Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. B. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-259-159/2008 pagal ieškovės Z. P. P. ieškinį atsakovams A. J. ir I. B. J. dėl avanso ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniu skundu atsakovė I. B. J. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas visų bylai reikšmingų aplinkybių neišnagrinėjimu ir netinkamu materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu. Nurodomi šie argumentai:

Atsiliepimai į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263, 302 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusiam ginčui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, iš esmės tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas ir, patenkindamas ieškinį iš dalies, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.).

Atsakovė I. B. J. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad 2007 m. gegužės 9 d. Z. P. P. ir A. J. sudaryta rašytinė sutartis yra preliminarioji sutartis. Apeliantės teigimu, kadangi ieškovė Z. P. P. sumokėjo atsakovui A. J. visą žemės sklypo kainą, tai Sutartis laikytina nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriu, kuriam pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą keliamas notarinės formos reikalavimas. Su tokia apeliantės pozicija sutikti nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai Sutartį kvalifikavo preliminariąja sutartimi, kadangi ji turi visus preliminariosios sutarties bruožus. Išsamiai dėl preliminariosios sutarties instituto pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje V. Š. v. A. N., A. N., bylos Nr. 3K-P-382/2006. Nutarime nurodyta, kad pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Tais atvejais, kai būtina atskirti preliminariąją sutartį nuo pagrindinės, dėl kurios šalys galėjo tartis preliminariojoje sutartyje, lemiamą reikšmę turi susitarimą sudariusių šalių valia. Civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (tokiomis priežastimis gali būti, pavyzdžiui, tam tikro reikalingo leidimo neturėjimas, subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas.

Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Preliminariosios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civilinių teisių objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminariosios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė, dėl kurios šalys sudaro sutartį, visuomet egzistuoja. Pagrindinėje sutartyje jos šalys arba viena iš šalių visuomet turi ir subjektinę teisę į tokį objektą arba ši teisė sukuriama fikcijos (ateities vizijos) būdu (pvz., būsimo daikto pirkimo-pardavimo sutarties atveju).

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys Sutartyje nustatė, kad, atsiradus šioms sąlygoms: kai turtas priklausys pardavėjui asmeninės nuosavybės teise pagal notaro išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, ir kai, teismui patvirtinus asmeninį testamentą, gyvenamojo namo dalis pagal notaro išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą priklausys pirkėjai, pardavėjas ir pirkėja įsipareigoja Sutartyje nurodytais terminais ir numatytomis sąlygomis sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėja pirktų, o pardavėjas parduotų paveldėtą žemės sklypą, o taip pat ir statinius jame, jeigu dėl jų būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, už 70 000 Lt kainą. Sutartyje taip pat nurodė, kad šalių prievolė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį taip pat atsiranda, atsiradus tik kai kurioms arba neatsiradus nei vienai iš atidedamųjų sąlygų, tačiau pirkėjai išsiuntus rašytinį pranešimą pardavėjui, numatantį, kad pirkėja sutinka, jog tokia prievolė atsirastų, neatsiradus visoms ar daliai atidedamųjų sąlygų. Šalys įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po atidedamųjų sąlygų atsiradimo arba pirkėjos pranešimo išsiuntimo pardavėjui dienos, tačiau jei iki 2007 m. gruodžio 31 d. atidedamosios sąlygos neatsiranda ir pirkėja neišsiunčia pardavėjui pranešimo, Sutartis pasibaigia. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo Sutartis atitinka visus preliminariosios sutarties požymius, nes: 1) iš jos turinio aiškiai matyti šalių susitarimas ateityje sudaryti įvardyto sutartyje žemės sklypo ir jame esančių statinių (jeigu nebus patvirtintas asmeninis testamentas) pirkimo-pardavimo sutartį, šiame susitarime jų iš anksto aptartomis sąlygomis (CK 6.165 str. 1 d.); 2) sutartis sudaryta rašytine forma (CK 6.165 str. 2 d.); 3) joje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti (30 kalendorinių dienų po atidedamųjų sąlygų atsiradimo arba pirkėjo pranešimo išsiuntimo pardavėjui dienos, bet iki 2007 m. gruodžio 31 d.) (CK 6.165 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad iki ginčo sutartyje nurodyto termino šalių įvardyto turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes neatsirado sutarties 3.1.1 punkte nustatyta atidedamoji sąlyga – atsakovas A. J. (pardavėjas) neįgijo asmeninės nuosavybės teisės į ginčo turtą dėl to, kad nesikreipė į notarą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Taigi, bylos šalims iki 2007 m. gruodžio 31 dienos nesudarius pagrindinės sutarties, jų prievolė pagal ginčo Sutartį pasibaigė. Apeliantės argumentas, kad ginčo Sutartis laikytina pagrindine pirkimo-pardavimo sutartimi, yra nepagrįstas, kadangi Sutartyje nurodytas turtas nebuvo perduotas pirkėjai valdyti, kaip to reikalauja CK 6.309 straipsnio 1 dalis. Be to, Sutarties šalys 2007 m. gegužės 9 d. negalėjo sudaryti Sutartyje nurodyto turto pirkimo-pardavimo sutarties, kadangi pardavėjas neturėjo subjektinės teisės į šį turtą. Šios subjektinės teisės atsiradimą Sutarties šalys ir buvo numačiusios 3.1.1 punkte kaip atidedamąją sąlygą, kurios pardavėjas taip ir neįvykdė iki Sutarties pasibaigimo termino - 2007 m. gruodžio 31 d.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog sandoris yra niekinis, nes Sutartyje numatytos atidedamosios sąlygos atsiradimas priklausė tik nuo A. J. valios, yra nepagrįstas. Sutartyje šalys buvo susitarę ateityje sudaryti pagrindinę sutartį ne tik atsiradus atidedamosioms sąlygoms, numatytoms 3.1 punkte, kurių dvi (dėl turto priklausymo pardavėjui asmeninės nuosavybės teise pagal notaro išduotą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą ir dėl turto neapsunkinimo) priklausė nuo A. J. (pardavėjo) valios, o viena (dėl asmeninio testamento patvirtinimo) priklausė ne tik nuo Z. P. P. (pirkėjos) valios, tačiau ir nuo teismo sprendimo (CK 1.68 str. 4 d.), bet ir atsiradus tik kai kurioms arba neatsiradus nei vienai iš atidedamųjų sąlygų (sutarties 3.2 p.). Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, pardavėjui neturint subjektinės teisės į turtą, pirkimo-pardavimo sutartis negali būti sudaroma.

