Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-01-22 · Civilinė byla Nr. e2-265-1221/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-01-22Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-07-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-22
Bylos Nr.
e2-265-1221/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02313-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, U. P.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas
Advokatai
Viktorija Dubovskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-265-1221/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02313-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.6.1.3.6.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 22 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Voldemaras Bumblys,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,

nuotoliu dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB) Mano Būstas Vilnius atstovei advokato padėjėjai Viktorijai Dubovskienei.,

nuotoliu dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“ atstovui advokatui Artūrui Vaišvilai,

nuotoliu dalyvaujant trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau- ir AB) Vilniaus šilumos tinklai atstovui P. Š.,

nuotoliu dalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ atstovei E. S.,

nuotoliu dalyvaujant trečiajam asmeniui U. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gėlos užuovėja“ dėl skolos, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, UAB Mano Būstas Priežiūra, mažoji bendrija (toliau- ir MB) „Turtona“, uždaroji akcinė bendrovė „Vitropolis“, uždaroji akcinė bendrovė „S&M LT“, L. P. įmonė, A. P., V. B., D. B., Z. E., A. E., J. S., R. S., V. P., D. P., G. S., G. S., L. P., N. K., M. V., S. V., V. K., T. G., V. Z., U. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. liepos 4 d. iškelta civilinė byla, ištaisius teismo nustatytus trūkumus 2024 m. liepos 16 d. priimtas patikslintas ieškinys, 2024 m. rugsėjo 18 d. gautas patikslintas ieškinys, 2024 m. spalio 2 d. gautas patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos Užuovėja“ priteisti 903,53 Eur skolos UAB Mano Būstas Vilnius naudai. Ieškovė nurodo, kad 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 (su vėlesniais pratęsimais, 1 t., el. b. l. 21) pagrindu teikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name kuriame atsakovė nuosavybės teise turi patalpas ir jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovė nurodo, kad teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė šios pareigos nevykdo, įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 metų spalio 1 d. iki 2024 metų balandžio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą ir kitas paslaugas, tenkantis atsakovės nuosavybės teise priklausančiam butui/patalpai yra 903,53 Eur.

Su 2024 m. spalio 2 d. patikslintu ieškiniu ieškovė vykdydama teismo įpareigojimą teikė papildomus dokumentus – pasirašytus 2023 m. balandžio 14 d. defektavimo aktus Nr. DA537867 ir Nr. DA537283, taip pat sutartį dėl atliktų darbų, darbų aktą ir mokėjimo pavedimą.

2024 m. spalio 25 d. ieškovė teikė rašytinius paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius bylos faktines aplinkybes – vandentiekio avariją, vamzdyno trūkimo faktą, vamzdynų būklę, taip pat vamzdyno schemas ir gedimo vietas, taip pat paaiškino bylos aplinkybes dėl atliktų darbų, darbų akto turinio ir kitas.

2024 m. spalio 29 d. ieškovė vykdydamas teismo įpareigojimą pateikė tinkamo dydžio nuotraukas ir kitus įrodymus.

Kilus klausimui dėl šalto vandens vamzdyno avarijos atsakomybės ribų ieškovės 2024 m. lapkričio 5 d. prašymu į bylą buvo įtraukti AB Vilniaus šilumos tinklai.

2024 m. lapkričio 27 d. paaiškinimuose ieškovė nurodė avariją užfiksavusį asmenį bei pateikė informaciją, kad ieškovė ir UAB Mano Būstas Priežiūra priklauso tai pačiai įmonių grupei, kad UAB Mano Būstas priežiūra darbus atliko sutarties pagrindu.

2024 m. lapkričio 28 d. teismas nutartimi į bylą įtraukė trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų UAB „Vilniaus vandenys“, priežiūros paslaugas teikusią ir darbus atlikusią UAB Mano Būsto priežiūra ir namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkus – daugiabučių namų savininkus MB „Turtona“, UAB „Vitropolis“, UAB „S&M LT“, L. P. įmonę, A. P.; V. B., D. B., Z. E., A. E., J. S., R. S., V. P., D. P., G. S., G. S., L. P., N. K., M. V., S. V.,V. K., T. G., V. Z., U. P.. kadangi ieškovės teigimu ginčo sprendimas galėjo turėti teisinių pasekmių gyventojų teisėms ir pareigoms.

Atsiliepimas

Atsakovė 2024 m. liepos 30 d. pateikė atsiliepimą (1 t., el. b. l. 38), kuriame nurodė, kad ieškovė atsiuntė atsakovei apmokėjimui 2023 m. spalio 31 d. sąskaitą už suteiktas paslaugas 2023 m. spalio mėn., kurioje įtraukta ir eilutė „Vandentiekio ir šildymo vamzdynų keitimas, su kasimo darbais, ardant ir atstatant trinkelių dangą“ su nurodyta mokėtina suma – 1 002,59 EUR + PVM. Atsakovės teigimu, name esančių patalpų savininkai nebuvo priėmę sprendimo vykdyti Sąskaitoje nurodytus remonto darbus. Atsakovė nurodo, kad konkrečios informacijos, dokumentų, paaiškinimų dėl šių darbų atsakovė ieškovei nepateikė, o ir po bylos iškėlimo ieškovė nepateikė informacijos įrodymų ir paaiškinimų, pagrindžiančių: i) už kokius konkrečiai darbus reikalaujama apmokėjimo, ii) kad darbai buvo faktiškai atlikti, iii) kad atsakovei tenka pareiga dalinai apmokėti už tuos darbus, iv) kaip apskaičiuota atsakovės už darbus mokėtina suma, v) kaip, kodėl ir kokiems asmenims buvo paskirstyta mokėtina suma, vi) kokie įrodymai patvirtina atliktų darbų apimtį, pvz. keistų vamzdynų kiekį; vii) kad šalto vandens vamzdis, kuriame įvyko avarija (trūkis) patenka būtent ir išimtinai į Namo (duomenys neskelbtini) atsakomybės ribas).

