- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-31
- Bylos Nr.
- A-1213-520/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00208-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A., jo atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. prašymą dėl laisvės apribojimo pripažinimo neteisėtu (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti jo (pareiškėjo) laisvės apribojimą neteisėtu; 2) priimti sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo ir paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimo.
2. Užsienietis nurodė, jog jis atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. spalio 5 d. ir pateikė tarptautinės apsaugos prašymą, jis buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas pažymėjo, jog jis kreipėsi į VSAT, prašydamas informuoti, kokiu teisiniu pagrindu ribojama jo judėjimo laisvė, tačiau išsamios informacijos negavo.
3. Užsienietis tvirtino, kad jo laisvės apribojimas yra nepagrįstas, nėra jokių Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnyje įtvirtintų prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindų. Pareiškėjas nurodė, kad Įstatymo nuostata, kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2023 m. birželio 7 d. nutarimu yra pripažinta pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintą žmogaus laisvės neliečiamumo principą, yra negaliojanti ir negali būti laikoma teisėtu pagrindu apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Užsieniečiui turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, neribojanti jo judėjimo laisvės, t. y. apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimu Užsieniečio prašymą pripažinti jo laisvės apribojimą neteisėtu atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. 2023 m. spalio 23 d. apie 08:32 val. VSAT pareigūnai, vykdydami valstybės sienos kontrolę pasienio ruože, ties valstybės sienos ženklo Nr.1766, sulaikė 14 asmenų grupę, kuri prakirtusi fizinį valstybės sienos apsaugos barjerą, neteisėtai, neleistinoje vietoje, pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Baltarusijos Respublikos; tarp sulaikytų asmenų buvo ir pareiškėjas, kuris neturėjo jokių asmens pilietybę ir tapatybę patvirtinančių bei suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir joje būti dokumentų; VSAT 2023 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjas apgyvendintas Centre nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip 30 dienų, t. y. iki 2023 m. lapkričio 21 d., kadangi Lietuvos Respublikoje jis yra neteisėtai bei negali pateikti aiškių duomenų apie atvykimą į Lietuvos Respubliką. Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, yra pareiškėjo parašas, patvirtinantis, kad sprendimas yra jam perskaitytas ir išaiškintas.
5.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 23S192879, kuriuo nusprendė Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo prašyme pateikė tik tokią informacija, kuri nėra svarbi nagrinėjant prašymą. Minėtu sprendimu klausimas dėl prieglobsčio prašytojo įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nebuvo sprendžiamas, nes Užsienietis jau buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o jo prašymas buvo nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Užsieniečio apgyvendinimo klausimas taip pat nebuvo sprendžiamas, nes asmuo pateikė prašymą netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo ir nėra įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Minėtą sprendimą Migracijos departamentas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 76 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 140⁸ straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 6 dalimi.
5.3. Užsienietis 2023 m. lapkričio 14 d. įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą, apie tai buvo informuotas Užsienietis ir Migracijos departamentas.
5.4. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 23S208888, vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 8 dalimi, pakeitė savo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą ir nusprendė Užsienietį įleisti į Lietuvos Respubliką.
5.5. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 23S20889, vadovaudamasis Įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi, nusprendė apgyvendinti Užsienietį Centre.
6. Teismas, išanalizavęs Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje įvirtintą teisinį reguliavimą ir Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą, darė išvadą, jog nors Užsienietis nurodė, jog VSAT, priimdama 2023 m. spalio 24 d. sprendimą, vadovavosi negaliojančia teisės norma (Įstatymo 140⁸ str. 3 d.), nes ji pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, tačiau tik dalis šios teisės normos, susijusios su visų prieglobsčio prašytojų privalomu apgyvendinimu nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai toks apgyvendinimas pagal to paties straipsnio 5 dalį gali trukti iki 6 mėnesių, prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui. Teismas darė išvadą, kad dėl to VSAT, priimdama 2023 m. spalio 24 d. sprendimą, galėjo vadovautis Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Įvertinęs Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, tai, jog Užsienietis neturėjo dokumentų, leidžiančių būti Lietuvos Respublikoje ar vykti per ją tranzitu, VSAT 2023 m. spalio 24 d. sprendimo priėmimo Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai ir neturėjo prieglobsčio prašytojo statuso, teismas konstatavo, kad Užsienietis, pažeisdamas Europos Sąjungos teisės normas ir Lietuvos Respublikos įstatymus, neteisėtai atvyko į Europos Sąjungą, nesikreipė į institucijas dėl jo teisinės padėties nustatymo, prieglobsčio prašymą pateikė tuomet, kai buvo sulaikytas, t. y. 2023 m. spalio 26 d.
8. Teismo vertinimu, Užsieniečio veiksmai rodė, kad jis galėjo piktnaudžiauti prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje procedūra, prieglobsčio prašymo pateikimas buvo tik priemonė išvengti judėjimo laisvės apribojimo, kadangi Užsienietis nesilaikė Lietuvos migracinių teisės aktų reikalavimų. Teismas pripažino, jog buvo pagrįsta rizika, kad neapribojus Užsieniečiui judėjimo laisvės, jis gali pasislėpti ir (ar) išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių įstatymus ir tokiais veiksmais kelti nelegalios migracijos grėsmę, nes jis neturėjo gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi, šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje.
9. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas atmetė pareiškėjo prašymą pripažinti jo laisvės apribojimą neteisėtu.
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti jo (Užsieniečio) laisvės apribojimą neteisėtu.
11. Užsienietis apeliaciniame skunde taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar:
11.1. Įstatymo (2023 m. balandžio 20 d. įstatymo Nr. XIV-1889 redakcija) 140⁸ straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią užsieniečius, kurie į Lietuvos Respublikos teritoriją pateko neteisėtai kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir nėra prieglobsčio prašytojai, taip pat užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, VSAT sprendimu ši institucija laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, atitinka iš Konstitucijos 20 straipsnio kylantį reikalavimą asmens laisvės nevaržyti labiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti ir sprendžiant dėl asmens laisvės ribojimo, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones;
11.2. Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies nuostata, nustatanti, kad užsieniečiui tarptautinė apsauga nesuteikiama remiantis tik tuo, kad nėra gauta išvada, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ar grėsmės visuomenei, o taip pat šio įstatymo 130 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad šio straipsnio 1 dalies nuostatos draudžiančios persekiojamo asmens neišsiuntimą netaikomos užsieniečiui, kuris dėl svarbių priežasčių kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, atitinka Konstitucijoje įtvirtintas prigimtines žmogaus teises ir konstitucinį teisinės valstybės principą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Užsienietis tvirtina, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame neatsakyta į pareiškėjo argumentus dėl jo laisvės apribojimo nuo 2023 m. spalio 26 d., taip pat į argumentus, kad nebuvo nustatytos individualios faktinės aplinkybės, pateisinančios laisvės apribojimą. Teismo sprendimas, kuris nurodo teisės normas, tačiau nepagrindžia jų taikymo konkrečioje byloje, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Šios aplinkybės, Užsieniečio įsitikinimu, yra ypač svarbios sprendimuose dėl vienos pagrindinių teisių – judėjimo laisvės, įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 5 straipsnyje, apribojimo.
13. Užsienietis pabrėžia, kad jo laisvė buvo ribojama nepagrįstai, jis negalėjo būti sulaikomas vien todėl, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko ir joje yra nelegaliai, juo labiau, kad jis yra pažeidžiamas asmuo, jo pažeidžiamumo vertinimas buvo atliekamas tik po trijų savaičių laisvės ribojimo.
14. Užsienietis teigia, kad jam nėra žinoma jokių individualių sprendimo jį sulaikyti argumentų. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies nuostata, kuri Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu pripažinta pažeidžiančia judėjimo laisvės neliečiamumo principą, yra negaliojanti ir negali būti taikoma apribojant užsieniečio judėjimo laisvę. Pareiškėjas tvirtina, kad, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo pateiktus išaiškinimus, taikyti šią teisės normą interpretuojant ją kaip leidžiančią asmenį sulaikyti neindividualizuotu administraciniu sprendimu, nėra galimybių. Pareiškėjo įsitikinimu, nesilaikyta iš Konstitucijos 20 straipsnio kylančio reikalavimo asmens laisvės nevaržyti labiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti ir sprendžiant dėl asmens laisvės ribojimo, kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją bei individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas jo laisvę ribojančias priemones.
Atsiliepimas
15. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
16. VSAT nurodo, kad klausimas dėl Užsieniečio judėjimo laisvės yra išspręstas, ir pabrėžia, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, iš karto nesikreipė į institucijas dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau jam atvykus į Lietuvą jam buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, taikytas gydymas, kuris buvo tęsiamas ir jį apgyvendinus Centre.
17. VSAT teigimu, apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjo pažeidžiamumo vertinimas buvo atliktas tik po trijų savaičių laisvės ribojimo, neatitinka tikrovės, kadangi jis buvo atliktas pareiškėjui kirtus valstybės sieną ir VSAT pareigūnams apklausus bei vizualiai jį apžiūrėjus. VSAT įsitikinimu, pagal Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimą, negalima teigti, kad Lietuvos valstybės institucijų veiksmai yra neteisėti, apribojant Užsieniečio judėjimo laisvę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas Užsieniečio prašymo reikalavimas pripažinti jo laisvės apribojimą neteisėtu, pagrįstumas ir teisėtumas.
19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atstovo paaiškinimus, nustatė, jog Užsieniečio pateikto prašymo reikalavimas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, neribojant judėjimo laisvės, – tapo neaktualus, šio prašymo reikalavimo nenagrinėjo, o išnagrinėjo tik pareiškėjo prašymo reikalavimą pripažinti jo laisvės apribojimą neteisėtu. Šį prašymo reikalavimą pirmosios instancijos teismas atmetė, nustatęs, kad VSAT turėjo pagrįstą ir teisėtą pagrindą 2023 m. spalio 24 d. sprendimu apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies norma, kuria vadovaujantis Užsieniečio judėjimo laisvė buvo apribota, Konstitucinio Teismo 2023 m. birželio 7 d. nutarimu nebuvo visa apimtimi pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, todėl pareiškėjo prašymas pripažinti jo laisvės ribojimą neteisėtu yra nepagrįstas ir atmestinas.
