Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2014-04-18 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-04-18, 15.33 val., vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter 213 CDI, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, su įrengtais posūkio signalais A1 kelyje 89 kilometre persirikiuodamas jo nerodė, tuo sukeldamas kitiems eismo dalyviams pavojingas situacijas. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 88, 106, 133 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014-04-30 nutarimu R. G. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje, paskirta 400 Lt dydžio bauda su specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo byloje kilo ginčas, ar R. G. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d., padarymą.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad R. G. 2014-04-18, 15.33 val., vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter 213 CDI, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, su įrengtais posūkio signalais A1 kelyje 89 kilometre persirikiuodamas jo nerodė, tuo sukeldamas kitiems eismo dalyviams pavojingas situacijas. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 88, 106, 133 punkto reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Be to, Kelių eismo taisyklių 106 punktas reikalauja vairuotojo prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Pagal Kelių eismo taisyklių 133 punktą, vairuotojas pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Klaipėdos apygardos teismas detaliai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus yra įsitikinęs, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą, nes savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 88, 106, 133 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad tų aplinkybių, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo transporto priemonę Mercedes Benz Sprinter 213 CDI, pats apeliantas neneigia. Nors apeliantas aiškina, kad jam persirikiuojant automobilio gale neveikė vienas dešinys žibintas, mirksėjo gabaritas, o ne posūkio signalas (b. l. 23), tačiau byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad R. G. vairuodamas automobilį Mercedes Benz Sprinter 213 CDI A1 kelyje 89 kilometre padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie sukėlę pavojingą situaciją. R. G. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatytą pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Apeliantas argumentuoja, kad automobilio gale neveikė vienas dešinys žibintas, mirksėjo gabaritas, o ne posūkio signalas. Be to, policijos pareigūnai surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą paties įvykio nematė. Tačiau Apygardos teismas tokius administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Išsamiai išnagrinėjus visus byloje surinktus įrodymus, darytina vienareikšmė išvada, kad surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. Apygardos teismas yra įsitikinęs, kad apeliantas R. G. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku transporto priemonę vairavo pavojingai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno A. K. tarnybiniu paaiškinimu, transporto priemonę Scania 440 vairavusio S. L. rašytiniu paaiškinimu. Remiantis visais byloje esančiais duomenimis pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad administracinis teisės pažeidimas – pavojingas vairavimas, įrodytas ir R. G. veikoje yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Apygardos teismas susipažinęs su byloje esančiais S. L. paaiškinimu ir policijos pareigūno A. K. Tarnybiniu pranešimu (b. l. 7-8) daro išvadą, kad juose nurodytos aplinkybės atitinka viena kitoms. Transporto priemonę „Scania 440“ vairavęs S. L. nurodė, kad automobilis Mercedes Benz Sprinter 213 CDI iš kelkraščio pusės staiga manevravo, tuo priversdamas keisti važiavimo kryptį ir stabdyti. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų bent jau manyti, kad S. L. buvo suinteresuotas policijos pareigūnams nurodyti apeliantui nepalankias aplinkybes, t. y. būtų suinteresuotas jį nepagrįstai apkalbėti.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. buvo apklaustas, jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo (b. l. 23-24). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, nesudaro jokio pagrindo naikinti skundžiamą procesinį sprendimą.

Klaipėdos apygardos teismas nebeatkartoja Klaipėdos miesto apylinkės teismo padarytų išvadų, kadangi jos yra pagrįstos ir apeliacinės instancijos teismas joms visiškai pritaria.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė procesinio sprendimo motyvus, detaliai ir argumentuotai pasisakė, kodėl remiasi transporto priemonę „Sciania 440“ vairavusio S. L. paaiškinimu, policijos pareigūno A. K. Tarnybiniame pranešimu nurodytomis aplinkybėmis, taip pat kodėl atmeta kaip nepagrįsta apelianto pateikiamą versiją.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai yra nubaustas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog jam persirikiuojant automobilio gale neveikė vienas dešinys žibintas, mirksėjo gabaritas, o ne posūkio signalas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinės pozicijos ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės.

Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad iš S. L. paaiškinimo matyti, kad jis vairavo automobilį „Scania 440“ su kroviniu ties Palemonu, kur vyksta kelio darbai srauto susiaurėjimo eismo juostoje, t. y. tokioje vietoje kur eismas apskritai vyksta tikrai pakankamai sudėtingai. Todėl apelianto pavojingas manevras tikrai galėjo sukelti skaudžių padarinių tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Net jeigu ir būtų galima tikėti apelianto iškelta versija, jog tuo metu galimai ne(be)veikė jo vienas iš posūkio žibintų, tai vis tiek niekaip nepateisina jo staigaus manevravimo iš kelkraščio tokioje sudėtingoje eismo vietoje. Priešingai, jis turėjo pajudėti itin atsargiai, tik įsitikinęs, jog tai nesukels jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, neprivers jų staiga keisti važiavimo krypties, greičio ir kt.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. G. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. Atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame procesiniame sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-26 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.