- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-03
- Bylos Nr.
- e2-367-864/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- UAB „Nekilnojamojo turto fondas“
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei S. A., trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atstovei advokatei I. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. Ž. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės į žemės sklypą nuomos pagrindais pripažinimo ir įpareigojimo sudaryti rašytinę nuomos sutartį, tretieji asmenys byloje: ieškovės pusėje, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų - Valdas R. Ž., atsakovo pusėje - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Nekilnojamojo turto fondas”, UAB „S. M.”,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
teisme 2015 m. rugsėjo 28 d. priimtu ieškiniu ieškovė prašė: 1) pripažinti ieškovei teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi ieškovei priklausančios Negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuomos pagrindais; 2) įpareigoti atsakovą sudaryti su ieškove raštytinę Žemės sklypo nuomos sutartį. Ieškovė nurodė, kad minėtas Negyvenamąsias patalpas (471,88 kv.m) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu Valdu R. Ž. įsigijo 2004 m. gegužės 6 d. Dovanojimo sutarties pagrindu ir tapo Negyvenamojo pastato, esančio Laisvės pr. 31, Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendratute. Kiti Negyvenamojo pastato bendraturčiai yra UAB „S. M.“, nuosavybės teise valdantis 522,25 kv.m ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, nuosavybės teise valdantis 1437,63 kv.m ploto patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė paaiškino, kad įsigyjant Negyvenamąsias patalpas, prie jų jau buvo įrengtas priestatas, kurio plotas 31,52 kv.m (toliau – Priestatas), ir jis užima dalį bendro naudojimo negyvenamosios paskirties statinio – rampos – ploto. Teigė, kad Priestatas netrukdo nei vienam iš bendrasavininkių, kadangi jis įrengtas ne ant žemės sklypo, o ant teisėtai stovinčio komercinės paskirties statinio, papildomo žemės sklypo ploto neužima, todėl iš esmės jokie žemės sklypo valdytojo interesai nėra pažeidžiami. Ieškovė paaiškino, kad 2009 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Savavališkos statybos aktu Nr. (101)-11.11-170 nustatė, kad ieškovė savavališkai vykdydama statybos darbus pastatė Priestatą rampos zonoje pastato, pažymėto indeksu 1E2b, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įpareigojo ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu įpareigojo ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą Priestatą, kuris yra prijungtas prie ieškovei priklausančių patalpų ir atlaisvinti bendro naudojimo patalpas – rampą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę. Ieškovė siekdama įteisinti savavališką Priestato statybą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą su prašymu išduoti leidimą statinio 1E2B, t. y. Priestato, statybai. Miesto plėtros departamentas 2011 m. sausio 3 d. raštu atsisakė išduoti leidimą, nurodydamas, kad ieškovės kaip statytojos, teisė gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei statomas statinys yra ant žemės sklypo, priklausančio jai nuosavybės teise ar valdomo kitais teisėtais pagrindais. Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribos nustatytos Administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-1357 „Dėl sklypo Laisvės pr. 31 ribų ir ploto nustatymo“. Ieškovė nei viso, nei dalies sklypo nuosavybės teise neįsigijo, o naudojosi po jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančiu pastatu esančiu žemės sklypu, kurį patikėjimo teise valdo atsakovas, nuo 2003 m. gegužės 6 d. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas niekada neprieštaravo faktinei nuomai, neprašė pašalinti (nugriauti) jai nuosavybės teise priklausantį statinį. Pažymėjo, kad už sklypą, t. y. jo dalį ant kurios stovi ieškovei nuosavybės teise priklausanti statinių dalis, ji mokėjo nuomos mokestį. Ieškovės teigimu, egzistuoja faktiniai žemės sklypo dalies nuomos santykiai, tačiau siekiant įteisinti Priestatą, jai nebuvo pripažintas statytojos statutas, laikant, kad ji neturi teisėto žemės sklypo, ant kurio stovi jos statinys, valdymo pagrindo. Ieškovė atkreipė dėmesį į tai, kad faktinės žemės sklypo nuomos santykių būvimą jau yra konstatavęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu, tačiau atsakovas ir suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šio fakto nepripažįsta, ieškovės nuomone, nesant tam pagrindo. Ieškovės teigimu, sudarius rašytinę Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, šalių santykiai būtų modefiktuoti, t. y. reikštų ne faktinį jų egzistavimą, tačiau įgytų oficialaus rašytinio susitarimo, įforminto sutartimi, formą, kas sudarytų ieškovei teisę ir galimybę realizuoti jos kaip komecinės paskirties nekilnojamojo objekto dalies savininkės teises ir įteisinti prie jai priklausančių patalpų pastatytą Priestatą.
