- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- AS-272-552/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00280-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. G., M. G., A. G.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. G., M. G., A. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. G., M. G., A. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai E. G., M. G. ir A. G. (toliau kartu – pareiškėjai) 2024 m. balandžio 8 d. kreipėsi su skundu į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 24S89204 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas E. G. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) panaikinti Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas dėl nutraukimo), kuriuo buvo nutrauktas E. G. tėvo A. G. 2024 m. sausio 25 d. prašymo pakeisti E. G. leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime prašė skundą atmesti. Atsakovas 2024 m. gegužės 17 d. raštu Nr. DOK-24527 nurodė, kad, susipažinęs su pareiškėjų pateiktais dokumentais (paso duomenys apie valstybės sienos kirtimus), atsakovas 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 24S120141 panaikino Sprendimą, todėl prašė spręsti klausimą dėl bylos nutraukimo.
Atsižvelgęs į pateiktus duomenis, teismas 2024 m. gegužės 21 d. papildomus dokumentus išsiuntė pareiškėjų atstovui ir pasiūlė spręsti dėl skundo reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teismui 2024 m. birželio 6 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir nurodė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsisako pirminiu skundu pareikštų reikalavimų – panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei Sprendimą dėl nutraukimo, – prašė toliau bylą nagrinėti pagal patikslintą skundą ir priteisti 12 000 Eur neturtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. birželio 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjų prašymą, atsisakė priimti pareiškėjų 2024 m. birželio 6 d. patikslintą skundą ir nutraukė administracinę bylą. Pareiškėjai 2024 m. birželio 14 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir grąžinti administracinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodė, kad atšaukia savo prašymą dėl atsisakymo nuo pradinio skundo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2024 m. liepos 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-512-822/2024 tenkino pareiškėjų atskirąjį skundą, panaikino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 6 d. nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad patikslintame skunde, kaip ir skunde, yra išdėstyti nesutikimo su Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 24S89204 argumentai ir motyvai. Teismas nurodė, kad iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje nustatyta tvarka patikslinto skundo priėmimo klausimas iš esmės sprendžiamas nebuvo, deklaratyviai nurodant, kad pareiškėjai pakeitė skundo dalyką ir pagrindą, todėl ši nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Byloje nustatytos aplinkybės ir teisinis vertinimas suponuoja, kad pareiškėjai siekia neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtai priimto Sprendimo, kuris panaikintas Migracijos departamento jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą ir ginčydami Migracijos departamento sprendimus, savo skundą grindė iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Patikslintame skunde skundo pagrindai nebuvo pakeisti, o patikslinti, ir pareiškėjai, nesutikdami su Sprendimu ir atsižvelgdami į pasikeitusias aplinkybes, suformulavo naują reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjai tokiu būdu nurodė naują skundo dalyką, tačiau tai atliko, teisėjų kolegijos vertinimu, neperžengdami procesinių pareiškėjų teisių, nustatytų ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, ribų. Be to, sprendžiant byloje dėl neturtinės žalos priteisimo būtų teisinis pagrindas pripažinti, ar Sprendimu pareiškėjai buvo pagrįstai ir teisėtai panaikintas leidimas nuolat gyventi.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjos 2024 m. rugpjūčio 1 d. rezoliucija pareiškėjų 2024 m. birželio 6 d. patikslintas skundas buvo priimtas nagrinėti teisme. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutraukė nagrinėjamos bylos dalį dėl pareiškėjų reikalavimų: 1) panaikinti Migracijos departamento Sprendimą; 2) panaikinti Migracijos departamento Sprendimą dėl nutraukimo.
Pareiškėjai 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikė LVAT atskirąjį skundą, kurį apeliacinės instancijos teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-686-1047/2024 tenkino, panaikino Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pateiktų 2024 m. birželio 6 d. patikslinto skundo, 2024 m. birželio 14 d. atskirojo skundo ir juose suformuluotų prašymų turinį, nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjai atsisakė pradinio skundo ir, kad toks atsisakymas atitinka ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų valia atsisakyti skundo dalies kito ir šis valios kitimas nebuvo tinkamai įvertintas pirmosios instancijos teismo. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad būtų patikslinta pareiškėjų valia, todėl LVAT konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir netinkamai taikė ABTĮ nuostatas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui patikslintą skundą, prašydami: 1) pripažinti neteisėtais Migracijos departamento Sprendimą ir Sprendimą dėl nutraukimo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento, 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą visiems pareiškėjams E. G., M. G. ir A. G. solidariai.