Trečiasis asmuo AB Vilniaus šilumos tinklai 2024 m. lapkričio 15 d. į bylą pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad šilumos punktas priklauso AB Vilniaus šilumos tinklai. Tiekėjo atsakomybės už vamzdyną atsakomybės riba yra išorinė namo siena, kadangi šiuo atveju avarija įvyko namo vidiniame kieme ir nėra susijusi su valdomu šilumos punktu, tiekėjas nevaldo ar kitaip nėra atsakingas už ginčo objektą bei jame atliktus darbus ir patirtų išlaidų kompensavimą.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ 2024 m. gruodžio 16 d. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pastatų vidaus vandentiekio sistema, įskaitant vamzdynus, slėgio pakėlimo įranga ir skirstomoji įranga yra savininko atsakomybė. Trečiasis asmuo atsako už vandens saugą ir kokybę tik iki tiekimo ir vartojimo ribos. Tiekimo ir vartojimo riba apibrėžiama kaip ta vieta, kur baigiasi klientui inter alia ieškovei priklausantis turtas (pvz., vandentiekio šulinys, žemės sklypo riba ar pastato įvadas) ir prasideda trečiojo asmens nuosavybė, todėl tiekėjas negali būti atsakingas už ginčo objektą.

Kiti tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.

Atsakovė 2024 m. lapkričio 20 d. į bylą pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių avarijos faktą ir prastą atkasto šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdyno būklę, taip pat nėra jokių duomenų apie avarijos padarytą žalą. Atsakovė nurodė įvairius pateiktų defektinių aktų formos ir turinio trūkumus, datų neatitikimus, konkrečių defektavimo objekto trūkumų nenurodymą, kėlė klausimą dėl skubaus avarijos pasekmių šalinimo poreikio ir ilgo darbų vykdymo termino, nurodė darbų apimties ir kainos neatitikimus ieškovės pateiktuose dokumentuose.

Šalies argumentai

2025 m. sausio 2 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, nurodė, kad ieškinys buvo tikslintas dėl sumos perskaičiavimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkams. Ieškovė pateikė į bylą vidinėje ieškovės sistemoje užfiksuotą pranešimą apie avariją (gedimą) šalto vandens vamzdyne, dėl to ieškovė surašė defektavimo aktą, pridėjo nuotraukas, įvykio vieta – vidinis namo (duomenys neskelbtini) kiemas. Atliekant apžiūros darbus pagal defektinį aktą, buvo nustatyta bloga karšto vandens vamzdžių būklė, dėl to padidėjo darbų apimtis, buvo surašytas karšto vandens vamzdyno defektinis aktas. Atlikus remonto darbus buvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo aktas, jame išdėstyti atlikti darbai. Darbų aktas pasirašytas L. S., taip pat akte surašyti L. S. paaiškinimai, detalizuojantys atliktų darbų apimtį, kiekio mato vienetus. Taip pat pareiktas rangovo komercinis pasiūlymas, sutartis, kurios pagrindu atlikti darbai. Avarijos faktą įrodo pranešimai, vamzdynų būklę – defektavimo aktai su nuotraukomis. Kadangi darbai laikomi privalomojo pobūdžio darbai, jiems nereikalingas savininkų sutikimas. Atsakovė nėra pateikusi įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes. Reikalavimas suformuluotas atsakovei pateiktų sąskaitų pagrindu. Avarija užfiksuota 2023 m. balandžio 17 d., kodėl defektavimo aktai surašyti anksčiau, 2023 m. balandžio 14 d. data ieškovės atstovė paaiškinti negalėjo. Darbai buvo priimti 2023 m. spalio mėnesį, kodėl pusę metų buvo daromi skubūs darbai, atstovė paaiškinti negalėjo.

