Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 35-38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-07-09 nutarimu Nr. 851, 6.14 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija nagrinėja politinių partijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus, tvirtina surašytų duomenų tikrumą, steigimo dokumentų, programų, pakeistų steigimo dokumentų ir duomenų atitiktį įstatymų reikalavimams ir teikia išvadas Juridinių asmenų registrui dėl jų registravimo ar išregistravimo galimybės. Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinių partijų juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumą, įstatų, programos ar jų pakeitimų ir įstatymų reikalavimų atitikimą patvirtina bei dokumentus, patvirtinančius, kad politinę partiją galima registruoti, nes šio įstatymo nustatyti reikalavimai įvykdyti ir atsirado šiame įstatyme numatytos aplinkybės, per 30 dienų nuo visų Juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos surašo Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerijos sprendimas patvirtinti arba atsisakyti patvirtinti politinių partijų dokumentų tikrumą yra individualus teisės aktas, todėl jo priėmimui taikomi reikalavimai numatyti individualiam teisės aktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p., Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Teisingumo ministerija 2009 m. liepos 14 d. raštu Nr. (1.18)7R-5476, išnagrinėjusi Antikorupcinės konstitucinės partijos gautus dokumentus (pateiktus kartu su 2009 m. birželio 12 d. raštu), priėmė sprendimą atsisakyti patvirtinti steigiamos partijos steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir pateikiamų duomenų tikrumą, nes Civilinio kodekso 2.142 straipsnio 3 dalyje ir Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nėra įvykdyti ir neatsirado šiuose įstatymuose nustatytos aplinkybės. Civilinio kodekso 2.142 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgaliojimas, kuriame nenurodyta sudarymo data, negalioja. Teisingumo ministerijai pateiktuose steigėjų įgaliojimuose nebuvo nurodyta jų sudarymo data, todėl jie laikytini negaliojančiais. Vadovaujantis J. B. 2009 m. liepos 22 d. prašymu, jam kartu su Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 27 d. raštu Nr. (1.18)7R-5864 buvo grąžinti steigiamos Antikorupcinės partijos pateiktų steigėjų įgaliojimų bei prašymų originalai. 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu J. B. pakartotinai paprašė įregistruoti Antikorupcinę konstitucinę partiją ir nurodė, kad trūkumus ištaisė. Kartu su pakartotiniu 2009 m. rugpjūčio 10 d. prašymu pateiktuose steigėjų įgaliojimuose nurodytos įgaliojimų sudarymo datos. Tačiau sulyginus steigėjų įgaliojimų, pateiktų kartu su 2009 m. birželio 12 d. prašymu, kopijas ir pateiktus pakartotinai kartu su 2009 m. rugpjūčio 10 d. prašymu įgaliojimus, matyti, kad datos įgaliojimuose yra parašytos viena ranka ir yra pateikti tie patys įgaliojimai, kurie jau buvo teikiami Teisingumo ministerijai anksčiau. 2009 m. rugpjūčio 13 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl termino atsakymui galimo praleidimo su prašymu skubiai informuoti apie sprendimo rezultatus. 2009 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (1.18.)7R-6826 Teisingumo ministerija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar J. B., ar kitų asmenų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių. Teisingumo ministerija 2009 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (1.18.)7R-6860 pakartotinai atsisakė patvirtinti Antikorupcinės konstitucinės partijos steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir pateikiamų duomenų tikrumą, nes Civilinio kodekso 2.142 straipsnio 3 dalyje ir Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nėra įvykdyti ir neatsirado šiuose įstatymuose nustatytos aplinkybės. Steigėjų įgaliojimuose pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Steigėjų prašymuose nurodytos datos ne visada atitinka šių steigėjų įgaliojime nurodytų datų. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2009 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. K.2-1900 informavo, kad pagal Teisingumo ministerijos pranešimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00149-09 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK pareigūnams. Pareiškėjas ginčija Teisingumo ministerijos 2009 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. (1.18.)7R-6860 įformintą sprendimą. Skundžiamas sprendimas buvo pasirašytas Teisingumo viceministro T. V. nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viceministras atlieka kitas jam pavestas ministro funkcijas. Todėl visiškai nepagrįstas argumentas, jog nesant viceministro kompetencijai priskirtos, numatytos Politinių partijų įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje funkcijos, individualaus sprendimo pasirašymas viršija viceministro turimą kompetenciją. Teisės aktais Teisingumo ministerija įpareigota vertinti steigimo dokumentų teisėtumą, ministerijai vadovauja teisingumo ministras, todėl jis, laikantis teisės aktų reikalavimų, turi teisę pavesti teisingumo viceministrui atlikti vienokias ar kitokias funkcijas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Todėl visiškai nereikšmingi skunde pareiškėjo nurodyti argumentai dėl steigiamos partijos santykių su kitomis veikiančiomis partijomis ar jų lyderiais. Jokių pagrįstų argumentų, jog priimtas sprendimas yra neobjektyvus ir šališkas, nėra pateikta. Reikalavimas dėl 200 000 Lt turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas, kadangi turtinė žala, kaip viena iš administracinės atsakomybės sąlygų, turi būti pagrindžiama pateiktais įrodymais. Turtinė žala suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d.). Skunde nurodyta, jog žala susidarė dėl sugaišto laiko ir jėgų agituojant prisidėti prie steigiamos partijos įkūrimo, o šie požymiai daugiau apibūdina neturtinę žalą. ABTĮ 89 straipsnio 1 dalyje numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai, tačiau pareiškėjo skunde nėra pagrįstas nei vienas iš galimų akto panaikinimo pagrindų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo T. S. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (T 1, b. l. 32) skundą palaikė.

