Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. E. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo D. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. 5 000 Lt (1 449 EUR) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. E. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 11 d. apie 03.50 val., Žirmūnų g. 107, Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus (nustatytas 0,93 promilių girtumas), įvažiuodamas į stovėjimo vietą nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abu automobilius. Savo veika jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 132 punktų reikalavimus.

D. E. manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukta, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo darant administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. nuomone, apylinkės teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės. Apylinkės teismas taip pat nesilaikė in dubio pro reo principo bei nepašalino visų neaiškumų ir netikslumų, todėl padarė nepagrįstas ir klaidinančias išvadas.

D. E. pažymi, jog iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad liudytojų Ž. V., R. B. bei policijos pareigūnų M. A. ir V. V. parodymai vieni kitiems prieštarauja, todėl kelia abejonių dėl bylos aplinkybių. Tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas D. E., tiek liudytojas Ž. V., bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nuosekliai aiškino, kad transporto priemonę vairavo Ž. V.. Tai patvirtina automobilio TOYOTA PRIUS savininkės R. B. parodymai. Policijos pareigūnai M. A. ir V. V. į eismo įvykio vietą atvyko praėjus 15 min. nuo iškvietimo. Taigi Ž. V. turėjo pakankamai laiko pasišalinti iš eismo įvykio vietos. D. E. atkreipia dėmesį į tai, jog jis už automobilio vairo atsisėdo tik tam, jog išjungtų transporto priemonės šviesas, kurios galėjo akinti kitus eismo dalyvius.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. E. pažymi, kad eismo įvykį sukėlęs Ž. V. iš eismo įvykio vietos pasišalino, nes buvo šoke, tačiau vėliau, būdamas sąžiningas, apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, davė parodymus teisme. D. E. manymu, tai, kad nesutampa liudytojų ir policijos pareigūnų parodymai, yra visiškai natūralu, nes Ž. V. dėl patirto šoko negalėjo atsiminti visų įvykio detalių, t.y. automobilių stovėjimo pozicijos.

Pažeidėjo nuomone, apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tai, kad transporto priemonę vairavo būtent D. E. patvirtina aplinkybė, jog dėl eismo įvykio nebuvo galima išlipti pro vairuotojo detales. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, jog tiek jis, tiek automobilį vairavęs Ž. V. galėjo įlipti ir išlipti iš automobilio pro keleivio dureles, kol į eismo įvykio vietą nebuvo atvykę pareigūnai.

Be to administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. manymu, teismo išvada, jog Ž. V. dėl eismo įvykio prisiėmė kaltę, norėdamas padėti jam išvengti atsakomybės, yra tik prielaida – byloje nėra jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Pažeidėjas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema ir alkotesterio kvitas, niekaip nepatvirtina, kad jis vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį.

D. E. manymu, liudytojai policijos pareigūnai M. A. ir V. V., prieš priimdami sprendimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kurių pagalba būtų atskleistas administracinis teisės pažeidimas bei išaiškintos jo padarymo aplinkybės. Nebuvo išaiškintas, ieškomas ir apklausiamas apie eismo įvykį policijos pareigūnams pranešęs asmuo. Nebuvo ieškomas ir sulaikomas liudytojas Ž. V.. Nebuvo ieškomas ir apklausiamas kartu su D. E. keleivio pusėje sėdėjęs vaikinas. Nebuvo aiškinamasi, ar aplink įvykio vietą ant pastatų, statinių ar kitų įrenginių nebuvo vaizdo fiksavimo kamerų, užfiksavusių eismo įvykį ir jo aplinkybes. Nebuvo pavesta atlikti ekspertizę, siekiant ištirti kokio dydžio žala buvo padaryta transporto priemonei NISSAN. Neišnaudojus šių veiksmų, pareigūnų surašytas 2014 m. rugpjūčio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas galėjo būti surašytas netikslingai. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. manymu, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į sąžiningą procesą (BPK 7 str. 2 d.).

