 11 d. laikotarpiui, tačiau po šios kredito sutarties specialiųjų sąlygų sudarymo bendrovė jokių mokėjimų negavo. Atsakovė 2018 m. vasario 6 d., 2018 m. lapkričio 30 d., 2018 m. gruodžio 3 d., 2018 m. gruodžio 30 d., 2019 m. sausio 4 d., 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. balandžio 3 d., 2019 m. balandžio 9 d., 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 25 d. ir 2019 m. liepos 13 d. išreiškė valią padengti esamus įsipareigojimus (refinansuoti įsipareigojimus). Paskutinį kartą refinansuojant atsakovės įsipareigojimus (2019 m. liepos 13 d.) buvo suteikta (refinansuota) 4 598,29 Eur kredito suma 47 mėn. 20 d. laikotarpiui už 4389,23 Eur kredito kainą, viso grąžintina suma sudarė 8987,52 Eur (įskaitant ir negautas pajamas). Iš 2019 m. liepos 13 d. sudarytų specialiųjų sąlygų matyti, jog paskutinio refinansavimo metu atsakovės turimi įsipareigojimai bendrovei buvo 5225,12 Eur, kuriuos sudarė ankstesnių kreditų, mokesčių bei palūkanų suma (4498,94 Eur kreditas + 661,13 Eur mokesčių ir 65,05 Eur sukauptos palūkanos). Taigi, atlikus refinansavimą 2019 m. liepos 13 d. ieškovės patirti tiesioginiai nuostoliai sudarė 5 225,12 Eur. Vis dėlto, kaip nurodė ieškovė refinansuojant turimus įsipareigojimus jai buvo grąžinta 626,83 Eur mokesčių suma, todėl atėmus šią sumą patirti tiesioginiai nuostoliai sudaro 4 598,29 Eur bendrą suteikto kredito sumą, kurie ir sudarė bendrą suteikto kredito sumą. Pažymėjo, kad po 2019 m. liepos 13 d. kredito sutarties specialiųjų sąlygų sudarymo bendrovė gavo vienintelį mokėjimą: 2019 m. rugpjūčio 9 d. gavo 188 Eur iš trečiojo asmens J. T. Šią sumą ieškovė įskaitė, todėl bendra (įskaitant ir negautas pajamas) ieškovės patirta žala sudaro 8 799,52 Eur (8 987,52 Eur – 188 Eur) sumą, kurią sudaro 4 598,29 Eur tiesioginiai nuostoliai (suteiktos bendros kredito sumos) ir 4 201,23 Eur negautos pajamos (ieškovė negautų pajamų ieškiniu priteisti neprašo).
15. Kaip apeliaciniame skunde paaiškina ieškovė, nagrinėjamu atveju atsakovės įsipareigojimų padengimas buvo atliktas tos pačios bendrovės, kuri ir suteikė kreditą (UAB „Moment Credit“), todėl refinansavimas buvo atliekamas įskaitymo būdu, t. y. neatliekant bankinių pavedimų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės prašomų priteisti tiesioginių nuostolių sumos dydį, nepagrįstai vadovavosi vien bankinių pavedimų, kuriais buvo išmokami vartojimo kreditai atsakovei (Z. T. vardu), duomenimis.
16. Kita vertus, tai, kad ieškovės patirtų tiesioginių nuostolių suma yra 4 598,29 Eur, o ne 3 549,40 Eur, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas, patvirtina byloje pateikta 2020 m. lapkričio 10 d. Skolos grąžinimo (išdėstymo) sutartis, kuri sudaryta tarp ieškovės UAB „Moment Credit“ ir atsakovės J. T. Šioje sutartyje šalys patvirtino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė iš viso patyrė 8 799,52 Eur nuostolius, kuriuos sudaro tiesioginiai nuostoliai (kredito suma) – 4 598,29 Eur ir negautos pajamos (kredito kainos suma ir sutarties sudarymo mokestis) – 4 389,23 Eur. Sutarties 1 puntu skolininkė J. T. aukščiau nurodytą skolą pripažino, o 2 punkte patvirtino skolos dydį, nurodė, kad jo neginčija ir įsipareigojo grąžinti pagal minėtoje sutartyje pateiktą grafiką. Kaip nurodė ieškovė, po 2020 m. lapkričio 10 d. atsakovė neatliko nei vieno mokėjimo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl tiesioginių nuostolių (4 598,29 Eur) priteisimo.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė UAB „Moment Credit“ įrodė, jog dėl atsakovės J. T. neteisėtų veiksmų patyrė 4 598,29 Eur dydžio tiesioginius nuostolius. Atitinkamai, ieškovės UAB „Moment Credit“ apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimas už akių keistinas, iš atsakovės J. T. ieškovės naudai priteisiant 4 598,29 Eur tiesioginių nuostolių sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo
18. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės reikalavimą tenkinus visiškai, perskirstytinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai).
19. Ieškovė pirmosios instancijos teisme CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, todėl patenkinus ieškovės reikalavimus visiškai iš atsakovės valstybės naudai priteistina 103 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
20. Pirmosios instancijos teisme, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 8,96 Eur, todėl tenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės J. T. (CPK 92 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą už akių pakeisti, jį išdėstant taip:
„ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“ (juridinio asmens kodas 300657515) iš atsakovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 598,29 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus ir 29 ct) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 4 598,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. lapkričio 23 d. dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės J. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 103 Eur (vieną šimtą tris eurus) žyminio mokesčio ir 8,96 Eur (aštuonis eurus ir 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5660.“
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.