Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovių atstovui advokatui T. P., atsakovams V. B., A. B., atsakovo V. B. atstovui advokatui R. L., atsakovų V. B. ir R. B. atstovui advokatui E. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Marių prekyba“, UAB „Boslita“ ir Ko, UAB „GS Investicija“ ieškinį atsakovams V.B., R. B., V. B. ir A. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo notaras G. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, todėl pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-339-2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-362/2011).

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl sandorio šalių sąžiningumo ir ieškovių kreditorių teisių pažeidimo.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo.

LR CK 6.66 straipsnio prasme ieškovas gali būti bet kuris kreditorius, nepriklausomai nuo prievolės pobūdžio.

Byloje nustatytos 116 279,78 Eur UAB „Marių prekyba“, 21 695,50 Eur vertės UAB „Boslita“ ir Ko ir 3 185,82 Eur vertės UAB „GS Investicija“ kreditorinių reikalavimų sumos. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovių reikalavimai pagrįsti ir jų neginčijo. Teismas konstatuoja, kad ieškovių reikalavimo teisės yra neabejotinos ir galiojančios.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo ginčijamu sandoriu.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą – pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes sudarius ginčijamą sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012).

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, V. B. ir R. B. 2013-09-18 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. GB-7867 pagrindu perleido atsakovui V. B. negyvenamąją patalpą - parduotuvės patalpą kartu su 1/12 pastato - sandėlio, esančią adresu (duomenys neskelbtini) ir negyvenamąją patalpą - prekybinę patalpą kartu su 1/12 pastato - sandėlio, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas buvo perleistas už 425 000 Lt (123 088,50 Eur) sumą. Atsakovas V. B. patvirtino, kad iš V. B. gautų lėšų V. B. atsiskaitė su hipotekos kreditoriumi AB Dnb banku. Teismas konstatuoja, kad pirmenybės suteikimas kitam kreditoriui pažeidė ieškovių teises, todėl jos prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Aplinkybė, kad V. B. turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, todėl teismas atmeta atsakovų argumentus dėl nepakitusio mokumo kaip nepagrįstus, kadangi atsakovai V. B. ir R. B. savo nemokumą patvirtino teikdami pareiškimą Klaipėdos miesto apylinkės teismui dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo.

Dėl ieškinio senaties

CK 6.66 str. 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovai neinformavo ieškovių apie ketinimą sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, ši aplinkybė paaiškėjo ieškovėms gavus 2014-10-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pranešimą apie teisme gautą atsakovų V. B. ir R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Teismas pažymi, kad įstatyme nėra nustatytos pareigos kreditoriui domėtis skolininko sudaromais sandoriais, neprotinga reikalauti iš kreditorių nuolat sekti ir domėtis skolininkų sudaromais sandoriais, todėl konstatuoja, kad ieškovės nepraleido ieškinio senaties termino actio Pauliana pareikšti.

Dėl privalėjimo sudaryti sandorį

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 str. 1 d.). Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai.

Teismas pažymi, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga siekdamas išvengti atsiskaitymo su kitais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam jų. Vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį skolininkas turi siekti, kad nebūtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis neapsunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Po turimų įsipareigojimų, sutartimis sukuriamas įsipareigojimas negali būti aiškinamas kaip prievolė sudaryti sandorį. Teismas konstatuoja, kad atsakovai V. B. ir R. B. sudarė sandorį, pažeidžiantį kreditorių interesus, todėl jo sudaryti ne tik neprivalėjo, bet ir negalėjo.

Dėl atsakovų ir trečiojo asmens nesąžiningumo (žinojimo, kad sandoris pažeidžia ieškovo teises)

CK 6.67 str. 1 punkte nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais. Actio Pauliana atveju yra svarbi artimojo giminaičio sąvoka, įtvirtinta CK 3.135 straipsnyje – artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai, t. y. tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, bei šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai – broliai ir seserys. Sistemiškai analizuojant CK 6.67 bei CK 3.135 straipsnius, skolininkui sudarius kreditoriaus ginčijamą Actio Pauliana pagrindu sandorį su sutuoktiniu, vaikais, tėvais, seneliais, vaikaičiais, broliais bei seserimis, preziumuojamas abiejų sandorio šalių nesąžiningumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Byloje nustatyta, kad sandoris buvo sudarytas tarp skolininkų V. B. ir R. B. ir V. B. brolio V. B., tai yra pagrindas preziumuoti sandorio šalių nesąžiningumą. Ginčijamą sandorį sudaręs V. B. turėjo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar V. B. ir R. B. neturėjo kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Byloje nėra pateikta V. B. rašytinių užklausimų ar kitų dokumentų, kuriais prieš ginčijamo sandorio sudarymą jis domėjosi kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie tos šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų dydį, atsiskaitymus su tais kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir panašiai. Teismas konstatuoja, kad atsakovas V. B., kaip turto įgijėjas, nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis pagal teisės normas buvo būtina, jo, kaip verslininko, statusui.

Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą

CK 6.66 straipsnio 4, 5 dalyse įtvirtintos specialiosios teisės normos, kuriose nustatyti restitucijos ypatumai: 1) actio Pauliana instituto tikslas – ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, o kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas; 2) sandoris pripažįstamas negaliojančiu trečiojo asmens – kreditoriaus, o ne sandorio šalies reikalavimu; 3) CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatytos kitos teisinės pasekmės. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas.

Įvertinęs byloje esančius dokumentus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismas pripažįsta, kad 2013-09-18 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. GB-7867, sudaryta tarp V. B., R. B. ir V. B., pripažintina negaliojančia nuo jo sudarymo momento kaip prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms ir kaip pažeidžianti kreditorių interesus (CK 6.66 str.). Sandorį pripažinus negaliojančiu nuo jo sudarymo taikytina restitucija. Teismas, nustatęs, kad restitucija taikytina, turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą. Pagal bendrąją CK 6.146 straipsnyje įtvirtintą taisyklę restitucija yra atliekama natūra. V. B. ir V. B. kartu su R. B. įpareigotini grąžinti vieni kitiems visa, ką yra gavę pagal 2013-09-18 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. GB-7867.

Teismas konstatuoja, kad šalių prašymas skirti papildomą ekspertizę byloje netenkintinas, kadangi ekspertizė neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo galutiniam rezultatui.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas – atsakovų 2013-09-18 sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. GB-7867 pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikytina restitucija (CK 6.66 str., 6.145 str. 1 d., CPK 260, 265 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė UAB „Boslita“ ir Ko sumokėjo 975,00 Eur žyminį mokestį (2015-02-03 mokėjimo nurodymas Nr. PB31828), todėl jis priteistinas iš atsakovų po 243,75 Eur kaip ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

n u sprendž i a:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti 2013-09-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GB-7867, sudarytą tarp atsakovų V. B., R. B. ir V. B., negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą V. B. grąžinti atsakovams V.B. ir R. B. negyvenamąją patalpą - parduotuvės patalpą kartu su 1/12 pastato - sandėlio, esančią adresu (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą - prekybinę patalpą kartu su 1/12 pastato - sandėlio, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Įpareigoti atsakovus V. B. ir R. B. grąžinti V. B. 123 088,51 Eur.

Iš atsakovų V. B., R. B., V. B. ir A. B. priteisti po 243,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Boslita“ ir Ko.

Sprendimą įvykdžius panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-10 nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.