D. E. pažymi, kad automobilio savininkė yra R. B. dėl jos atžvilgiu padarytos žalos ieškinio nepareiškė, neprašė iš administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. priteisti galimai padarytą turtinę žalą. Todėl pažeidėjo manymu, pareigūnai nepagrįstai jo veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

D. E. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nepagrįstas D. E. apeliacinio skundo argumentas, jog eismo įvykį padarė ne jis, o kitas asmuo.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens - užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kelių eismo taisyklių 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Taisyklių 14 p. įtvirtina, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog būtent D. E. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniame skunde D. E. nesutiko su apylinkės teismo išvada, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir nurodė, jog 2014 m. rugpjūčio 11 d. apie 3.50 val. eismo įvykį sukėlė ne jis, tačiau automobilį vairavęs jo pažįstamas Ž. V.. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime aptartais įrodymais. D. E. padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga: eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 5), alkotesterio rodmenimis (b. l. 6), tarnybiniais pranešimais (b. l. 9, 10), V. Č. rašytiniu paaiškinimu (b. l. 11), pranešimu apie eismo įvykį (b. l. 31-32), liudytojų parodymais (b. l. 26-27).

2014 m. rugpjūčio 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-16591252-14, užfiksuotas administracinės teisės pažeidimas, kurį padarė D. E., nurodyta šio pažeidimo esmė bei nustatytos pažeidimo aplinkybės. Nors apeliaciniame skunde D. E. neigė, jog jis vairavo automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aiškino, jog už automobilio vairo atsisėdo tik norėdamas išjungti automobilio šviesas ir pataisyti situaciją, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Iš nuoseklių liudytojų pareigūnų V. V. ir M. A. parodymų matyti, kad policijos ekipažui atvykus į įvykio vietą buvo rasti susidūrę automobiliai TOYOTA PRIUS valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir NISSAN X-TRAIL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio TOYOTA PRIUS vairuotojo vietoje buvo D. E. (b. l. 26-27). Iš automobilio TOYOTA PRIUS dėl susidūrimo metu susidariusio mažo tarpo tarp transporto priemonių vairuotojas per priekines dureles išlipti negalėjo (b. l. 9). Tai patvirtina eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti, jog automobilis TOYOTA PRIUS kairės pusės sparnu ir durelėmis kontaktavo su stovinčio automobilio NISSAN X-TRAIL priekiniu bamperiu ir dešinės pusės sparnu (b. l. 4, 5). Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antrojo būrio patrulio V. V. tarnybinio pranešimo matyti, jog automobilio TOYOTA PRIUS vairuotojas D. E. už transporto priemonės vairo miegojo. Jis buvo neblaivus. Jam nustatytas lengvas – 0.93 promilių – neblaivumo laipsnis (b. l. 6). Šalia vairuotojo, priekinėje keleivio sėdynėje, neblaivus miegojo keleivis (b. l. 7). Pažadinti vyriškiai sunkiai orientavosi aplinkoje ir negalėjo paaiškinti įvykio aplinkybių (b. l. 9). Analogiškos įvykio aplinkybės užfiksuotos vyresniojo patrulio M. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 10). Be to, kaip matyti iš pranešimo apie eismo įvykį, pareigūnai į eismo įvykio vietą atvyko per 15 min. nuo pranešimo gavimo momento (b. l. 31). Todėl D. E. aiškinimas, kad jis, iš eismo įvykio vietos pasišalinus tariamam automobilio vairuotojui, išlipo iš automobilio ir priėjęs prie keleivio durų, per jas įlipęs ir atsisėdęs vairuotojo vietoje, susijaudinęs dėl apgadintų automobilių, stengėsi išjungti transporto priemonės šviesas ir pataisyti situaciją, tačiau staiga užmigo, yra neįtikinantis. Tai, kad per trumpą laiko tarpą į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai D. E. už automobilio vairo rado kartu su šalia sėdinčiu keleiviu miegantį, paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens aiškinimą, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Be to, nors D. E. aiškino, kad automobilį vairavo ne jis, tačiau asmens, anot jo, vairavusio automobilį eismo įvykio metu, vardo ir pavardės nenurodė (b. l. 26). Tam, kad automobilį vairavo būtent D. E., neprieštarauja liudytojo pareigūno V. V. aiškinimas teismo posėdžio metu, jog automobilio rakteliai buvo vairuotojo vietoje sėdėjusio D. E. kišenėje (b. l. 26-27).