Apeliantė, remdamasi CK 1.68 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad Sutarties 3.1.1 punkte numatyta atidedamoji sąlyga neatsirado dėl objektyvių priežasčių, kadangi Sutarties šalis - pardavėjas A. J. yra dingęs ir šiuo metu jo yra ieškoma. Aplinkybė, kad pardavėjas A. J. yra dingęs dėl objektyvių priežasčių, o ne pasislėpęs, byloje nėra įrodyta. Byloje esančiame Klaipėdos miesto VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos asmenų paieškos skyriaus 2007 m. spalio 12 d. rašte Nr. 30-8-10629 (civilinės bylos Nr. 2-1034-159/2007 kopijos (atskirojo skundo medžiagos) b. l. 47) nurodyta, kad 2007 m. rugpjūčio 28 d. pagal I. B. J. pareiškimą yra paskelbta A. J. paieška ir pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dingimo aplinkybių nustatymo ir paieškos, tačiau daugiau objektyvių duomenų apie A. J. dingimą nėra. Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį, šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Minėta, kad byloje nėra įrodymų, jog A. J. neįvykdė Sutarties (ir jos 3.1.1 punkte nustatytos sąlygos) dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti (CK 6.212, 6.253 str.). Apeliantės argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas A. J. atsisakė ar vengė vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, ar dėl jo kaltės neatsirado atidedamosios sąlygos, todėl nuo civilinės atsakomybės jis turėtų būti atleistas pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį dėl nenugalimos jėgos, yra nepagrįsti, nes CK 6.212 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes turi įrodyti šalis, kuri neįvykdė sutarties.

Preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 str.). Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, o jei jis nenustatytas – per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 str. 3 d.), atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys. Taigi turi būti nustatyti kaltė bei priežastinis ryšys tarp asmens veiksmų ir tokių veiksmų padarinių.