Pranešimo uždarymo data 2023 m. gegužės 24 d. nesiejama su darbų atlikimu. Kada tiksliai atlikti darbai ieškovės atstovė nurodyti negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti kiek ir kokių vamzdžių reikėjo keisti, ši informacija nurodyta darbų akte. Ieškovė pirkimus atlieka vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, kurie leidžia avarijos pasekmes šalinti neatliekant atskiro pirkimo. Remonto poreikį rodo defektavimo aktai, darbų privalomą pobūdį konstatavo pasirašiusi specialistė L. S. (nors motyvai ir nenurodyti), ieškovės atstovė negalėjo atsakyti į klausimą ar ji yra ieškovės darbuotoja. Defektavimo aktų turinys nerodo, kokių reikalavimų neatitinka namo vamzdynai, juose nenurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kurių vamzdynai neatitiko, aktai taip pat nerodo, kad vamzdynų būklė kelia grėsmę turtui ir kt., tačiau apie privalomų darbų pobūdį galima nustatyti iš to, kad aktą surašė kvalifikuotas specialistas ir iš pridėtų nuotraukų. Atstovė negalėjo nurodyti, kiek laiko vamzdynas buvo eksploatuojamas ir kada statistiškai jis laikomas nusidėvėjusiu, atstovei nežinoma, kad tie pakeisti vamzdžiai būtų išlikę ir kad juos būtų galima įvertinti, negalėjo nurodyti kokiu būdu vamzdynai esantys kieme galėjo padaryti žalą turtui ar žmonių gyvybėms. Pačios avarijos, trūkusio vamzdžio užfiksuota nėra. Avariją užfiksavo ieškovės darbuotojas J. K., kuris kviečiamas liudytoju, kitų darbuotojų atstovė negalėjo nurodyti. Avarijos tiksli data nurodyta pranešime, 2023 m. balandžio 14 d. Apie avarijos sukeltus nuostolius byloje informacijos nėra.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas posėdžio metu nurodė, kad iš esmės visas aplinkybes nurodė atsiliepime ir 2024 m. lapkričio 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Nurodė, kad vamzdynų remonto darbai buvo einamieji, nėra jokių įrodymų, kad jie turėjo būti laikomi privalomais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vamzdyne būtų nutikusi avarija. Ieškovės dokumentuose daug prieštaravimų, neaiški avarijos data, defektavimo aktų data ankstesnė nei užfiksuotos avarijos, apie ją nebuvo pranešta, jokių avarijos požymių nebuvo, nėra aišku kas ir kada avariją užfiksavo, nebuvo kviestos avarinės tarnybos, nėra jokių gyventojų pranešimų, nėra jokių avarijos pasekmių, jos masto. Pradėjus darbus, ieškovei paaiškėjo, kad vamzdynai neatitinka reikalavimų, tačiau to niekas nepagrindžia, išskyrus nuotraukas, kuriose matyti atkasti vamzdžiai ir jokios balos. Vamzdžių trūkumai niekur neužfiksuoti. Defektavimo aktuose vamzdžių būklė neužfiksuota, juose nėra informacijos apie darbų kiekį, vietą ir mastą. Avarijos šalinimui paprastai pakanka pakeisti gabaliuką vamzdžio, šiuo atveju pakeista 50 metrų vamzdžio. Nėra aišku kaip apskritai ieškovės darbuotojai rado avarijos vietą jei avarijos požymių nebuvo. Nurodoma, kad darbuotojai avariją aptiko atvykę į planinę apžiūrą, o atkasus magistralę pamatė didesnes darbų apimtis. Pateiktos su defektavimo aktais nuotraukos rodo, kad viskas 2023 m. balandžio 14 d. jau atkasta ir dalis darbų atlikta. Ant vėliau pateiktų didelės raiškos nuotraukų (jos defektavimo aktuose sumažinto formato) matosi nuotraukų darymo datos įrašas ir jis yra gerokai vėlesnis negu defektavimo aktai – kaip 2023 m. gegužės 10 d. darytos nuotraukos gali patekti į 2023 m. balandžio 14 d. darbų aktus? (defektavimo aktas (1 t., b. l. 134 ; nuotrauka 2 t. b. l. 59). Tai rodo, kad defektacijos aktas nėra patikimas, jame netiksliai užfiksuotos faktinės aplinkybės. Jei avarija nutiko 2023 m. balandžio 12 d., defektavimo aktai surašyti 14 d. pranešime apie avariją nurodoma 2023 m. balandžio 17 d., darbų pabaigos data - 2023 m. balandžio 18 d.; pranešimo uždarymo data 2023 m. gegužės 24 d., komercinio pasiūlymo data nenurodyta, jį ir defektavimo aktus surašė tas pats asmuo, vienas pasirašęs aktus – L. S., tai yra suinteresuotas asmuo, ir padarytus darbus pridavęs asmuo. Patys darbai atlikti ir priduoti 2023 m. spalio mėnesį, ir tai rodo, kad darbai nebuvo skubūs, nekėlė jokios grėsmės. Pagal STR reglamento reikalavimus esant avarijos grėsmei, žalos kilimo rizikai atsakingas asmuo turi nedelsiant informuoti statinio savininką, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to ir pačiuose defektavimo aktuose yra siūloma organizuoti sprendimo priėmimą, tačiau apie jokį sprendimą informacijos nėra. Komerciniame pasiūlyme ir darbų akte ir nėra nurodyti tikslūs darbų kiekiai, mato vienetai, pvz., plytelės vertinamos komplektais ir kt., taip pat ten nieko nenurodoma apie avarinius darbus. Nėra įrodymų apie prekių darbams įsigijimą, ieškovė nepateikė įrodymų, kad įsigijo vamzdžius ir kad tikrai juos pakeitė, ar kad pakeitė būtent tokį vamzdžių kiekį. Trinkelės iki šiol yra nesudėtos, taigi darbai apskritai dar neatlikti. Defektavimo aktuose nėra kalbama apie avarinę būklę, tik apie blogą būklę.

Trečiasis asmuo AB Vilniaus šilumos tinklai atstovas posėdžio metu paaiškino, kad neturi tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi, nuosavybės teise ar kitaip nevaldo ginčo objekto – namo vidaus inžinerinių sistemų. Kaip nurodyta atsiliepime, atsižvelgiant į teisės aktų reglamentaciją AB Vilniaus šilumos tinklai kaip šilumos tiekėjo atsakomybės riba yra ties pastato (duomenys neskelbtini) išorine siena. Pastatai (duomenys neskelbtini) šilumos tiekimo prasme yra vienas objektas, nes turi bendrą šildymo sistemą ir vieną šilumos punktą, kuris aptarnauja pastatus, taip pat bendrą šilumos apskaitos prietaisą, kuris įrengtas (duomenys neskelbtini). Ginčas kyla dėl pastatų bendrų inžinerinių sistemų

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atstovė paaiškino, kad į bylą buvo pateikta geriamo vandens tiekimo sutartis, pagal teisės aktų reguliavimą atsakomybės riba yra vieta kur baigiasi abonento ar vartotojo nuosavybės riba pvz., namo įvadas. Trečiojo asmens atsakomybė baigiasi ties pastato išorine siena. Atsižvelgiant į reglamentavimą, trečiasis asmuo nėra atsakingas už byloje nurodytus vamzdynus ir išlaidų kompensavimą. Trečiasis asmuo sutinka su atsakovo pozicija, kad nėra aišku ir pagrįsta kur įvyko įvykis, kur trūko vamzdynas, nėra pagrįstas būtinumas keisti vamzdynus.