Atsiliepimas

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas bei neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Teismas visiškai nepasisakė dėl Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą nurodytų argumentų bei apsiribojo formaliu įrodymų vertinimu. Teismas rėmėsi vieninteliu įrodymu - Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. balandžio 30 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00149-09. Tačiau ABTĮ 58 straipsnyje numatyta, kad nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurias teismas pripažįsta visiems žinomomis, bei faktų, kurie pagal įstatymą preziumuojami kaip nustatyti. Prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra nei visiems žinoma aplinkybė, nei pagal įstatymą preziumuojamas faktas, todėl jį teismas privalėjo vertinti lygiaverčiai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisingumo ministerijos nuomone, pareiškėjo pateiktuose įgaliojimuose nurodytos datos neatitinka tikrovės, nes jos yra įrašytos ne įgaliojimo sudarymo momentu, o vėliau, be to, įrašytos datos nėra įgaliojimo sudarymo datos, nes kai kuriuose įgaliojimuose nurodyta data yra ankstesnė už asmens prašymą priimti jį į pareiškėjo steigiamos partijos narius. Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad politinės partijos steigėjas gali Civilinio kodekso nustatyta tvarka įgalioti kitą asmenį atstovauti jam politinės partijos steigiamajame suvažiavime (susirinkime, konferencijoje). Taigi, prieš įgaliodamas kitą asmenį jam atstovauti, steigėjas privalo įgyti steigėjo statusą, t. y. pateikti prašymą tapti partijos nariu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo pateikti partijos steigimo dokumentai yra neteisingi ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Skundžiamame Teisingumo ministerijos sprendime tai buvo nurodyta, tačiau teismas šio argumento nenagrinėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 12 d. skunde nurodo, kad visi prašymai stoti į partiją ir įgaliojimai buvo pasirašyti vienu metu, taigi šis teiginys irgi neatitinka tikrovės. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra tyrė datų atsiradimą ant įgaliojimų baudžiamosios teisės prasme, t. y., sprendė, ar tokie veiksmai turi nusikaltimo požymių. Tačiau šioje byloje yra sprendžiamas ne baudžiamosios atsakomybės klausimas, o nagrinėjama, ar pareiškėjo pateikti dokumentai yra tinkami ir pakankami politinei partijai įregistruoti. Savaime suprantama, kad ne visi teisės normų pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau tai dar nereiškia, kad tokie veiksmai yra absoliučiai teisėti kitų teisės šakų prasmėmis. Teismas išnagrinėjo bylą remdamasis vien prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, t. y. baudžiamosios teisės prasme, tačiau net neatkreipė dėmesio į tame pačiame nutarime užfiksuotą faktą, kad pareiškėjas nesugebėjo nurodyti, kas įrašė datą ant įgaliojimo po steigėjų sąrašu. Taigi tos aplinkybės, kurios kėlė abejonių Teisingumo ministerijai priimant skundžiamą sprendimą, liko neišaiškintos nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismui nagrinėjant šią bylą. Atsakovas pažymi, kad įstatymų leidėjas teisę tikrinti ir vertinti politinės partijos steigėjų pateikiamus dokumentus suteikė vieninteliam subjektui, kuris, vykdydamas jam įstatymo suteiktas funkcijas, turi diskrecijos teisę ir dokumentus vertina savo nuožiūra. Dėl šios priežasties teismas galėtų tik įpareigoti ministeriją įvertinti gautus dokumentus iš naujo, atsižvelgiant į teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, o ne įpareigoti patvirtinti dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams ir pateiktų duomenų tikrumą. Šį teiginį pagrindžia ir tai, kad teismas nevertino ir nuodugniai netyrė visų pareiškėjo pateiktų dokumentų tikrumo ir atitikimo įstatymams, o skundžiamą sprendimą priėmė formaliai remdamasis vienu vieninteliu įrodymu. Taip pat teismas visiškai nevertino ir teismo posėdyje Teisingumo ministerijos pateiktų dalies partijos steigėjų atsisakymų nuo stojimo į Antikorupcinę konstitucinę partiją. Akivaizdu, jog pasikeitus faktinei situacijai būtina iš naujo įvertinti visus pareiškėjo pateiktus dokumentus. Kadangi to neatliko (ir negalėjo atlikti) pirmosios instancijos teismas, ši pareiga pagal kompetenciją tenka Teisingumo ministerijai.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (T 4, b. l. 132-133) prašo apeliacinį skundą atmesti.