II.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį, kuria prašoma pripažinti neteisėtais Migracijos departamento Sprendimą ir Sprendimą dėl nutraukimo, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, kitą pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmė nagrinėti teisme.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Migracijos departamento 2024 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 24S120141 skundžiamas Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 24S89204 buvo pripažintas netekusiu galios. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 24S122570 nusprendė pakeisti pareiškėjos E. G. leidimą nuolat gyventi, kuris pastarajai buvo įteiktas 2024 m. gegužės 30 d. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, aktualią teismų praktiką ir atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjų skundžiami Migracijos departamento sprendimai nebegalioja, nusprendė, jog šių sprendimų pripažinimas neteisėtais nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Teismas pripažinęs, kad pareiškėjų reikalavimas dėl Migracijos departamento sprendimų pripažinimo neteisėtais nenagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka, atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundą šioje dalyje.
III.
Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 3 d. (atskirajame skunde nurodyta neteisinga skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo data laikoma rašymo apsirikimu ir iš 2024 m. gruodžio 3 d. taisytina į 2024 m. gruodžio 9 d.) nutartį toje dalyje, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų panaikinimo. Pareiškėjai taip pat prašo perduoti jų skundo priėmimo klausimą spręsti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjai pakartodami ginčui aktualias faktines aplinkybes, nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 33 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pažeisdamas pareiškėjų teises kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Teismas neįvykdė LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties, kadangi netinkamai išsprendė pareiškėjų skundo priėmimo klausimą, t. y. pareiškėjai neatsisakė pradinio skundo reikalavimų dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų panaikinimo, šie reikalavimai buvo priimti nagrinėti teisme ir vėliau nepagrįstai buvo nutraukta administracinė byla. Pareiškėjų patikslintas skundas teismui buvo paduotas dėl naujo reikalavimo, t. y. dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau naujo skundo reikalavimas nepašalino pareiškėjų pradinio skundo reikalavimų, kurie teismo buvo priimti ir turi būti nagrinėjami nustatyta tvarka.
Pareiškėjai tvirtina, kad jų pradinio skundo reikalavimų nešalina ir atsakovo 2024 m. gegužės 16 d. priimtas sprendimas Nr. 24S122570, kuriuo atsakovas savo iniciatyva panaikino 2024 m. kovo 29 d. sprendimus. Nepagrįsta skundžiamojoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimai negalioja ir jie nesukėlė pareiškėjams teisinių pasekmių. Teisinės pasekmės pareiškėjams buvo sukeltos, todėl pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl šių sprendimų panaikinimo. Aplinkybė, kad atsakovas šiuos sprendimus panaikino savo iniciatyva nepakeitė pareiškėjų teisinės padėties, kurioje pareiškėjai buvo sprendimų priėmimo momentu. Pareiškėjų pažeistų teisinių turinys buvo akivaizdus – mažametė E. G. neteko teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, ji būtų buvusi priversta atskirai nuo savo tėvų išvykti iš Lietuvos tik dėl atsakovo lengvabūdiškų ir nekvalifikuotai priimtų sprendimų mažametės atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, jog teismas netinkamai išsprendė patikslinto skundo priėmimo klausimą. Teismas neturėjo pagrindo nepriimti pareiškėjų pradinio skundo dėl Migracijos departamento sprendimų, kadangi šie reikalavimai jau buvo priimti nagrinėti teisme. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti patikslinto skundo reikalavimus kaip nenagrinėtinus ABTĮ nustatyta tvarka, nenurodęs pareiškėjams institucijos, privalančios nagrinėti tokio pobūdžio ginčą.
Pareiškėjų nuomone, atsakovo 2024 m. kovo 29 d. priimtų sprendimų pripažinimas neteisėtais sukels teisines pasekmes pareiškėjams, kadangi pastarieji siekia įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir prisiteisti neturtinę žalą. Pareiškėjai taip pat mano, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, kadangi tos pačios sudėties teismas negali antrą kartą nagrinėti tą pačią administracinę bylą, kurioje teismas jau buvo priėmęs sprendimą.