Liudytojas J. K. apklausos metu nurodė, kad įvykio metu dirbo UAB Mano Būsto priežiūra (duomenys neskelbtini) pareigose, turėjo (duomenys neskelbtini) kvalifikaciją. (duomenys neskelbtini) namuose jokių darbų neatliko, prižiūrėjo abu namus. Liudytojas nurodė, kad buvo ne vienas pranešimas iš gyventojų, kada nurodyti negalėjo, gal prieš dvi savaites iki įvykio apytiksliai, kad nukritęs vandentiekio spaudimas ((duomenys neskelbtini) butai), kokių butų savininkai pranešė negalėjo pasakyti, cokoliniame aukšte gyvenanti gyventoja (duomenys neskelbtini) butas pranešė, kad drėksta jos siena, nuo to prasidėjo pratekėjimo paieška, net įsigijo drėkintuvą. Manė kad drėksta iš žemės, bet naktį sienoje girdisi šniokštimas. Apžiūrėti vamzdžiai, ieškota pratekėjimo. Vandens trūkumų nebuvo pastebėta, kiekio trūkumų pagal skaitliukų parodymus nebuvo. Pastebėjo kad įvadinis skaitliukas sukasi nevartojant, tačiau kaip žinojo ar gyventojai nevartoja vandens, patikslinti negalėjo. Atvirame vamzdyne nutekėjimų nebuvo. Pranešimų apie avariją nebuvo. Nors vandens spaudimas buvo nukritęs kelias savaites, vandens kiekis galėjo išbėgti labai didelis, išorinių vandens nutekėjimo požymių nebuvo, buvo pasėdusios plytelės. Atmetimo principu buvo nustatyta galima problemos vieta po žeme. Liudytojas pats trūkusio vamzdžio nerado ir nematė, surašė pranešimą programėlėje darbų vadovams, kada neprisimena, turinio taip pat. Negalėjo patvirtinti, kad tai byloje esantis pranešimas (2 t., b. l. 11), nors nurodytas liudytojo numeris. Pranešimo datos nepamena, galėjo rašyti ir pats liudytojas. Avarinių tarnybų kviesta nebuvo, nors žalos galėjo būti padaryta daug. Liudytojas defektinio akto nerašė. Kad šalto vandens vamzdis liudytojas nustatė pagal šalto vandens skaitliuką, kaip nepaaiškino. Kada padaryti darbai nepamena, bet tikrai ne per vieną kartą. Liudytojas sudrėkusią sieną matė, ji buvo „pabrinkusi“, žalos padaryta nebuvo, savininkė dėl žalos nesikreipė. Liudytojas nurodė, kad gali būti, kad jis pildė Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą (1 t., b. l. 128-131, 2 t., b. l. 75) ir darė jame esančias nuotraukas, schemą braižė savo telefone. Gyventojai kreipiasi bendruoju telefonu, liudytojas kaip technikas gauna pranešimus, gali paskambinti ir asmeniškai. Čiurlenimas gali girdėtis nes vamzdis lovyje. Liudytojas į darbus įtrauktas nebuvo. Trūkęs vamzdis ir per jį bėgantis vanduo turėtų būti aiškiai matomi, ypač lovyje. Jei yra trūkimas, avarija likviduojama uždedant apkabą, jei ne keičiamas vamzdžio gabalas. Liudytojas sudarant antrą aktą dėl karšo vandens vamzdynų nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, ir atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, kurį administruoja ieškovė, buto savininkės dėl ieškovės atliktų darbų reikalingumo ir pagrįstumo, taip pat ar namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, šalto vandens vamzdyne 2023 m. balandžio 12 d. įvyko avarija (trūko šalto vandens vamzdis) ir ar namo administratorė šalino jos pasekmes, ar namų vamzdynuose namo administratorės atlikti vamzdynų remonto darbai buvo skirti užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai ar atsakovė turi pareigą kompensuoti jų atlikimo išlaidas.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 ir vėlesnių jo pakeitimo pagrindu ieškovė UAB Mano Būstas Vilnius vykdo daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų ir objektų administravimą.

Tarp UAB Mano Būstas Vilnius ir UAB „Mano Būsto priežiūra” 2022 m. spalio 31 d. sudaryta Daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugų sutartis Nr. MBV-SUT-22-1203, pagal kurią UAB „Mano Būsto priežiūra” įsipareigojo atlygintinai teikti daugiabučių gyvenamųjų namų, numatytų sutarties priede Nr. 2 (tarp jų ir (duomenys neskelbtini)) šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros paslaugas, numatytas sutarties priede Nr.1 (2 t., b. l. 44-51). Tarp UAB Mano Būstas Vilnius ir UAB „Mano Būsto priežiūra”2022 m. gruodžio 30 d. sudaryta Remonto, priežiūros ir kitų darbų sutartis Nr. MBV-SUT-22-1245, pagal kurią UAB „Mano Būsto priežiūra” įsipareigojo atlygintinai teikti remonto ir kitus darbus, numatytus sutarties priede Nr.1 (1 t., b. l. 136-138; 2 t., b. l. 20-46).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovei UAB „Gėlos užuovėja“ nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pagal 2016 m. gruodžio 29 d. pirkimo - pardavimo sutartį (1 t., b. l. 5).

Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad administratoriaus internetinėje sistemoje 2023 balandžio 17 d. 8:00 fiksuotas pranešimas apie tai, kad namo, adresu (duomenys neskelbtini) „trūko šalto vandens vamzdis po žeme, galimai vidiniame kieme, reikalingi kasimo darbai“. Pranešimo uždarymas 2023 m. gegužės 24 d. Darbai 1 500-5 300 + PVM ir medžiagos (2 t., b. l. 11).

Iš ieškovės priskaitymo už atliktus darbus matyti, kad darbų suma 6 584,93 Eur. V. P. g. 17 namui priskaičiuota 4 862,77 Eur (1 t., b. l. 155).

Iš UAB Mano Būstas Vilnius pateiktos 2024 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitos Nr. MBV24006661 matyti, kad suma už butui (duomenys neskelbtini), paskaičiuotus darbus „Vandentiekio ir šildymo vamzdynų keitimas, su kasimo darbais, ardant ir atstatant trinkelių dangą“ yra perskaičiuota ir sumažinta nuo 1 002,59 iki 720,06 (be PVM) (1 t., b. l. 161).

Į bylą yra pateiktas UAB Mano Būstas Vilnius 2023 m. balandžio 14 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA537867, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) trūko š. v. vamzdis po žeme, galimai vidinio namo kieme, reikalinga kasimo darbai su pridėtomis mažos raiškos nuotraukomis, kurį pasirašė darbų vykdytoja L. S. (2 t., b. l. 15-17). Akte konstatuojama, kad komisija atsižvelgdama į apžiūros metu nustatytus daugiabučio gyvenamojo namo (bendrojo naudojimo objektų) defektus, konstatuoja, kad nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą (komisija) rekomenduoja nedelsiant organizuoti sprendimo, dėl privalomųjų reikalavimų neatitinkančių gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų defektų pašalinimo, priėmimą bei pašalinti užfiksuotus defektus. Pridedama. Numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas su preliminariomis defekto(ų) šalinimo, remonto kainomis.