Nors D. E. skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi pareigūnų V. V. ir M. A. parodymais, tačiau skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šių liudytojų parodymus patvirtina aptartų objektyvių faktinių duomenų visetas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnai V. V. ir A. A. turėjo pagrindą apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, todėl davė jam nepalankius parodymus. Tokių duomenų teismui nepateikė ir pats pažeidėjas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti liudytojų V. V. ir M. A. parodymais.

Administracinėn atsakomybėn patraukto D. E. skundo argumentas, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo vadovautis liudytojo Ž. V. parodymais, taip pat nepagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nors D. E. po to, kai jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, aiškino, kad automobilį vairavo ir eismo įvykį sukėlė kažkoks kitas asmuo, tačiau jo vardo ir pavardės nenurodė. Be to jis nei žodžiu pareigūnams, nei raštu administracinio teisės pažeidimo protokole nepaaiškino, anot jo, automobilį vairavusio asmens pasišalinimo iš eismo įvykio vietos aplinkybių. Nors teismo posėdžio metu liudytoja automobilio TOYOTA PRIUS savininkė R. B. aiškino, jog jos vyras jai sakė, kad sode buvusį automobilį girtas vairavo asmuo vardu Žygimantas (b. l. 38), tačiau tokį jos aiškinimą paneigia D. E. parodymai, jog iš pradžių, išvažiuojant iš sodo, automobilį vairavo mergina, kuri tą vakarą alkoholio nevartojo (b. l. 25). Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog liudytojo Ž. V. parodymus, kad automobilį vairavo ne D. E., o jis, paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai Ž. V. parodymus vertino kaip melagingus, duotus, siekiant padėti D. E. išvengti atsakomybės. Todėl pagrįstai jo atžvilgiu iškėlė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl melagingų parodymų davimo (ATPK 187² str.).

Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog aptartų objektyvių faktinių duomenų visetas patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. 03.49 val. automobilį TOYOTA PRIUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent D. E..

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, nustatė, jog už automobilio, sukėlusio eismo įvykį, vairo sėdėjo D. E.. Jie sudarė eismo įvykio vietos schemą (b. l. 4), buvo nustatyti automobiliams padaryti apgadinimai (b. l. 5). Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, vyresnysis patrulis M. A. D. E. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-16591252-14, išaiškino jo teisę paaiškinti eismo įvykio aplinkybes (b. l. 2-3), tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teikti paaiškinimus atsisakė (b. l. 3). Todėl skundą nagrinėjantis teismas D. E. argumentą, jog, prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnai neatliko visų būtinų procesinių veiksmų ir taip pažeidė jo teisę į sąžiningą procesą, vertina kaip niekuo nepagrįstą.

Nepagrįstas D. E. apeliacinio skundo argumentas, kad jo veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., nes automobilio savininkė R. B. nepareiškė pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė neturi reikšmės D. E. veiksmų kvalifikavimui. Tai, kad buvo padaryta žala, apgadintos abi transporto priemonės, patvirtina bylos duomenys (b. l. 5): apgadintas automobilio TOYOTA PRIUS priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys. Eismo įvykio metu automobiliui NISSAN X-TRAIL buvo apgadintas priekinis bamperis bei priekinis dešinės pusės sparnas. Tai, kad automobiliui NISSAN X-TRAIL buvo padaryti tokio pobūdžio apgadinimai, patvirtina transporto priemonės savininko V. Č. aiškinimas, jog jis, nuvykęs į darbą, pamatė, kad apibraižytas jo automobilio dešinės pusės sparnas. Dėl to jam padaryta 710,10 Lt žala (b. l .27). Pažymėtina, jog tam, kad pažeidėjo veiksmai būtų kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., svarbu nustatyti automobilio apgadinimo faktą ir, kad pažeidimą padaręs asmuo buvo neblaivus. Todėl tai, kad automobilio TOYOTA PRIUS savininkė R. B. nereiškė pretenzijų dėl jai padarytos žalos atlyginimo, nepašalina administracinį teisės pažeidimą padariusio D. E. atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog D. E. veiksmai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., sudėtį, todėl kvalifikuoti tinkamai.

Taigi nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių D. E. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl skunde išdėstytų motyvų, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. E. apeliacinio skundo netenkinti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.