Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dexnita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB ,,Dexnita“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą praleidus įstatyme nustatytą jo pateikimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl praleisto procesinio termino, kadangi apie 2024 m. gegužės 2 d. nutartį tapo žinoma tik 2024 m. gegužės 9 d., kuomet atsakovės vadovas prisijungė prie EPP sistemos. Apeliantės nuomone, tuo atveju, jei terminas pateikti atskirąjį skundą praleistas, jis turėtų būti atnaujintas ir tokiu būdu sudaryta galimybė būti išklausytai ir pateikti bylai reikšmingus duomenis.

13. Atskirųjų skundų pateikimo tvarka ir terminai yra nustatyti CPK III dalies XVI skyriaus antrame skirsnyje (CPK 334–339 straipsniai). Taip pat CPK 338 straipsnyje yra nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis, t. y. taikomos CPK III dalies XVI skyriaus pirmame skirsnyje (CPK 301–333 straipsniai) nustatytos taisyklės.

14. CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų yra tada, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio ar atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas, gavęs apeliacinį ar atskirąjį skundą turi patikrinti, ar skundas pateiktas per įstatyme nustatytą jo pateikimo terminą.

15. CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis CPK nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl termino atskirajam skundui paduoti, kai skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, yra labai svarbi nutarties įteikimo atitinkamai šaliai data, kadangi būtent nuo įteikimo dienos yra pradedamas skaičiuoti CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

16. Pažymėtina, kad teisė atlikti procesinius dokumentus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiam asmeniui (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei priimta rašytinio proceso tvarka, todėl vadovaujantis CPK 335 straipsnio 1 dalimi terminas atskirajam skundui paduoti skaičiuotinas nuo jos įteikimo dienos.

18. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties patvirtinta kopija 2024 m. gegužės 2 d. išsiųsta atsakovei UAB „Dexnita“ Juridinių asmenų registre nurodytu registruotos buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)), taip pat atsakovės vadovui R. Ž. elektroninėmis ryšių priemonėmis (per EPP sistemą). Pažymėtina, kad atsakovės vadovo R. Ž. LITEKO VEP posistemio paskyra aktyvi.

19. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo byloje dalyvaujančiam asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

20. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartį išsiuntė atsakovės (juridinio asmens) vadovui, kurio LITEKO VEP posistemio paskyra aktyvi, per EPP sistemą, ir toks procesinio dokumento įteikimas juridiniam asmeniui laikytinas tinkamu (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Apeliantės vadovas turėjo pareigą priimti per EPP jam siunčiamą teismo procesinį dokumentą. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis atsakovės vadovui per EPP buvo išsiųsta 2024 m. gegužės 2 d., šis teismo procesinis dokumentas laikytinas tinkamai įteiktu atsakovės vadovui sekančią darbo dieną po jo išsiuntimo, t. y. 2024 m. gegužės 3 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis), o atskirojo skundo argumentas, kad atsakovės vadovas apie priimtą 2024 m. gegužės 2 d. nutartį sužinojo tik 2024 m. gegužės 9 d. prisijungęs prie EPP sistemos, nesudaro pagrindo kitokiam CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo taisyklės aiškinimui ar kitokiam jos taikymui.

21. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo galėjo būti skundžiama per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos, ji buvo įteikta atsakovės vadovui 2024 m. gegužės 3 d., terminas šiai nutarčiai apskųsti apeliantei pasibaigė 2024 m. gegužės 11 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutarties pateikė 2024 m. gegužės 16 d., konstatuoja, jog apeliantė yra praleidusi CPK įtvirtiną atskirojo skundo padavimo terminą.

22. CPK 75 straipsnyje nurodoma, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti neįžvelgė. Apeliantė atskirajame skunde kelia jos teisės būti išklausytai pažeidimo klausimą.

24. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą tenkinti jos prašymą atnaujinti praleistą terminą. Apeliantės prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą yra deklaratyvus, nepateikti duomenys, pagrindžiantys, kad egzistavo aplinkybės, sukliudžiusios jai atlikti procesinį veiksmą laiku. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė praleido CPK nustatytą terminą, nors teismo nutartis jos vadovui buvo įteikta tinkamai, taip pat į tai, kad apeliantė nenurodė aplinkybių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios laiku ir tinkamai įgyvendinti procesinę teisę, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Be to, įvertinus tai, kad bankroto bylose vyrauja viešasis interesas, operatyvumo bei koncentruotumo principas, nagrinėjamu atveju apeliantės prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti tenkinimas neatitiktų šių principų.

26. Pažymėtina, kad atsakovei buvo žinoma apie ieškovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. ieškovas 2024 m. vasario 29 d. išsiuntė į atsakovės paskyrą Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje raštą, kuriuo informavo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Dexnita“ bankroto bylos iškėlimo. Minėtas raštas atsakovei buvo įteiktas ir perskaitytas 2024 m. kovo 7 d. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir turėjo pareigą būti aktyvi, domėtis inicijuojamos nemokumo bylos eiga, tačiau šios pareigos tinkamai nevykdė.

27. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.