Trečiasis asmuo Valdas R. Ž. atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio reikalavimu ieškovė siekia ne sudaryti valstybinės žemės, reikalingos ieškovei nuosavybės teise priklausančioms patalpoms eksploatuoti, nuomos sutartį, bet pripažinti jos teisę naudotis žemės sklypo dalimi kaip faktiškai valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkei. Atsakovas pabrėžė, kad ginčas susijęs su valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais, kurių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. Pažymėjo, kad pagal teisinį reglamentavimą bei susiklosčiusią teismų praktiką sandorių objektu laikytinas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir viešajame registre įregistruotas žemės sklypas, ir atvirkščiai, teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuoti ir neįregistruoti žemės plotai nelaikytini žemės sklypais ir negali būti civilinių teisinių santykių objektais. Nurodė, kad ginčo Žemės sklypas, esantis Laisvės pr. 31, Vilniuje, nėra įregistruotas viešajame registre, todėl tarp ieškovės ir Lietuvos Respublikos negalėjo susiklostyti faktiniai žemės nuomos santykiai. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės nepaneigtų faktas, kad ieškovė galimai mokėjo nuomos mokestį, nes žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ir už kitą naudojimąsi valstybine žeme. Atsakovas nurodė, kad su ieškove, kaip viešajame registre įregistruotų patalpų savininke, galėtų būti sudaryta valstybinės žemės, reikalingos patalpų eksploatavimui, nuomos sutartis tuo atveju, jei būtų įvykdytos visos teisės aktuose numatytos tokios sutarties sudarymo sąlygos, tačiau nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovė šiuo metu turi tokią teisę naudotis valstybine žeme, būtina patalpoms eksploatuoti, nuomos pagrindais.
Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu atkreipė dėmesį, kad ginčas yra kilęs iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, todėl dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad jam nėra suprantami ir pagrįsti ieškovės argumentai, kuriais tvirtinama, kad vienintelė kliūtis jai įteisinti savavališkos statybos padarinius yra tai, kad trečiasis asmuo nepripažįsta ieškovės teisių į Žemės sklypą, ant kurio stovi ieškovei priklausanti statinių dalis (įskaitant ir savavališkai pastatytą Priestatą) bei per ilgą laiką susiklosčiusių šalių santykių ir įsiteisėjusių teismo sprendimų. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas neteisėto statinio rekonstravimo faktas. Nurodė, kad Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad naujo ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį. Leidimui rekonstruoti statiniui gauti turi būti pateikiamas; 1) prašymas; 2) rekonstravimo projektas ir kompiuterine laikmena su rekonstravimo projekto irašu arba tik kompiuterine laikmena su rekonstravimo projekto įrašu, jeigu šį projektą privalantys pasirašyti asmenys jį pasirašė elektroniniais parašais; 3) rekonstravimo projekto ekspertizes aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Statybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma); 4) statinio kadastro duomenų byla; 5) statinio bendraturčių sutikimas; 6) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 7) jeigu statinius numatoma statyti ar rekonstruoti statytojo (užsakovo) nevaldomame nuosavybės teise ar kita valdymo ir naudojimo teise žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis (sutikimas) su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 8) dokumentas, patvirtinantis Statybos įstatymo I priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį, - savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju. Tik turint visus privalomus, teises aktų reikalavimus atitinkančius dokumentus, ieškovei gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu ji įgytų statytojo teises. Todėl nagrinėjamo ginčo atveju savavališkos statybos įteisinimas sietinas su statybą leidžiančio dokumento, išpildžius visas būtinas sąlygas, gavimu, o ne su tuo, ar trečiasis asmuo pripažįsta ieškoves teisę į Žemės sklypą, ar ne. Kita vertus, Inspekcija, vertindama aplinkybes, susijusias su savavališka statyba, jos įteisinimu, vertina tik teisės aktuose įtvirtintus rašytinius dokumentus, kurie patvirtina ar paneigia statybos teisėtumą. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė jam nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių vykdytos statybos teisėtumą ir leidžiančių konstatuoti teismo sprendimo įvykdymo faktą.
Trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto fondas” atsiliepime nurodė, kad su ieškovės pareikštu ieškniu nesutinka. Prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovė klaidina teismą teigdama, kad jos savavališkai pastatytas Priestatas netrukdo nei vienam iš bendrasavininkių naudotis jiems priklausančiomis nekilnojamjo daikto dalimis, nepažeidžia ir neriboja jų nuosavybės teisių. Pabrėžė, kad ieškovė neteisėtai pastatė Priestatą be bendrasavininkių sutikimo, savavališkai užėmė bendra nuosavybės teise valdomų patalpų dalį, todėl trečiasis asmuo neturi galimybės jomis nadotis, yra tukdoma praeiti pastato rampa, iškrauti daiktus. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė daugiau kaip du metus nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo nugriauti savavališkai pastatytą Priestatą ir tokiu būdu ir toliau pažeidžia bendraturčių teises. Nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto fondas” nėra davęs ieškovei sutikimo Priestato statybai ir tokio sutikimo neduos, todėl ieškovė neturi jokios galimybės įteisinti neteisėtą statybą. Atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, nėra aiškiai nustatyta dalis, reikalinga ieškovės statinio daliai eksploatuoti, todėl nuomos sutartis su ieškove negali būti sudaryta.
Trečiasis asmuo UAB „S. M.” atsiliepimo nepateikė.
Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Sutiko su aplinkybe, kad Žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Tačiau nurodė, kad, jo nuomone, Nuomos sutartį galima sudaryti ir dėl idealiosios žemės sklypo dalies, konkrečiai nenurodant ieškovei paskirtos naudotis žemės sklypo dalies koordinačių.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė šį atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad Žemės sklypas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl negali būti nuomos objektu. Nurodė, kad ieškovė, kaip suinteresuotas išsinuomoti valstybinį žemės sklypą asmuo, pati turi inicijuoti šį procesą. Duomenų, kad ieškovė įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į atsakovą dėl nuomos sutarties sudarymo, ieškovė nėra pateikusi.
Trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto fondas” atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo ieškiniu ieškovė siekia įteisinti neteisėtai pastatytą Priestatą. Atkreipė dėmesį, kad šiam veiksmui atlikti, ieškovei reikalingas Žemės sklypo bendrasavininkių sutikimas, kurio tretieji asmenys tikrai neduos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškovės teisės išsinuomoti dalį valstybinės žemės sklypo, kuris nuosavybės teise priklauso valstybei.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė Negyvenamąsias patalpas (471,88 kv.m) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu Valdu R. Ž. įsigijo 2004 m. gegužės 6 d. Dovanojimo sutarties pagrindu ir tapo Negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturte. 2009 m. spalio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Savavališkos statybos aktu Nr. (101)-11.11-170 nustatė, kad ieškovė savavališkai vykdydama statybos darbus pastatė Priestatą rampos zonoje pasato, pažymėto indeksu 1E2b, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įpareigojo ieškovę pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. kovo 21 d. sprendimu įpareigojo ieškovę nugriauti savavališkai pastatytą Priestatą, kuris yra prijungtas prie ieškovei priklausančių patalpų ir atlaisvinti bendro naudojimo patalpas – rampą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, atsakydams į ieškovės prašymą, 2011 m. sausio 3 d. raštu atsisakė išduoti leidimą, nurodydamas, kad ieškovės kaip statytojos, teisė gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei statomas statinys yra ant žemės sklypo, priklausančio jai nuosavybės teise ar valdomo kitais teisėtais pagrindais. Ieškovė nei viso, nei dalies sklypo nuosavybės teise neįsigijo, o nuo 2003 m. gegužės 6 d. naudojosi po jai ir jos sutuoktiniui nuosavybės teise priklausančių pastatų esančiu žemės sklypu, kurį patikėjimo teise valdo atsakovas.
Dėl teisės išsinuomoti valstybės žemės sklypo dalį.
Žemė yra ypatingas nuosavybės teisės objektas. Žemės įstatyme nustatyti bendrieji žemės santykių teisinio reguliavimo principai išreiškia viešąjį interesą, kad žemė būtų tinkamai naudojama. Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, visų ūkio šakų racionaliam teritoriniam išdėstymui ir plėtojimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 straipsnis). Teismas pažymi, kad valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies (Civilinio kodekso 1.80, 1.96 straipsniai). Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos, priimtiems pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–3399/2011; 2014 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–173/2014; kt.).
Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, kuriuo patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės) 2.2 punkte įtvirtinta, kad šios Taisyklės, be kita ko, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių. Taisyklėse nustatyta, kad: naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau – asmenys) (27 punktas); išnuomojami naudojami žemės sklypai, užstatyti asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (28.1 punktas); žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (30.11 punktas). Taigi žemės sklypai prie kitų nuosavybės teise turimų statinių turėjo būti formuojami (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) ir jų dydis nustatomas atsižvelgiant į statinių naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikmes. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas), (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; kt.).Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad pastatų savininkai (nuomotojai) turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir jos sutuoktinis V. Ž. 2004 m. gegužės 6 d. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise Dovanojimo sutarties Nr. 8-4446 pagrindu įgijo negyvenamąją patalpą – Parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), Vilnius. Remiantis VĮ „Registų centras” išrašu ieškovė iki šiol yra minėtų negyvenamųjų patalpų savininkė. Byloje taip pat yra rašytiniai įrodymai, kad ieškovė už naudojimąsi valstybine žeme, ant kurios pastatyti jai priklausantys statiniai, mokėjo ir moka valstybei mokesčius. Bet to, teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendime, teismas konstatavo, kad ginčo pastatas yra senos statybos, tad tarp jo savininkų ir žemės savininko yra seniai susiklostę faktiniai žemės sklypo nuomos santykiai. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį valstybinės žemės nuomos santykių reglamentavimą bei remdamasis byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad teisė nuomotis valstybinę žemę ieškovei yra nustatyta įstatymais, faktiniai nuomos teisiniai santykiai yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovės teisė į valstybinės žemės nuomą nėra pažeista, šios ieškovės teisės neginčija ir bylos šalys. Teismas daro išvadą, kad įstatymu numatytos ir nepažeistos teisės būvimo konstatavimas nesukels ieškovei jokių teisinių pasekmių, todėl šį ieškovės reiklavimą teismas palieka nenagrinėtą.
Dėl įpareigojimo sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia reikalavimą įpareigoti atsakovą sudaryti rašytinę žemės sklypo, ant kurio stovi ieškovei priklausanti statinių dalis, dalies nuomos sutartį su ieškove. Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad žemės sklypu laikoma teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamo turto registre. Civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.546 staripsniu, žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės ar privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamo turto registre. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje nurodo, kad Civilinio procesko kodeko 6.546 straipsnis yra imperatyvi norma, todėl pirmiausia kaip atskiras žemės sklypas turėjo būti suformuota ieškovei priklausanti ginčijamo žemės sklypo dalis ir tik po to sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2006; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2007; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad sandorių objektu laikytinas tik teisės aktų nustatyta tvarka suformuotas ir viešame registre įregistruotas žemės sklypas. Teismas pažymi, kad žemės sklypo dalis, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ant kurios yra pastatyti ieškovei priklausantys pastatai, nėra suformuota kaip atskiras sklypas ir todėl nėra įregistruotas VĮ „Regisrtų centre”, kas yra būtina sąlygu seka norit sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.
Teismų pratikoje taip pat pažymima, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2008). Teismas pažymi, kad nors remiantis teismų prejudicija tarp ieškovės ir valstybinės žemės patikėtinio susidarė faktiniai nuomos santykiai žemės sklypui, ant kurio yra pastatyti ieškovei priklausantys pastatai, tačiau tai yra tik faktiniai santykiai, o ne teisiniai, kurių pagrindu būtų galima sudaryti nuomos sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 34 punktu, asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba Valstybės turto fondui (toliau – valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdanti institucija) – pateikia: prašymą išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) ir nurodo statinių ir įrenginių, esančių prašomame išnuomoti naudojamame žemės sklype, unikalius numerius, žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų (jeigu yra) įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas; naudojamo žemės sklypo plano, kuriame pažymėti tame žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (kai prašymo pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją.
Teismas daro išvadą, kad valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iniciatyvos teisė yra suteikta asmenims, pageidaujantiems sudaryti nuomos sutartį, todėl ieškovė, reikšdama pageidavimą išsimuomoti žemės sklypo dalį, esančią po nuosavybės teise valdomais statiniais, turėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui prašymą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir teisės aktuose nurodytus dokumentus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pasikreipusi dėl nuomos sutarties sudarymo, taip pat apie tai, kad valstybinės žemės patikėtinis būtų atsisakęs sudaryti nuomos sutartį su ieškove. Teismas daro išvadą, kad ieškovė pati nesikreipdama į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nepasinaudojo savo teise inicijuoti rašytinės nuomos sutarties sudarymą. Nesant pažeistos ieškovės teisės į rašytinės valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymą, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą šią sutartį sudaryti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškinį teismas atmetė. Tokiu būdu iš ieškovės trečiojo asmens UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ naudai priteistinos jo patirtos ir įrodymais pagrįstos 500 eurų teisnės pagalbos ir atstovavimo išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,94 euro priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai. (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Iešknį atmesti.
Netenkinti ieškovės T. Ž. reikalavimo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos įpareigojimo sudaryti rašytinę Žemės sklypo, esančio adresu Laisvės pr. 31, Vilniuje, nuomos sutartį
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto fondas“, j. a. k. 124997937, iš ieškovės T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 eurų (penkių šimtų eurų) teisinės pagalbos išlaidas.
Priteisti valstybei iš ieškovės T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,94 euro (trijų eurų, 94 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.