20. Dėl pirmosios instancijos teismo iš esmės išnagrinėto pareiškėjo prašymo reikalavimo pažymėtina, jog Užsienietis prašyme, kuris pirmosios instancijos teismo buvo priimtas nagrinėti, suformulavo du reikalavimus: 1) pripažinti jo (Užsieniečio) laisvės apribojimą neteisėtu; 2) priimti sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo ir paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Iš priimtų nagrinėti pareiškėjo prašymo reikalavimų matyti, jog pareiškėjas neprašė teismo panaikinti jokio individualaus administracinio sprendimo, kuriuo buvo išspręstas jo (Užsieniečio) apgyvendinimo klausimas, taikant judėjimo laisvės apribojimą. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Užsienietis yra apgyvendintas Centre, jam netaikomi judėjimo laisvės apribojimai, todėl reikalavimas – priimti sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, paskirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, neribojant judėjimo laisvės, nėra aktualus, Užsienietis palaiko savo reikalavimą pripažinti neteisėtu jo (Užsieniečio) laisvės apibojimą, kuris jam buvo taikomas iki apgyvendinimo Centre, pagal VSAT 2023 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. MD-2390 „Dėl užsieniečio laikino apgyvendinimo“ (toliau – ir 2023 m. spalio 24 d. sprendimas).
21. Užsienietis, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas prašymo reikalavimas pripažinti jo laisvės apribojimą neteisėtu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo judėjimo laisvės, kaip pagrindinės asmens teisės, apribojimas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, o Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis neindividualizuotu administraciniu aktu buvo suvaržyta jo laisvė, buvo negaliojanti ir negalėjo būti taikoma.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. spalio 23 d., perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, VSAT 2023 m. spalio 24 d. sprendimu jis buvo apgyvendintas Centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties, bet ne ilgiau kaip 30 dienų (iki 2023 m. lapkričio 21 d.). Šiuo sprendimu nebuvo sprendžiami klausimai dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir apgyvendinimo. Užsienietis 2023 m. spalio 26 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kurį Migracijos departamentas 2023 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 23S19879 nusprendė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 23S208888 nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją, o tos pačios dienos sprendimu Nr. 23S208889 Užsienietį apgyvendino Centre. Byloje nėra ginčo, jog Užsienietį 2023 m. lapkričio 23 d. apgyvendinus Centre, jam nėra taikomi judėjimo laisvės apribojimai.
23. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo reikalavimo pripažinti jo laisvės apribojimą neteisėtu, pirmiausia akcentuotina, kad pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Akcentuotina, kad teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad į teismą besikreipiantis asmuo privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžia skundą, ir kokį konkretų reikalavimą reiškia atsakovui, o tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti pareiškėjo reikalavimo teisė. Konkrečiose teisės normose įtvirtintų teisių apsauga ir gynyba gali būti pritaikyta tik tinkamai kvalifikavus šalių teisinius santykius. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.
25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjo prašymo reikalavimą pripažinti jo laisvės apribojimą neteisėtu (t. y. reikalavimą konstatuoti tam tikrą faktą) (tokį reikalavimą prašoma patenkinti ir apeliaciniu skundu), nors toks reikalavimas pagal ABTĮ negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Toks prašymas teisme kaip savarankiškas reikalavimas pagal ABTĮ nuostatas negali būti nagrinėjamas, kadangi neatitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; kt.).
26. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla pagal Užsieniečio reikalavimą, kuriuo prašoma konstatuoti tik faktą, t. y. pripažinti Užsieniečio laisvės apribojimą neteisėtu, nėra nagrinėtina ABTĮ nustatyta tvarka ir yra nutrauktina (ABTĮ 103 str. 1 p.), nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų (prašymų, pareiškimų), kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1484-624/2022; kt.). Tai, kad analogiško turinio savarankiškas reikalavimas (pripažinti užsieniečio judėjimo laisvės apribojimą neteisėtu) nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka, konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2375-575/2023; 2023 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-1188/2023).
27. Pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti konstitucinės justicijos bylą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
28. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą). Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad byla pagal pareiškėjo savarankišką reikalavimą dėl laisvės apribojimo pripažinimo neteisėtu pirmosios instancijos teisme negalėjo būti nagrinėjama iš esmės, kaip nepriskirta administracinių teismų kompetencijai, darytina išvada, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos Įstatymo nuostatos negalėjo būti taikytos (nebuvo taikomos). Atsižvelgus į tai, kad nėra ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų tenkinti pareiškėjo prašymą dėl konstitucinės justicijos bylos inicijavimo, šis prašymas netenkinamas.
29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. A. prašymą pripažinti jo laisvės apribojimą neteisėtu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.