Atsiliepimas
Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Migracijos departamentas, pakartodamas ginčo faktines aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nagrinėjant skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 16 d. priėmė sprendimą Nr. 24S122570 pakeisti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjai E. G. Taigi, pirminio pareiškėjų ginčo dalyko nebeliko, o netekusio galios sprendimo panaikinimas nesukeltų pareiškėjams jokių neigiamų teisinių pasekmių. Ginčas dėl šios skundo dalies yra bereikšmis ir netikslingas.
Migracijos departamento teigimu, pareiškėjų atskirojo skundo teiginiai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ABTĮ 33 straipsnį, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs. Minėtas straipsnis reglamentuoja skundo priėmimą ir jam keliamus reikalavimus. Teismas šiuo atveju skundžiamą nutartį motyvavo aiškiais argumentais ir išnagrinėjo pareiškėjų prašymus pasisakydamas dėl kiekvieno prašymo tikslingumo ir atitikimo ABTĮ ir LVAT praktikos reikalavimams.
Migracijos departamentas teigia, kad nors pareiškėjai atskirajame skunde ir tvirtina, kad skundžiamas sprendimas ir sprendimas, kuriuo jis buvo panaikintas, nepašalino pareiškėjams sukeltų teisinių pasekmių, tačiau nenurodo kokios neigiamos teisinės pasekmės išliko ir panaikinus skundžiamą sprendimą. Pareiškėjų elgesys, kuriais jie tai atsisako savo pradinio reikalavimo, tai atšaukia savo atsisakymą nuo pradinio skundo reikalavimų parodo jų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir siekį vilkinti bei klaidinti teismą ir bylos nagrinėjimą. Dėl netinkamos sudėties teismo atsakovas pažymi, kad pareiškėjai nereiškė nušalinimo teisėjų kolegijai, pasitikėjo jos objektyvumu ir nešališkumu, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų patikslinto skundo dalį, kuria prašoma pripažinti neteisėtais Migracijos departamento 2023 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 24S89204 ir Migracijos departamento 2024 m. kovo 29 d. sprendimą nutraukti pareiškėjos E. G. prašymo nagrinėjimą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų patikslinto skundo dalį, kuria prašoma pripažinti neteisėtais Migracijos departamento 2023 m. kovo 29 d. sprendimus dėl to, kad šie sprendimai nebegalioja ir jų pripažinimas neteisėtais nesukels pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.
Pareiškėjai, nesutikdami su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, atskirajame skunde prašo panaikinti šią nutarties dalį, motyvuodami tuo, kad teisinės pasekmės minėtais Migracijos departamento sprendimais pareiškėjams buvo sukeltos. Aplinkybė, kad atsakovas šiuos sprendimus panaikino savo iniciatyva, nereiškia, kad jie pakeitė pareiškėjų teisinę padėtį, kurioje pareiškėjai buvo sprendimų priėmimo metu. Pareiškėjai, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė patikslinto skundo priėmimo klausimą, teismas neturėjo pagrindo nepriimti pareiškėjų pradinio skundo dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo, kadangi šie reikalavimai jau buvo priimti nagrinėti teisme. Pareiškėjų vertinimu, skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011 ir kt.).
ABTĮ 24 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo reikalavimas. Teisė ir pareiga suformuluoti skundo, pagal kurį iškeltą bylą išnagrinėjęs administracinis teismas priima vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų sprendimų, pagrindą ir dalyką, pagal kuriuos apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, tenka pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-525-1047/2023 ir kt.).
Pagal ABTĮ 88 straipsnį išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: atmesti skundą (prašymą, pareiškimą) kaip nepagrįstą (1 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir panaikinti skundžiamą teisės aktą (ar jo dalį) arba įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą (2 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir įpareigoti savivaldybių administravimo subjektą įgyvendinti įstatymą, vykdyti Vyriausybės nutarimą ar kitą teisės aktą (3 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu (4 p.); patenkinti skundą (prašymą, pareiškimą) ir priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.) (5 p.).