Į bylą yra pateiktas UAB Mano Būstas Vilnius 2023 m. balandžio 14 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas Nr. DA537283, kuriame nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) name yra nesandari šildymo sistema. Nurodoma, kad atkasus magistralę paaiškėjo, kad darbų apimtys didesnės, nes šildymo vamzdynas buvo labai blogos būklės. Akte pridėtos mažos raiškos nuotraukos, jį pasirašė darbų vykdytoja L. S. (1 t., b. l. 134). Akte analogiškai konstatuota, kad namo sistemos neatitinka privalomųjų reikalavimų visumos.

Į bylą pateiktos defektavimo aktuose užfiksuotos didesnės raiškos nuotraukos, iš kurių vienoje matyti padarymo data 2023 m. gegužės 24 d. (2 t., b. l. 59-75; 2 t., b. l. 2).

Į bylą yra pateiktas UAB „Mano Būsto Priežiūra” komercinis pasiūlymas be nurodytos datos L. S. parengtas ir pasirašytas komercinis pasiūlymas su įtrauktais trinkelių ardymo, vamzdžių keitimo ir pagrindo trinkelėms įrengimo darbais, kurio galutinė kaina su PVM yra 6 584,90 Eur (2 t., b. l. 9).

UAB „Mano Būsto priežiūra” išrašytos sąskaitos faktūros už atliktus darbus ieškovė nepateikė.

Iš Atliktų darbų priėmimo akto už 2023 m. spalio mėn. matyti, kad UAB Mano Būstas Vilnius priėmė iš UAB „Mano Būsto priežiūra” vamzdynų remonto (duomenys neskelbtini) darbus: trinkelių ardymas (1 kompl.) 164,38 Eur., Vamzdynų demontavimas (50 m.) 669,00 Eur., Vandentiekio, šildymo vamzdynų tiesimas (50 m.) 3 350,97 Eur , pagrindo įrengimas trinkelėms (1 kompl.) 535,20 Eur., trinkelių dangos atstatymas (1 kompl.) 535,20 Eur., sistemos nudrenavimas (1vnt.) 26,76 Eur., sistemos užpildymas (1vnt.) 26,76 Eur., darbo vietos susitvarkymas (1 vnt.) 133,80 Eur., viso su PVM 6 584,90 Eur. Darbų aktą už UAB „Mano Būsto priežiūra” pasirašė L. S. (2 t., b. l. 12).

Iš 2023 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 993 matyti, kad mokėtojas UAB Mano Būstas Vilnius gavėjui UAB „Mano Būsto Priežiūra” sumokėjo 194 036,15 Eur. Mokėjimo paskirtyje nurodytos sąskaitos Nr. MBP07907, MBP07908, MBS2300794 (1 t., b. l. 156).

Ieškovė nurodė, kad UAB Mano Būstas Vilnius ir UAB „Mano Būsto priežiūra” priklauso tai pačiai įmonių grupei. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašai rodo, kad UAB Mano Būstas Vilnius ir UAB „Mano Būsto priežiūra” akcininkas yra UAB Mano Būstas, kodas 304875881.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis ). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduoja arba nutraukia jungtinės veiklos sutartį, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo. Kaip pažymima teismų praktikoje, CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisei, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei, būdinga, kad tarp bendraturčių dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo susiklosto vidiniai santykiai, o tarp bendraturčių ir kitų (trečiųjų) asmenų – išoriniai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą tik bendraturčiai sprendžia dėl teisių į bendrą turtą įgyvendinimo (pvz. CK 4.75 straipsnis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, 4.85 straipsnis) bei pareigų vykdymo (pvz. CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3, 4 dalys), o tretieji asmenys šiems santykiams gali daryti įtaką tik įstatymo nustatytais atvejais (pvz. 4.80 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018).

Administratoriaus ir namo butų savininkų santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-05-23 nutarimu Nr. 831 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriuose nurodyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų Nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas, be kita ko, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (Nuostatų 4.3 papunktis); perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, pirkimų sąlygas rengia vadovaudamasis pastatų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais reikalavimais, patalpų savininkų sprendimais (dėl šių paslaugų, metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane nurodytų namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų masto, šiuos perkamus objektus apibūdinančių medžiagų ar kitų duomenų, planuojamos pirkimo kainos, garantijos); jeigu administratorius nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarka (Nuostatų 4.5, 4.5.1, 4.5.2 papunkčiai). Administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1 papunktis). Administratorius turi pareigą nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis). Nuostatų 7.7 papunktis numato, kad, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

Administratoriaus priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-12-14 nutarimu Nr. D1-913 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinių taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų ir atnaujinimo darbų pirkimų pavyzdinės taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklėse nustatomos sąvokos, pvz., darbų pirkimas – pirkimas, kurio dalykas (objektas) yra atlikti arba kartu suprojektuoti ir atlikti statybos darbus pagal privalomuosius reikalavimus, nustatytus statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ patvirtinimo“, reglamentuoja pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarką ir procedūras. Taisyklėse nustatoma, kad pirkimas gali būti vykdomas apklausos arba konkurso būdu; konkurso organizavimas yra privalomas, kai numatomo pirkimo vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra lygi ar didesnė nei 3 000 Eur, išskyrus atvejus, kada dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė ar kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma įvykdyti konkurso būdu (Taisyklių 9 punktas). Administratorius privalo nustatyti ir pirkimo pradžioje pateikti tiekėjams tikslius ir aiškius minimalius techninius ir (arba) funkcinius perkamų priežiūros paslaugų ir darbų reikalavimus ir (arba) apibūdinti norimą rezultatą, pasiūlymo pateikimo terminą, kitas pirkimo sąlygas ir tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijus, siūlomos pasirašyti pirkimo sutarties sąlygas (Taisyklių 12 punktas). Pirkdamas apklausos būdu, administratorius privalo apklausti tokį tiekėjų skaičių, kad būtų galima palyginti ir įvertinti ne mažiau kaip tris Administratoriaus nustatytus minimalius reikalavimus atitinkančius tiekėjų pasiūlymus, išskyrus atvejus, kada šalyje yra mažiau tiekėjų, kurie gali suteikti priežiūros paslaugas ar atlikti darbus arba jei didesnio tiekėjų skaičiaus apklausa reikalautų neproporcingai didelių laiko ir žmogiškųjų išteklių ar lėšų sąnaudų (Taisyklių 15, 16 punktai).

