Kauno apygardos teismo nuosprendis

2018-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-245/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
1A-586-245/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
E. B., M. Ž.
Civilinis ieškovas
UAB ,,V.“
Nukentėjusysis
Z. N.
Advokatai
Regina Atkočaitienė, Nijolė Petraitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-586-245/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38798-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pranešėjo ir pirmininko), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei,

nuteistajam E. B., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nuteistajam M. Ž., jo gynėjai advokatai Nijolei Petraitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės ir nuteistųjų E. B. bei M. Ž. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta baumė subendrinta su 2017 m. lapkričio 2 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir E. B. paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

E. B. dėl kaltinimų pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,V.“ 740 Eur ir Z. N. 3 300 Eur užvaldymo), laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie UAB ,,V.“ ir Z. N. informacinių sistemų) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (dėl UAB ,,V.“ ir Z. N. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų neteisėto įgijimo ir laikymo) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl finansinių operacijų atlikimo neteisėtai panaudojant UAB ,,V.“ ir Z. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje su bausmėmis paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę, o pastarąją bausmę su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje ir bausmės tarpusavyje subendrintos remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Civilinės ieškovės UAB ,,V.“ civilinis ieškinys tenkintas ir ieškovės naudai iš E. B. bei M. Ž. solidariai priteista 740 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios Z. N. civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš E. B. bei M. Ž. solidariai priteista 3 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti, 2016 m. lapkričio 3 d. prokurorės I. M. nutarimu taikytas ir 2017 m. gegužės 3 d., 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2018 m. vasario 1 d. ir 2018 m. balandžio 26 d. nutartimis pratęstas visiškas laikinas nuosavybės teisių apribojimas apribojant S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į AB ,,Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas – 1 560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų), uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, paliktas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio atlyginimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. Ž. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. 16.43 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambindamas A. K.-V. į telefoną Nr. 8 (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatydamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, pateikdamas neteisingą informaciją apie tai, kad naudojantis jos banko sąskaitomis iš kitų asmenų banko sąskaitų grobstomi pinigai, apgaulės būdu įtikino A. K.-V. padiktuoti savo asmeninių banko sąskaitų bei UAB ,,V.“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, o jai padiktavus elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir kodus, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojos – A. K.-V. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambindamas nukentėjusiajai Z. N. į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), melagingai prisistatydamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, pateikdamas neteisingą informaciją apie tai, kad naudojantis jos banko sąskaitomis iš kitų asmenų banko sąskaitų grobstomi pinigai, apgaulės būdu įtikino nukentėjusiąją Z. N. padiktuoti savo asmeninių banko sąskaitų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, o jai padiktavus elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir kodus, neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojos – Z. N. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė.

2. M. Ž. ir E. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, M. Ž. 2016 m. rugpjūčio 16 d. 17.34 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto elektroninio įrenginio su interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojant neteisėtai gautus A. K.-V. bei UAB ,,V.“ elektroninės bankininkystės duomenis - slaptažodžius ir prisijungimo kodus, apgaule - operacinei sistemai ir bankui save pristačius kaip A. K.-V., jos vardu neteisėtai prisijungė prie kompiuterinio tinklo pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansinę operaciją – suformavo mokėjimo pavedimą, ir iš UAB „V.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, E. B. telefonus padiktavus I. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“ banke, į ją M. Ž. neteisėtai pervedus 740 Eur, kuriuos, E. B. nurodžius, I. N. 2016 m. rugpjūčio 16 d. 18.11 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino ir dalį jų - 500 Eur, atidavė pas ją M. Ž. atsiųstiems asmenims, o 140 Eur E. B., pasinaudodamas pašto finansinių paslaugų tinklo „PayPost“ paslauga pervedė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 100 Eur pasilikdamas sau ir taip, M. Ž. neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, E. B. ir M. Ž. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą - UAB „V.“ priklausančius 740 Eur, padarydamas UAB „V.“ turtinę 740 Eur žalą; tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, M. Ž. iš elektroninių įrenginių su interneto prieiga, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini), panaudojant neteisėtai gautus Z. N. elektroninės bankininkystės duomenis – slaptažodžius ir prisijungimo kodus, prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule - operacinei sistemai ir bankui save pristačius kaip Z. N., neteisėtai atliko finansines operacijas - suformavo mokėjimo pavedimą ir iš Z. N. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, apgaule užvaldė 3 300 Eur: dalį pinigų – 1 000 Eur, E. B. telefonu M. Ž. perdavus V. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, neteisėtai pervedė į V. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos E. B. nurodžius, V. D. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir atidavė E. B., kitą dalį – per du kartus pervedant po 1 150 Eur (2 300 Eur) pervedė į S. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“ ir taip, M. Ž. neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, E. B. ir M. Ž. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą - Z. N. priklausančius 3 300 Eur, padarydami Z. N. 3 300 Eur turtinę žalą.

3. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose, ir skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba bausmės vykdymą atidėti.

Šalies argumentai

3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskyrė nuteistajam aiškiai per griežtą bausmę. Pažymima, kad BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato ir su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – viešuosius darbus, baudą arba laisvės apribojimą. Šiomis bausmės rūšimis taip pat galima pasiekti bausmės tikslus.

3.2. Skunde pabrėžiama, kad apeliantui paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė užkerta kelią atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Būdamas ilgą laiką pataisos namuose nuteistasis negalės dirbti, gauti pajamų ir atlyginti padarytą žalą, kas akivaizdžiai pažeis nukentėjusiųjų teises ir jų teisėtus lūkesčius gauti patirtos turtinės žalos atlyginimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo metu gyvena su drauge, kurios tėvų ūkyje dirba ir taip gauna pajamas, tačiau jam paskyrus laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, tikėtina, kad ryšys su drauge nutruks, jis nebeturės kur grįžti, nebeturės darbo draugės tėvų ūkyje, kas stipriai sumažins jo galimybes atlyginti žalą nukentėjusiesiems ir kartu didins tikimybę vėl nusikalsti.

3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad apeliantas po padaryto nusikaltimo įvertino savo nusikalstamus veiksmus ir padarė tinkamas išvadas, šiuo metu deda visas pastangas keisti savo gyvenimo būdą, turi draugę, nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba ir už tai gauna pajamas, atsiribojo nuo neigiamą įtaką dariusių asmenų, rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, jų išlaikymu. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę šių aplinkybių nevertino ir nesvarstė galimybės taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmė vykdymą.

4. M. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendį jį išteisinti, padaryti pakartotinę balso ekspertizę, grąžinti bylą Alytaus VPK tyrimo papildymui ir įrodymų surinkimui, kurie patvirtintų kurie asmenys padarė minimas nusikalstamas veikas, taip pat prašo skirti švelnesnę bausmę.

4.1. Skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi žmoną, įgijęs vidurinį išsilavinimą, kad praeityje už analogiškas veikas nėra baustas.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad kitas nuteistasis E. B. jį nurodė tik trečios apklausos metu ir atpažino iš pateiktų nuotraukų, nors jie kartu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo. Teismas turėjo išsireikalauti duomenis iš pataisos namų ir būtų nustatęs, kad M. Ž. neatlikinėjo bausmės tuo pačiu metu kaip ir E. B., kas įrodo, kad jie negalėjo susipažinti. Be to, apklausos metu E. B. pats nurodė, kad nepažinojo nuteistojo, o priešingai liudyti jį vertė policijos pareigūnai.

4.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis nežinojo, jog pinigai, kuriuos paėmė (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo gauti nusikalstamu būdu. Nuo pirmų apklausų nuteistasis prašė apklausti M. G. ir A. S., kurie patikino nuteistąjį, kad pinigai yra švarūs, gauti už parduotus mobiliuosius telefonus. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, kadangi pateiktoje ekspertų išvadoje nei viename punkte nebuvo teigiama, kad buvo nustatytas nuteistojo balsas garso įrašuose.

5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. išteisinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, ir E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti: pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto prisijungimo prie UAB „V.“ ir Z. N. informacinių sistemų) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (dėl finansinių operacijų atlikimo neteisėtai panaudojant UAB „V.“ ir Z. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis) terminuotu laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2017 m. lapkričio 2 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti E. B. bausmę, atliktą pagal 2017 m. lapkričio 2 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

5.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendrininkavimą, išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos aplinkybių, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai E. B. išteisino dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Analizuojant surinktus byloje įrodymus, juos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bendrininkavimo požymiai yra akivaizdūs ir įrodyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimus darė ne mažiau nei du asmenys, kurių tikslas buvo užvaldyti svetimus, civiliniam ieškovui UAB „V.“ ir nukentėjusiajai Z. N. priklausančius pinigus. Susitarimo buvimą įrodo nuteistųjų veiksmai, kurie buvo nukreipti pinigų užvaldymui, įgyvendinant kiekvienam atskirus veiksmus, o šių asmenų tyčia nepaneigta, nes visi žinojo, jog atlieka veiksmus ne kiekvienas atskirai.

5.2. Skunde pabrėžiama, kad remiantis teismų praktika, bendrininkų subjektyvioji požymių pusė gali būti nustatoma analizuojant objektyviuosius veikos padarymo požymius (bendras susitarimas dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, bendrininkų elgesio). Bendrininkavimas yra kelių asmenų daromas nusikaltimas, jiems susitarus. Pagal bendrininkavimo teoriją bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. tiek rengimosi, tiek ir pasikėsinimo stadijoje iki tol, kol nusikaltimas nėra baigtas. Tokio susitarimo pobūdis galimas ne tik žodinis, rašytinis, bet ir esant konkliudentinių veiksmų išraiškai. Be to, susitarimas gali būti ir iš anksto neaptartas, spontaniškas, kur įgyvendinus bendrą sumanymą pasiekiamas galutinis tikslas. Nagrinėjamu atveju - pasipelnymas iš nukentėjusių asmenų visiems kaltinamiesiems tam tikra pinigų dalimi. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko, įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką pilna apimtimi.

5.3. Skunde teigiama, kad E. B. ir M. Ž. veiksmai (skambinimas A. K. – V. ir Z. N., prisistatant banko ir policijos darbuotojais, pateikiant joms melagingą informaciją apie banko sąskaitose tariamai atliekamas neteisėtas operacijas ir prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenų, siekiant užkirsti tam kelią, reikalavimas, banko sąskaitų, į kurias būtų galima pervesti apgaulės būdu gautus pinigus ir asmenų, kurie šiuos pinigus iš sąskaitų nedelsiant paimtų, suradimas, gautų banko sąskaitų pateikimas ir naudojimas, vėliau pinigų, pervestų į šių asmenų sąskaitas paėmimo ir tolesnio perdavimo koordinavimas, kuo skubiau išgryninant, nurodant kam ir kokią sumą perduoti) sudaro vientisą loginę grandinę ir patvirtina jų tiesioginį aktyvų dalyvavimą nusikalstamų veikų įgyvendinime. Šių asmenų veiksmai buvo nuoseklūs ir tiksliai nukreipti konkrečiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti. Iš įrodymų visumos akivaizdu, kad M. Ž. veiksmų laikas bendraujant su E. B. dėl sąskaitų numerių gavimo ir perdavimo M. Ž., pinigų išgryninimo organizavimo laikas sutampa su M. Ž. veiksmais civilinio ieškovo UAB „V.“ atstovės A. K.-V. ir nukentėjusiosios Z. N. atžvilgiu bei neteisėtu UAB „V.“ ir Z. N. mokėjimo ir tapatybės duomenų įgijimu ir naudojimu, kas neabejotinai patvirtina, kad M. Ž. ir E. B. veikė pasiskirsčius vaidmenimis ir suderintai. Akivaizdu, kad E. B. suprato kokiu tikslu reikalingos jo M. Ž. pateikiamos sąskaitos, o jo vaidmuo buvo reikšmingas apgaule įgyjant svetimus pinigus, taip pat naudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Įvertinus visus šiuos duomenis, akivaizdu, kad apylinkės teismas nepagrįstai E. B. veiksmus kvalifikavo tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. E. B. ir M. Ž. kaip bendrininkai dalyvavo bendrame nusikalstame sumanyme, suvokdami savo veiksmų prasmę bei siekiamus tikslus, ypač galutinį tikslą - apgauti civilinio ieškovo UAB „V.“ atstovę A. K.-V. ir nukentėjusiąją Z. N. ir iš jų sukčiaujant bei panaudojant kitus nusikalstamų veikų instrumentus, taip neteisėtai pasipelnyti, buvo pasiskirstę vaidmenimis, todėl E. B. veiksmai turi būti kvalifikuojami ir pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, nors jis atliko tik dalį nusikaltimų objektyviosios pusės požymių (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-97- 350/2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A- 223-593/2016).

6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji M. Ž. ir E. B. bei jų gynėjos pritarė apeliaciniuose skunduose pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė pritarė jos apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams ir pareikštam prašymui, prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistųjų M. Ž. ir E. B. apeliaciniai skundai atmetami, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina ją tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo

9. Kaip matyti iš nuteistojo E. B. apeliacinio skundo turinio jis iš esmės neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą, t. y. prašo jam skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

