- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-22
- Bylos Nr.
- 1-78-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12247-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- N. K.
- Nukentėjusysis
- S. B.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, neteistas, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. N. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
1.1. Jis, 2023 m. balandžio 6 d., apie 13.00 val., parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje vairuojamu automobiliu „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, t. y. važiuodamas atbulas buvo neatsargus, dėl ko nedavęs kelio vairuojamo automobilio galine dalimi partrenkė automobilių stovėjimo aikštele ėjusį pėsčiąjį S. B., kuriam dėl patirto sužalojimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
2. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Nukentėjusysis S. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš Velykas, ketvirtadienį, apie 12.00-13.00 val., kartu su žmona automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę „Maxima“. Išlipęs iš automobilio ėjo link įėjimo į parduotuvę, priešais kurį buvo įrengtos neįgaliųjų stovėjimo vietos. Matė, kad vietoje, kurioje parkuotis automobiliams negalima, stovėjo tamsiai žalios spalvos galimai „Audi“ markės automobilis. Nematė, kad automobilio vairuotojo vietoje būtų sėdėjęs žmogus. Taip pat nematė ir negirdėjo, kad būtų užvestas automobilio variklis, kad degtų automobilio žibintai. Ėjo pro šį automobilį apie 0,5 - 1 metro atstumu nuo jo galinės dalies. Būnant ties automobilio galinės dalies viduriu, pajuto smūgį į dešinės kojos šoną kelio srityje. Kaip suprato, jis buvo kliudytas pajudėjusio automobilio galiniu bamperiu. Smūgio buvo parblokštas ant kairiojo šono. Tuo metu susitrenkė kairės rankos alkūnę. Automobilis buvo sustabdytas, iš jo vairuotojo vietos išlipęs vyras pasakė nukentėjusiojo nepastebėjęs. Žmonės bandė padėti atsistoti, tačiau nukentėjusysis liko gulėti, nes labai skaudėjo. Medikų buvo išvežtas į ligoninę. Ligoninėje nustatė, kad jam sutrupintas alkūnės sąnarys (1 t., b. l. 104–108).
4.2. Iš Valstybinės Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados, teismas nustatė, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu patyrė kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo susidaryti griūnant ar atsitrenkiant kaire alkūne į kietą paviršių (b. l. 81–84).
4.3. Iš patikslintos Valstybinės Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvados teismas nustatė, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu, be kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžio, patyrė ir dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimą. Abu nustatyti sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Dešinio blauzdikaulio lūžis galėjo susidaryti po kontakto su automobiliu, o alkūnkaulio lūžis – griūnant ir/ar atsitrenkiant kaire alkūne į kietą paviršių (1 t., b. l. 96–99).
4.4. Iš eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokolų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 6 d. eismo įvykis kilo parduotuvės „Maxima“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Eismo įvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po įvykio stovėjo aikštelėje, ties prie įėjimo į parduotuvę įrengta parkavimosi vieta neįgaliesiems. Ant automobilio kėbulo ir detalių akivaizdžių apgadinimų nebuvo rasta. Ant galinio bamperio, ties dešiniuoju kampu, buvo rasta purvo (ar dulkių) nubraukimo žymė, t. y. pėdsakas, tikėtina, žymintis automobilio kontakto su pėsčiuoju vietą (1 t., b. l. 15–24; 26–36).
4.5. Iš apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas įrašas. Vaizdo įraše matyti kaip ties įėjimu į parduotuvę įrengto bankomato stovintis vyras (t. y. kaip galima spręsti pagal tolimesnius įvykius – Kaltinamasis). Po to, vyras nuėjo prie netoliese automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio lengvojo automobilio „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisėdo į jo vairuotojo vietą. Praėjus 6-8 sekundžių laiko tarpui, automobilis pajudėjo ir atbulas nuvažiavęs apie 1-1,5 metro atstumą galine dalimi partrenkė pro automobilio galinę dalį ėjusį (automobilio judėjimo krypties atžvilgiu – iš kairės pusės į dešinę) pėsčiąjį (t. y. nukentėjusįjį) (1 t., b. l. 46–58).
4.6. Tarnybinio pranešimo duomenimis tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasi įvykio metu buvo blaivūs (b. l. 40).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
6. Pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą ar pažeidimus ir kad dėl būtent šio pažeidimo ar pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi objektyviai BK 281 straipsnio 1 dalis pasireiškia veika (konkrečiais KET pažeidžiančiais veiksmais ar neveikimu), padariniais (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių visumos buvimą. BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė, tai yra Kelių eismo taisyklės, kurių pažeidimas gali reikšti ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą, yra įtvirtintos poįstatyminiame akte – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklėse (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-648/2023).
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimai numato, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas.
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad N. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – važiuodamas atbuline eiga pažeidė KET 27 punkto reikalavimą, t. y. važiuodamas atbuline eiga nedavė kelio nukentėjusiajam, dėl ko kliudydamas nukentėjusįjį jam padarė kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos lūžį bei dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžimą, kas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.
9. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymai sutampa. Tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę atbuline eiga būdamas neįsitikinęs, jog už jos nėra pėsčiųjų patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas. Tuo tarpu įvykio metu nukentėjusiojo patirtus sužalojimus patvirtino teismo medicinos ekspertas.
10. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo požymiai. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, tinkamai neįvertindamas esančių aplinkybių. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
11. Pripažinus kaltinamąjį N. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
12. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
13. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. L. laidavimą.
14. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).
15. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.
16. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
17. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).
18. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų N. K. baudžiamojoje byloje:
18.1. Nustatyta, kad BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.
18.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:
18.2.1. Laiduotojas V. L. dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, neteistas. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotojas yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais (teismo pasitikėjimo vertas asmuo).
18.2.2. Teisiamojo posėdžio metu V. L. nurodė, kad su kaltinamuoju jau apie 30 metų pažįstami, dažnai bendrauja telefonu, susitinka. Laiduotojo teigimu, net po įvykio kaltinamasis iškart skambino laiduotojui klausdamas kaip elgtis. Dėl šių aplinkybių, o būtent, kad kaltinamasis dažnai klausia laiduotojo nuomonės, jo klauso, mano, kad kaltinamajam darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl V. L. paaiškinimų.
18.2.3. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo laiduotoju, sprendžia, kad V. L. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoju. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąjį siejantis ryšis, bendravimas neabejotinai darys kaltinamajam teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojas kritiškai vertino kaltinamojo padarytą veiką, argumentuotai ir aiškiai atsakė į visus užduodamus klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
18.3. Nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 132–133).
18.4. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Pažymėtina, jog po įvykio kaltinamasis pats iškvietė greitąją pagalbą, bandė padėti nukentėjusiajam, o vėliau ir kompensuoti padarytą žalą. Kaltinamasis nuo pat pradžių neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.
18.5. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti jam iš kaltinamojo 1 500 Eur dydžio sumą dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau vėliau nukentėjusysis pareiškė, kad neturi pretenzijų kaltinamajam. Be to, nukentėjusiajam draudimo bendrovė atlygino 7 000 Eur žalą. Atsižvelgiant į tai, kad žala atlyginta draudimo bendrovės ir nukentėjusysis pretenzijų dėl žalos atlyginimo kaltinamajam nebeturi, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.
18.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamasis neteistas (1 t., b. l. 132–133). Kaltinamasis administracine tvarka baustas, tačiau nuobaudos sumokėtos (1 t., b. l. 134–150). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, padaryta dėl neatsargumo, o ne tyčia. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamojo motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkęs.
19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, V. L. asmenybė, taip pat kaltinamojo motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal V. L. laidavimą.
20. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumą, veika padaryta dėl neatsargumo, be to, charakterizuojamas teigiamai, teismo pasitikėjimas laiduotoju gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojo ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs.
21. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokuroras prašo skirti 2 metų laidavimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis prisipažino nusikalstamos veikos padarymu, nusikaltimas padarytas būnant neatsargiam, sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą terminą – 2 metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir neabejotinai manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
22. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorui siūlant kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas dėl to pasisako atskirai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
23. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017, 2016 m. birželio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).
25. Taigi, pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.
26. Atsižvelgiant į tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai jas pažeidęs arba būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šioje byloje tokių aplinkybių nėra nustatyta, todėl tiek šios, tiek ir BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas ir nepagrįstas suvaržymas kaltinamajam. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad BK 41 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekiami kaltinamajam neskiriant aptartos baudžiamojo poveikio priemonės.
27. Prokuroras siūlo kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.
28. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, <...> įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. <...>. <...>, kartu nustato, jog šios įmokos sumokėjimo terminas negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnio 1 ir 3 dalys).
29. Kaltinamojo gynėjas su šia prokuroro siūloma baudžiamojo poveikio priemone nesutinka, motyvuodamas tuo, kad nesvarbu, kad kaltinamasis neprisidėjo prie nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimo, tačiau tai nėra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemonės.
30. Esant susidariusiai situacijai, kai draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, teismas iš esmės sutinka su kaltinamojo gynėjo poziciją, jog prokuroro nurodyti motyvai nesudaro pakankamo pagrindo paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą. Visgi, teismas vertindamas šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo klausimą, labiau vertina tai, jog kaltinamasis šiuo nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, jog kaltinamajam nebus skiriama bausmė, be to, neskiriama ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamasis dėl savo neatsargių veiksmų padaręs žalą kitam asmeniui, jokių realių pasekmių, kokias sukelia nuteisimas ir bausmės paskyrimas, nepatirs.
31. Tad teismas atsižvelgdamas į tai, jog ši nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, į tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, į tai, jog įvykio metu nesunkiai buvo sutrikdyta žmogaus sveikata, bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant minimalų, t. y. 10 MGL (500 Eur), bei įpareigojant kaltinamąjį šią įmoką sumokėti per 6 mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
32. Teismo nuomone, įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksą, 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą atitinka kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo finansinę padėtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, N. K. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojo V. L. laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.
Paskirti N. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 71 straipsnyje – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. K. ir laiduotojui V. L., kad:
1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
5. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą, apskaito Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo lėšas. Teismo įsiteisėjusiu sprendimu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą – LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22. Nurodant gavėją – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (įmonės kodas 188604955), mokėjimo paskirtyje nurodant: vardą, pavardę ir asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė). Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.