Dėl avarijos fakto

Ieškovė nurodo, kad byloje ginčijami darbai buvo atliekami nustačius, kad yra trūkęs šalto vandens tiekimo vamzdis, ir, pradėjus atlikti darbus, pastebėta, kad ir šildymo vamzdyno būklė bloga. Avarija užfiksuota 2023 m. balandžio 12 d. į pastato apžiūrą atvykusių ieškovės darbuotojų (1 t., b. l. 153). Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovė nurodė, kad su avarija susijusias aplinkybes galės paliudyti ieškovės darbuotojas J. K., bet liudytojas nurodė, kad jis atmetimo principu nustatė, kad galima problemos vieta po žeme, pats trūkusio vamzdžio nematė ir pranešė tik apie galimai trūkusį vamzdį, surašė pranešimą programėlėje darbų vadovams, tačiau neprisimena nei kada surašė, nei jo turinio.

Ieškovė 2024 m. spalio 25 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad vamzdynų būklė bloga, ją akivaizdžiai patvirtina pateiktos nuotraukos, defektiniai aktai ir tokios būklės netvarkymas, kelia pavojų gyventojų gyvybei, turtui ir pan., nes įvykus trūkimui ir nereaguojant nedelsiant, galėtų ne tik patvirtinti gyventojų nuosavybės teise priklausantis turtas, tačiau ir sukelti akivaizdžius sveikatos padarinius gyventojams (2 t., b. l. 5).

Šie ieškovės argumentai vertinami kritiškai, jie nėra pagrįsti tiesioginiais įrodymais. Tai pripažįsta ir pati ieškovė, tuose rašytiniuose paaiškinimuose pripažindama, kad aiškios trūkimo nuotraukos nėra (2 t., b. l. 2). Pagrindiniai į bylą pateikti dokumentai, kuriais ieškovė įrodinėja avarijos faktą, yra pačios ieškovės vidinės sistemos pranešimas (2 t., b. l. 11) ir techniko surašytas defektinis aktas (2 t., b. l. 15-17). Abiejuose dokumentuose nurodyta tik spėjama įvykio vieta ir nurodoma, kad bus reikalingi kasimo darbai, pridedamose nuotraukose nėra jokio vandens susikaupimo ar kitokių avarijos požymių. Tiek iš liudytojo J. K. parodymų, tiek iš dokumentų datų galima spręsti, kad vandens nutekėjimas galėjo tęstis kelias savaites, tačiau ieškovė nenurodė, kad būtų buvęs šalto vandens trūkumas esant nutekėjimui lyginant tiekėjo patiektą ir vartotojų suvartotą vandens kiekį ar kad nutekėjimu būtų padaryta kokia žala. Ieškovės pateiktose nuotraukose iš defektavimo aktų vandens susikaupimas užfiksuotas tik nupjovus vamzdžius, vykdant vamzdyno keitimo darbus (2 t., b. l. 59-73). Pateikta nuotrauka, kurioje matosi ant vamzdžio pritvirtinta remontinė apkaba avarijos fakto taip pat nepatvirtina, nes ji nėra uždėta naujai, ant jos tokios pačios purvo žymės kaip ir ant vamzdžio (2 t., b. l. 66).

Byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo kviesta avarinė tarnyba, nėra pateikta jokių gyventojų pranešimų (nei dėl nukritusio slėgio, nei dėl avarijos), kurie pagrįstų ieškovės nurodomas su šalto vamzdyno trūkimu susijusias aplinkybes, todėl ieškovės nurodomoms aplinkybėms konstatuoti pagrindo nėra.

Dėl Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktų ir atliktų darbų vertinimo

Ieškovė tiek pateiktuose rašytiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje laikėsi pozicijos, kad atlikti darbai nurodyti defektiniuose aktuose priskiriami privalomojo pobūdžio darbams, t. y. kad jis darbus atliko užtikrindamas priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo priežiūros reikalavimus, todėl ieškovės atlikdama šiuos darbus nėra saistoma administruojamo namo patalpų savininkų valios, bet vykdo imperatyvius teisės aktų reikalavimus, savininkų interesais užtikrindamas tokią namo bendrųjų objektų priežiūrą ir tokį jų naudojimą, koks yra nustatytas teisės aktuose.

Byloje kilus ginčui ar ieškovės atlikti darbai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ieškovė savo poziciją grindė 2023 m. balandžio 14 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. DA537867 ir UAB Mano Būstas Vilnius 2023 m. balandžio 14 d. Statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu Nr. DA537283 (1 t., b. l. 134; 2 t., b. l. 15-17, aktų turinys aprašytas šio sprendimo 6 l.). Aktuose konstatuojama, kad „nurodytos namo (objekto) sistemos neatitinka STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarkai“ įtvirtintų daugiabučio gyvenamojo namo privalomųjų reikalavimų visumos“, „darbų apimtys didesnės, nes šildymo vamzdynas buvo labai blogos būklės“.

Su defektavimo aktais pateikiamos nuotraukos, konstatuojama, kad vamzdynai neatitinka „privalomųjų reikalavimų visumos“ bet pačiuose defektavimo aktuose nėra nurodyta kokių konkrečiai reikalavimų vamzdynas neatitinka, nėra pateikta jokio vamzdynų techninės būklės įvertinimo, nėra nurodyti konkretūs vamzdynų trūkumai, nėra nurodyta blogos būklės vamzdynų kiekio ir taip pat nėra nurodyta, kad vamzdynų būklė yra avarinė. Šių defektavimo aktuose konstatuotų aplinkybių negalima įvertinti, nes jos nėra užfiksuotos. Iš su defektavimo aktais pateiktų nuotraukų apie vamzdynų būklę spręsti nėra įmanoma, be to nėra galimybės nustatyti, kas ir kada šias fotonuotraukas, darė, kas tiksliai jose užfiksuota. Kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas, defektiniame akte yra nuotraukos, kurios datuotos 2023 m. gegužės 24 d. data, o tai leidžia abejoti tokio dokumento patikimumu (2 t., b. l. 59 ir 1 t., b. l. 134; 2 t., b. l. 103-104).