Byloje nustatyta, kad Sutarties pagrindu ieškovė atsakovui A. J. sumokėjo 70 000 Lt. Iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminariosios sutarties sampratos galima daryti išvadą, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė, t. y. prievolė, kurioje pinigai atlieka mokėjimo-atsiskaitymo funkciją, tačiau sutarties laisvės principas, galiojantis ir ikisutartiniuose santykiuose, leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai yra už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Tačiau toks perdavimas jokiu būdu nereiškia prieštaravimo imperatyvams, įskaitant ir CK 6.165 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. J. pažeidė Sutartį, neįvykdė joje numatytų sąlygų ir dėl to nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2007 m. birželio 7 d. laidavimo sutartimi, pagrįstai priteisė ieškovės Z. P. P. naudai iš atsakovų A. J. ir I. B. J. solidariai A. J. pagal Sutartį gautus 70 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.237 str., 6.240 str.).

Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl baudos priteisimo iš atsakovo A. J., neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovas A. J., iš kurio bauda ieškovei už preliminariosios sutarties neįvykdymą yra priteista, nepateikė apeliacinio skundo, o apeliantei I. B. J. teismo sprendimo dalis dėl baudos priteisimo nenustato jokios teisinės pareigos ir nevaržo jos teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ,,ROLMEX L. L. C.“ v. UAB ,,Verslo forma“, R. T., A. Č., bylos Nr. 3K-3-491/2008).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad ji nepateikė atsiliepimo į Z. P. P. ieškinį. Šis argumentas, viena vertus, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kita vertus, neatitinka bylos duomenų. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartyje (b. l. 63), kuria paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2008 m. sausio 7 d. 13 val. 30 min., nurodyta, kad teisme nėra gautas atsakovės I. B. J. atsiliepimas į ieškinį (b. l. 63). 2008 m. sausio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio protokole (b. l. 69-70) nurodyta, kad atsakovės atstovas advokatas V. Ž. posėdžio metu pažymėjo, jog atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, ir pateikė teismui atsiliepimo į ieškinį atsakovės egzempliorių. Teismas nustatė, kad ant atsiliepimo į ieškinį atsakovės egzemplioriaus yra uždėtas teismo gavimo antspaudas ir užrašytas tas pats gauto dokumento registracijos numeris, kaip ir ant atsakovės pateikto teismui atskirojo skundo: ,,2007-10-15 Nr. C-7438“. Teismas konstatavo, kad teismui yra paduotas atskirasis skundas, o atsiliepimas į ieškinį nepaduotas, ir dokumentą (atsiliepimo į ieškinį atsakovės egzempliorių) grąžino atsakovės atstovui advokatui V. Ž.. Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. sausio 7 d. nutartyje (b. l. 73-74), kuria byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, nurodyta, kad atsakovė I. B. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Duomenų, kad atsakovės atsiliepimas į ieškinį teismui buvo pateiktas vėliau ar buvo prašyta atnaujinti terminą atsiliepimui paduoti, ar reikalauta teismo raštinėje vedamos gaunamų procesinių dokumentų registracijos duomenų, byloje nėra.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog 70 000 Lt pagal Sutartį iš ieškovės atstovo A. P. gavo abu atsakovai A. J. ir I. B. J.. Šis apeliacinio skundo argumentas neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovės I. B. J. civilinė atsakomybė kyla iš laidavimo sutarties, o ne nurodytos aplinkybės pagrindu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados yra pakankamai argumentuotos, įrodymai įvertinti visapusiškai ir objektyviai, teisės normos išaiškintos ir taikytos tinkamai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės I. B. J. priteistinas žyminis mokestis, mokėtinas už apeliacinį skundą, išlaidos, susiję su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme ir ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 2 100 Lt žyminį mokestį, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartimi žyminio mokesčio mokėjimas jai buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, todėl iš atsakovės I. B. J. valstybės naudai priteisiamas 2 100 Lt žyminis mokestis. Iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apmokant už advokato pagalbą, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d., 3 d.). Ieškovė teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad advokatui už teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje sumokėjo 1 180 Lt (b. l. 142), taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad ieškovė turėjo 190 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu viešo paskelbimo būdu (b. l. 149), todėl šios sumos priteistinos iš atsakovės ieškovei. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteisiamos 16,75 Lt išlaidos, susiję su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės I. B. J. ieškovės Z. P. P. naudai 1 370 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir į valstybės biudžetą 2 100 Lt (du tūkstančius vieną šimtą litų) žyminį mokestį ir 16,75 Lt (šešiolika litų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme.