Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedusio, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 1 kurso studento, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. balandžio 30 d. nutarimo pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 18 d. R. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 18 d. 15.33 val. vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter 213 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais posūkio signalais A1 kelyje 89 kilometre persirikiuodamas jo nerodė, tuo sukeldamas kitiems eismo dalyviams pavojingas situacijas. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 88, 106, 133 punkto reikalavimus.

2014 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu R. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, paskirta 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

Teismo posėdžio metu R. G. pakeisti prašė 2014 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu, perkvalifikuoti padarytą jo teisės pažeidimą į techniškai netvarkingos transporto priemonės eksploatavimą. Neigia pavojingai vairavęs, nurodo, kad posūkio signalas neveikė dėl kelionės metu įvykusio trumpo sujungimo automobilio žibintuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad 2014-04-18 R. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 07-14-8362723 už tai, kad 2014 m. balandžio 18 d. 15.33 val. vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter 213 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais posūkio signalais A1 kelyje 89 kilometre persirikiuodamas jo nerodė, tuo sukeldamas kitiems eismo dalyviams pavojingas situacijas. R. G. 2014-04-30 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu pagal ATPK 124² str. 1 d. nubaustas 400 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Teismo posėdžio metu R. G. kategoriškai nesutiko pavojingai vairavęs, parodė, kad tikrai nerodė posūkio signalo, nes jis tuo metu neveikė. Tai patvirtina ir jo pateikta atlikto remonto PVM sąskaita-faktūra. Iš bylos medžiagoje esančio S. L. paaiškinimo matyti, kad 2014-04-18 15.20 val. jam vairuojant automobilį Scania 440, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kroviniu keliu Kaunas-Vilnius ties Palemono, kur vyksta kelio darbai, susiaurėjimo juostoje automobilis MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kelkraščio pusės staigiai manevravo, tuo priversdamas keisti važiavimo kryptį ir stabdyti (b.l. 7).

Policijos pareigūno A. K. tarnybiniame paaiškinime nurodytos tos pačios aplinkybės, tai yra kad 2014-04-18 apie 15.33 val. gavo informaciją, kad kelyje A1 Kaunas-Vilnius 89 kilometre Mercedes Benz Sprinter 213 CDI automobilio vairuotojas sukėlė pavojingą situaciją, tai yra vairuodamas transporto priemonę, išvažiuodamas iš kelkraščio, sukdamas į kairę staiga išvažiavo į magistralinį kelią, sukėlė kitam eismo dalyviui pavojingą situaciją, taip priversdamas kitą eismo dalyvį staiga stabdyti ir pakeisti važiavimo kryptį. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo R. G. (b.l. 8).

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. inter alia nustatyta, kad policijos pareigūnas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, turi imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos ir paties A. K. paaiškinimų matyti, jog jis pažeidėją sustabdė, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, tą pačią dieną surašė tarnybinį pranešimą, todėl tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo reikalavimus.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnis). Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).

ATPK 124² str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmė - transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taisyklių 106 punktas reikalauja vairuotojo prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal Taisyklių 133 punktą, vairuotojas Pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), įvykį mačiusio S. L. paaiškinimu (b.l. 7).

Teismas pažymi, kad policijos pareigūno bei kitą transporto priemonę vairavusio vairuotojo S. L. paaiškinimai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, sutampa tarpusavyje. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusio policijos pareigūno bei S. L., kuris tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais, jų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, nes šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį R. G., gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra.

Tuo tarpu teismui pateikti administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. paaiškinimai prieštarauja kitiems bylos duomenims, jie atmestini kaip siekiant išvengti atsakomybės sukurta gynybinė versija. Pažeidėjo paaiškinimai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Nors R. G. neigia, kad pavojingai vairavo, aiškina, kad iš lėtėjimo juostos į sunkvežimio buvimo juostą nesirikiavo, tačiau neneigia, kad rikiuojantis neįjungė posukio signalo, nes jis kelionės metu sugedo.

Nagrinėjamu atveju, surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas – pavojingas vairavimas, įrodytas ir R. G. veikoje yra ATPK 124² straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. ketindamas sukti į kairę turėjo įsitikinti, jog tai daryti saugu ir tik tada rodydamas posūkio signalą sukti į kairę. Pažymėtina, kad dėl tokių R. G. veiksmų, tai yra staigaus manevro persirikiuojant ir neparodžius posukio signalo buvo sudaryta itin pavojinga situacija ne tik sunkiasvorei transporto priemonei, gabenančiai krovinį, bet ir visam eismo saugumui.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnyje. R. G. veika pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, nuobaudos skyrimo taisyklės nepažeistos, bauda, nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskirta sankcijos ribose tinkamai. Straipsnio sankcijoje nagrinėjamu atveju specialiosios teisės atėmimas yra numatytas kaip privaloma papildomoji administracinė nuobauda, nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pažeidėjui skirti tik piniginę nuobaudą ar skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudą ATPK 30¹ straipsnio pagrindu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, patikrinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. G. padarytas pažeidimas yra įrodytas ir kvalifikuotas tinkamai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. balandžio 30 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-11452598-14 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 296-301 straipsniais, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. G. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2014 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-11452598-14 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.