Bendram turtui (bendrojo naudojimo objektams) išlaikyti skirti reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas). Reglamento 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (ieškovė) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai – periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros –pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (Reglamento 87, 87.2 p.). Namo specializuotas apžiūras atlieka valdytojo sprendimu sudaryta ne mažiau kaip trijų specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti atitinkamo statinio vienos iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas, specialistai – turėti atitinkamos srities inžinerinį techninį išsilavinimą (Reglamento 88.4 p.). Atliekant nuolatinius stebėjimus<...> fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus (Reglamento 91 p.). Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 p.).

Nei byloje pateiktuose defektavimo aktuose, nei kituose dokumentuose nėra užfiksuotų objektyvių duomenų apie vamzdynų trūkumus ar pastebėtus vamzdynų defektus, deformacijas, taip pat nėra duomenų, kad apie tokias deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, būtų buvę informuoti namo savininkai. Defektavimo aktus pasirašė ne trijų specialistų grupė, o tik viena specialistė, kuri yra trečiojo asmens UAB „Mano Būsto priežiūra”, atlikusio darbus, darbuotoja. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad jai nėra žinoma, kad pakeisti vamzdžiai būtų išlikę, todėl apie vamzdyno būklę galima spręsti tik iš ieškovės pateiktų dokumentų ir įrodymų.

Byloje nesant duomenų apie tai, kad buvo kviesta avarinė tarnyba, kad vamzdynų būklė buvo avarinė, teimas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė turėjo pagrindą atlikti neatidėliotinus ir skubius darbus. Tai patvirtina ir realus darbų atlikimo terminas – ieškovės atstovė posėdžio metu negalėjo nurodyti kada tiksliai buvo atlikti darbai, šią aplinkybę rodo tik į bylą pateiktas Atliktų darbų priėmimo aktas, kuris buvo pasirašytas 2023 m. spalio mėn., tai yra praėjus pusei metų nuo pranešimo apie darbų poreikį.

Nors pagal Nuostatų 4.5, Taisyklių 12 punktus administratorius turi nustatyti perkamų darbų techninius ir funkcinius perkamų darbų reikalavimus, apibūdinti norimą rezultatą, o į bylą pateiktų Defektavimo aktų sudarytoju nors ir nurodyta ieškovė, UAB Mano Būstas Vilnius, tačiau šiuos dokumentus, nuo kurių iš esmės priklausė pirkimų apimtys, pasirašė Darbų vykdytoja L. S.. Ieškovės atstovė posėdžio metu negalėjo nurodyti ar L. S. buvo ieškovės darbuotoja, tačiau remiantis bylos duomenimis daroma išvada, kad L. S. buvo trečiojo asmens UAB Mano Būstas Priežiūra darbuotoja, nes ji yra už šį asmenį pasirašiusi Pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros žurnalą (2 t., b. l. 52-58), Komercinį pasiūlymą (2 t., b. l. 9), Atliktų darbų priėmimo aktą už 2023 m. spalio mėn. (2 t., b. l. 12).

Tai, kad defektavimo aktus sudarė, teikė komercinį pasiūlymą ir vėliau pasirašė darbų priėmimo perdavimo aktą viena L. S., kuri yra trečiojo asmens UAB „Mano Būsto priežiūra“ darbuotoja, vykdžiusio priežiūros ir kartu rangos darbus, o ne trijų asmenų komisija, kaip nurodyta Reglamento 88.4 punkte, teismo vertinimu, sudaro pagrindą ir neatsižvelgiant į jų turinio trūkumus defektavimo aktus vertinti kaip neobjektyvius įrodymus byloje.

Kaip matyti, byloje nėra duomenų apie tai, kad administratorius ar jo įgaliotas asmuo būtų įvykdęs pareigą – periodiškai atlikti namo būklės vertinimą ir registruoti statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūros aktuose, techninėse atskaitose. Nėra duomenų apie tai, kad administratorius, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, būtų sudaręs numatomų atlikti vamzdynų keitimo darbų planus, kad tokie planai būtų svarstyti patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams būtų pritarę patalpų savininkai. Kaip minėta aukščiau, administratorius turi teisę teikti namo techninės priežiūros ir kitas su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, naudojimu ir atnaujinimu susijusias paslaugas, jeigu teisės aktai jam tai leidžia ir šių paslaugų sąmatai ir tarifui pritaria patalpų savininkai, priimdami sprendimą CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (Nuostatų 6.1 papunktis). Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju administratorius neturėjo teisinio pagrindo savarankiškai, be namo gyventojų pritarimo, planuoti, organizuoti ir atlikti vamzdynų remonto darbus.