Pareiškėjai 2024 m. rugsėjo 25 d. (pateiktas 2024 m. rugsėjo 26 d.) patikslintame skunde suformulavo šiuos reikalavimus: 1) pripažinti neteisėtais Migracijos departamento 2023 m. kovo 29 d. sprendimą Nr.24S89204 ir 2024 m. kovo 29 d. sprendimą nutraukti nepilnametės E. G. prašymo pakeisti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Migracijos departamento, 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teisėjų kolegija, vertindama reikalavimų pripažinti neteisėtais minėtus Migracijos departamento sprendimus (kadangi pareiškėjai nesutinka tik su šia skundžiamos teismo nutarties dalimi) priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, pažymi, jog pagal LVAT praktiką, reikalavimas tam tikrus aktus (veiksmus) pripažinti neteisėtais yra susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu ir negali būti laikomas savarankišku materialiuoju skundo reikalavimu. Argumentai, kad tam tikras aktas (veiksmas) yra neteisėtas, paprastai gali būti tik kitų materialiųjų reikalavimų, pavyzdžiui, panaikinti tą aktą arba priteisti žalos atlyginimą, pagrindu. Akto (veiksmo) pripažinimas neteisėtu paprastai pats savaime neturi įtakos tokio akto galiojimui (jo nepanaikina) ir, priklausomai nuo kilusio ginčo pobūdžio, nesukuria pareigos šį aktą priėmusiam subjektui iš naujo atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (skundą) (žr., pvz., LVAT 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-545-525/2022 ir kt.).
Tuo pačiu pažymėtina, jog pagal nuoseklią administracinių teismų praktiką reikalavimas, kuriuo siekiama konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015 ir kt.). Taigi, reziumuojant darytina išvada, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų (prašymų, pareiškimų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) gynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., LVAT 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1213-520/2024 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipdamiesi į teismą patikslintame skunde pareiškė reikalavimus dėl Migracijos departamento sprendimų pripažinimo neteisėtais, kuriais iš esmės prašo teismo konstatuoti tam tikrus faktus, t. y. konstatuoti Migracijos departamento priimtų sprendimų neteisėtumo faktą, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šios nutarties priėmimo metu minėti Migracijos departamento sprendimai negalioja, pareiškėjų teisinė padėtis yra pasikeitusi, ir atsižvelgusi į šioje nutartyje aptartą LVAT praktiką bei ABTĮ 88 straipsnio nuostatų reikšmę sprendžiant reikalavimo priskirtinumo administraciniam teismui klausimą, sprendžia, jog pareiškėjų patikslintame skunde suformuluoti reikalavimai dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais, pagrįstai buvo pripažinti pirmosios instancijos teismo nenagrinėtinais ABTĮ nustatyta tvarka. Priėmus nagrinėti pareiškėjų patikslinto skundo dalį dėl minėtų sprendimų pripažinimo neteisėtais, teismui nebūtų galimybės priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų teismo sprendimo rūšių bei pagal tokį skundą iškelti teisiškai prasmingą administracinę bylą, kurioje būtų galima veiksmingai apginti pareiškėjų galbūt pažeistas teises (žr., pvz., LVAT 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-202-520/2024 ir kt.).
Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju buvo priimta nagrinėti teisme kitas pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pastarojo reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, be kita ko, įvertins ir Migracijos departamento sprendimų (veiksmų) teisėtumą galimai patirtos žalos kontekste.
Dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų, kad skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas, teisėjų kolegija pažymi, jog teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju nepateikė jokių argumentų arba įrodymų, kad skundžiamą nutartį priėmusi teisėjų kolegija galėjo būti šališka, arba buvo kitų aplinkybių, dėl kurių ji turėjo nusišalinti nuo pareiškėjų patikslinto skundo priėmimo klausimo sprendimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiamą nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.
Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjų paduotame patikslintame skunde pareikštas reikalavimas dėl Migracijos departamento sprendimų pripažinimo neteisėtais yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o pareiškėjų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų atskirąjį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palieka nepakeistą.
Kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai ir procesinio pobūdžio prašymai nenagrinėtini, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų E. G., M. G., A. G. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų E. G., M. G., A. G. patikslinto skundo dalį, kuria prašoma pripažinti neteisėtais Migracijos departamento 2023 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 24S89204, kuriuo panaikintas pareiškėjos E. G. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir 2024 m. kovo 29 d. sprendimą nutraukti pareiškėjos E. G., prašymo pakeisti leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą, palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.