Dėl susijusių įmonių

CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius, kuris nėra perkančioji organizacija, pirkimus atlieka vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, naudodamasis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis arba kitu būdu, kai nėra galimybės paslaugų, prekių ir darbų įsigyti naudojantis šiomis sistemomis, taip pat kai namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo darbus administratorius privalo organizuoti nedelsiant, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai. Perkant kitu būdu, bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Konkurencijos įstatyme. Butų ir kitų patalpų savininkai gali priimti sprendimą netaikyti šio draudimo. Šis draudimas taip pat netaikomas, kai susiję ūkio subjektai pateikia didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą. Butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti išlaidų, kurias bendrojo naudojimo objektų administratorius patyrė pažeisdamas šį draudimą, taip pat gali priimti sprendimą netaikyti šioje dalyje nurodyto reikalavimo pirkti naudojantis Vyriausybės įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos valdomomis ir administruojamomis informacinėmis sistemomis.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 20 punktas nustato, kad susijusių ūkio subjektų grupė – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės yra laikomi vienu ūkio subjektu koncentracijos priežiūros tikslais apskaičiuojant bendrąsias pajamas ir rinkos dalį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susijusių ūkio subjektų grupę sudaro: 1) nagrinėjamas ūkio subjektas ir 2) ūkio subjektai, kuriuose nagrinėjamas ūkio subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai (per kitus ūkio subjektus) turi daugiau kaip pusę akcijų, kitokių vertybinių popierių ar turto arba turi teises į daugiau kaip pusę balsų, arba turi teisę skirti daugiau kaip pusę priežiūros ar valdymo organų narių, arba turi ūkio subjekto valdymo teisę, kaip ji suprantama pagal 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės; 3) ūkio subjektai, kurie nagrinėjamame ūkio subjekte turi šios dalies 2 punkte išvardytas teises; 4) ūkio subjektai, kuriuose šios dalies 3 punkte nurodyti ūkio subjektai arba kiti nagrinėjamą ūkio subjektą kontroliuojantys asmenys turi šios dalies 2 punkte išvardytas teises; 5) ūkio subjektai, kuriuose šios dalies 1–4 punktuose nurodyti du arba daugiau ūkio subjektų bendrai turi šios dalies 2 punkte išvardytas teises.

Ieškovė nurodė, kad UAB Mano Būstas Vilnius ir UAB „Mano Būsto priežiūra” priklauso tai pačiai įmonių grupei. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašai rodo, kad UAB Mano Būstas Vilnius ir UAB „Mano Būsto priežiūra” akcininkas yra UAB Mano Būstas, kodas 304875881, taigi, atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 20 punkte nurodytą susijusių ūkio subjektų grupės sampratą.

Kadangi remiantis bylos duomenimis ieškovė ginčijamų darbų atlikimui pasitelkė rangovą neatlikęs atskiro darbų pirkimo, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 8 dalimi galima konstatuoti, kad ieškovė pažeidė numatytą draudimą pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę ir byloje nesant duomenų, kad rangovas pateikė didžiausio ekonominio naudingumo pasiūlymą, daroma išvada, kad atsakovė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė neprivalo apmokėti dėl ginčo darbų atsiradusių išlaidų.

Atkreiptinas dėmesys, kad dar neatlikus ginčo darbų Taisyklės neteko galios ir jas pakeitusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-134 Dėl paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo patvirtinus Paslaugų, prekių ir darbų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus administruojamu namu, pirkimų tvarkos aprašą, į jo 16 punktą buvo įtraukta nuoroda į CK 4.84 straipsnį ir nustatyta, kad Pirkdamas kitu būdu, administratorius vadovaujasi Civilinio kodekso 4.84 straipsnio 8 dalimi, kurioje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriui draudžiama pirkti iš ūkio subjektų, kurie su juo sudaro susijusių ūkio subjektų grupę, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.

Dėl įrodinėjimo pareigos

Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad tik ieškovė teikia visus turimus ir prašomus įrodymus, ir taip atsakovė jai perleidžia įrodinėjimo naštą ir nesiremia nei rungtyniškumo principo, nei įrodinėjimo pareigos taisykle (2 t., b. l. 7).

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-916/2021).

Tai reiškia, kad šiuo atveju būtent ieškovė turėjo pateikti įrodymus, jog ji turėjo pareigą atlikti ginčo vamzdyno remonto darbus, šiems darbams atlikti nebuvo reikalingas butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas, ieškovė atliko deklaruojamos apimties ir vertės darbus. Pažymėtina, kad apskritai vamzdyno remonto darbų atlikimo faktas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas. Kaip minėta, šioje byloje ginčas kilo dėl ieškovės pareigos atlikti vamzdyno remonto darbus, negavus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo, vamzdyno remonto darbų apimties ir su tuo susijusios atsakovės pareigos proporcingai savo daliai apmokėti vamzdyno remonto išlaidas.

Remiantis byloje nustatytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, remiantis išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad ieškovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, organizavo daugiabučio gyvenamojo namo stogo vamzdyno darbus neapdairiai, nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, ieškovė neįrodė aplinkybių, kad tai buvo avarijos šalinimo darbai ar darbai, kuriais buvo siekiama užtikrinti priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, todėl tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo už vamzdyno remonto darbus priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje ieškovės pateikti įrodymai (sąskaitos faktūros, darbų ataskaitos, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad ieškovė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 27,00 Eur žyminis mokestis ir 3617,9 Eur (1256,4 + 1179,75 + 550,55 + 629,20) už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.

Atsakovės pateikti įrodymai (sąskaitos faktūros) patvirtina, kad atsakovė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 8 504,37 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį dalyvavimą toje byloje, į tai, kad nebuvo būtinybės išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (vyko nuotoliniai posėdžiai); ginčo sumos dydį (atsakovo bylinėjimosi išlaidos už ginčo sumą didesnės daugiau kaip devynis kartus), taip pat į tai, kad atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. paaiškinimus nurodė, kad su jais nauji įrodymai nėra teikiami ir kad tai iš esmės yra baigiamųjų kalbų santrauka, 2025 m. sausio 2 d. prašyme (DOK-92) atsakovės atstovo nurodytas bylinėjimosi išlaidas (Pasirengimas atstovauti teisme; rašytinių paaiškinimų rengimas) nuo 3 940,72 Eur (su PVM) iki 878,56 Eur (su PVM) ir bendrai priteisia 5 137,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tretieji asmenys įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovės priteisiamos atsakovės patirtos 5 204,37 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Teismas šioje byloje patyrė 174,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83, 4.84 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Vilnius, įmonės kodas 121452091, 5 137,27 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą trisdešimti septynis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gėlos užuovėja“, įmonės kodas 126409069, naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Vilnius, įmonės kodas 121452091, 174,46 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662, mokėjimo paskirtyje nurodyti – civilinėje byloje Nr. e2-265-1221/2025.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Voldemaras Bumblys