10. Pažymėtina, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. E. B. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas padaręs vieną tyčinį, baigtą nesunkaus pobūdžio nusikaltimą. Ši nusikalstama veika padaryta esant neišnykusiam teistumui. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Pažymėtina, kad E. B. turi keturis neišnykusius teistumus (t. 3, b. l. 86-89; t. 5, b. l. 67-83) ir yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), sistemingai darė įvairius administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir pažeidimus, susijusius su sukčiavimu (t. 3, b. l. 70-85), nedirba (t. 3, b. l. 96). Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Nurodytų ir išanalizuotų aplinkybių visuma rodo apelianto socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu įstatymų pažeidinėjimu, paskirtos švelnesnės bausmės įtakos E. B. elgesiui nepadarė, todėl apylinkės teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskirta bausmė laikytina teisinga ir jos keisti nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės bausmės paskyrimui, susijusios su darbine veikla, mažamečių vaikų išlaikymu egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau tai nuteistojo nuo jos padarymo nesulaikė.

12. Apeliaciniu skundu E. B. taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad E. B. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo ne kartą teistas, nusikalto teistumui neišnykus, yra laikomas recidyvistu, baustas administracine tvarka, daro išvadą, kad nuteistasis iš jam ankstesniais nuosprendžiais skirtų bausmių išvadų nepadarė, savo nusikalstamų polinkių nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Dėl M. Ž. apeliacinio skundo

14. Nuteistasis M. Ž. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį ir prašo jį išteisinti. Nurodo, kad jis nepažinojo E. B., su juo dėl jokių sukčiavimų ir pinigų išgryninimo nesitarė, niekam neskambino.

15. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies normų, išanalizavo ir įvertino liudytojų parodymus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenis, balso ekspertizės akto duomenis ir kitus byloje esančius duomenis ir teisingai nustatė faktines veikų aplinkybes bei pagrįstai M. Ž. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje, BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalyje dėl M. Ž. nuteisimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas, priimtas jo atžvilgiu, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

16. Nors nuteistasis M. Ž. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma, t. y., nukentėjusiosios Z. N. parodymais, liudytojos A. K.-V. parodymais, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės UAB „V.“ pareiškimais – protokolais, liudytojų I. N., V. D., S. B., G. M., A. M. parodymais, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, Juridinių asmenų registro išrašu, sąskaitų išrašais, sutartimis ir pažymomis apie sąskaitas, bankomato fotonuotraukomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, garso įrašais, sąskaitų išrašais, ekspertizės akto duomenimis, iš dalies nuteistojo E. B. duotais parodymais bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padarytų nusikaltimų vaizdą. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis M. Ž. neigia savo kaltę, nurodo, jog jis nedalyvavo sukčiavimo būdu užvaldant nukentėjusiųjų pinigus, niekam neskambino, su E. B. dėl pinigų išgryninimo taip pat nebendravo, pagalbos užvaldant nukentėjusiųjų pinigus neprašė, jo nepažįsta ir niekada nepažinojo, pataisos namuose jie negalėjo susitikti ir pažinti vienas kitą, be to, E. B. M. Ž. atpažino tik trečios apklausos metu, nebuvo atlikta pakartotinė balso ekspertizė, tačiau teisėjų kolegija laiko tokius nuteistojo parodymus kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų padarymą.

17. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Atitinkamai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. O pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones.

18. Nagrinėjamu atveju M. Ž. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu už tai, kad atlikdamas bausmę pataisos namuose iš turimo mobiliojo telefono paskambinus A. K.-V. ir nukentėjusiajai Z. N., panaudojus apgaulę prisistatant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, pateikdamas neteisingą informaciją apie tai, kad naudojantis jų banko sąskaitomis iš kitų asmenų banko sąskaitų grobstomi pinigai, apgaulės būdu įtikino A. K.-V. padiktuoti savo asmeninių banko sąskaitų bei UAB ,,V.“ banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis bei nukentėjusiąją Z. N. - padiktuoti savo asmeninių banko sąskaitų elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, joms padiktavus elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir kodus, neteisėtai įgijo svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų – A. K.-V., UAB ,,V.“ ir Z. N. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuriuos neteisėtai laikė. Be to, jis nuteistas ir už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su E. B., turint tikslą užvaldyti svetimą turtą, jam panaudojant neteisėtai gautus nukentėjusiųjų bankininkystės duomenis, apgaule - operacinei sistemai ir bankui save pristačius kaip A. K.-V., jos vardu neteisėtai prisijungė prie kompiuterinio tinklo pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansinę operaciją – suformavo mokėjimo pavedimą, ir iš UAB „V.“ sąskaitos, E. B. telefonus padiktavus I. N. sąskaitą, į ją M. Ž. neteisėtai pervedus pinigus, kuriuos, E. B. nurodžius, I. N. bankomate išgrynino ir dalį jų atidavė pas ją M. Ž. atsiųstiems asmenims, o kitą dalį pinigų, E. B., pasinaudodamas pašto finansinių paslaugų tinklo „PayPost“ paslauga pervedė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, pasilikdamas dalį pinigų sau ir taip, M. Ž. neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, E. B. ir M. Ž. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą - UAB „V.“ turtą; tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, M. Ž. panaudojant neteisėtai gautus Z. N. elektroninės bankininkystės duomenis, prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule - operacinei sistemai ir bankui save pristačius kaip Z. N., neteisėtai atliko finansines operacijas - suformavo mokėjimo pavedimą ir iš Z. N. banko sąskaitos, apgaule užvaldė svetimus pinigus, kurių dalį, E. B. telefonu M. Ž. perdavus V. D. neteisėtai pervedė į jos sąskaitą, kuriuos E. B. nurodžius, V. D. išgrynino bankomate ir atidavė E. B., kitą dalį – per du kartus pervedė į S. B. sąskaitą, ir taip, M. Ž. neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, E. B. ir M. Ž. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą - Z. N. priklausančius pinigus.

19. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esančių įrodymų visuma atskleidžia nusikaltimų objektyviąją pusę, nuoseklią jų padarymo seką. Nukentėjusioji A. K. – V. nurodė, jog 2016 m. rugpjūčio 16 d. jai paskambino nepažįstamas vyras, melagingai prisistatęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu S. Š., kuris pasakė, kad ji turėtų atvykti į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, nes tiriami sukčiavimo atvejai, kai asmenys prisijungę prie bendrovės sąskaitų, iš neįgalių vaikų pervesdavo pinigus per jos sąskaitas, o po to juos užvaldydavo. Jis taip pat pasakė, kad bus užblokuotos sąskaitos, o jei ji to nenorinti, tai jis sujungs su banko darbuotojais ir ji galės susitarti dėl elektroninės bankininkystės prieigos blokavimo neblokuojant sąskaitos. Netrukus ji buvo sujungta su banko darbuotoja, kuriai sudiktavo savo elektroninės bankininkystės kodus. Praėjus kiek laiko, ji suprato, kad kažkas su pokalbiu buvo negerai ir prisijungusi prie savo elektroninės bankininkystės ir patikrinusi visas tris sąskaitas pamatė, kad jos asmeninės sąskaitos neliestos, tačiau iš UAB „V.“ sąskaitos pervesta į I. N. sąskaitą 740 eurų ( 4 t., 73-74). Nukentėjusioji Z. N. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 18 d. jai būnant namuose į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotoju ir nurodė, kad per jos įmonės UAB „P.“ sąskaitą plaunami pinigai, pareikalavo pateikti prisijungimo prie banko duomenis ir kodus, po kurio laiko ją sujungė su moterimi, banko darbuotoja, kuriai ji padiktavo generatoriaus kodus, visus tris kartus ją sujungdavo su ta pačia moterimi. 2016 m. rugpjūčio 19 d. jai paskambino iš AB Swedbank ir pasakė, kad iš jos sąskaitos padaryti keli įtartini pavedimai, nuvykusi į banką sužinojo, kad iš jos banko sąskaitos nepažįstamiems asmenims buvo pervesta 3300 eurų (1 t., b.l.77-78, 90-92, 4 t., b. l. 64, 114, 129). Aplinkybes, kad iš nuketėjusiųjų apgaule buvo išvilioti prisijungimo duomenys, patvirtina Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo nukentėjusioji A. K.-V. pateikė telefoninio pokalbio su ją apgavusiais asmenimis garso įrašą (1 t., b. l. 55-59, 5 t., b. l. 46), taip pat elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenys, kurie patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusiosioms į mobilaus ryšio telefonus skambinta iš to paties abonento numerio, kuris jungėsi iš celės, į kurios veikimo zoną patenka (duomenys neskelbtini) pataisos namai ( 5 t., priedas Nr. 1, CD- R diskai Nr. 4 ir 5). Ekspertizės aktas patvirtina, kad su A. K.-V., prisistatęs pareigūnų S. Š. bendravo M. Ž., taip pat patvirtina, kad pokalbiuose su nukentėjusiąją Z. N. taip pat dalyvavo M. Ž., kuris siekdamas apgaule išvilioti jų prisijungimo duomenis, pateikė joms melagingą informaciją dėl vykdomo pinigų plovimo per jų sąskaitas ir taip apgaule išviliojo nukentėjusiųjų prisijungimo prie banko duomenis (5 t., b. l. 3-42, 46, paketas Nr. 3). Taip pat byloje esantys sąskaitų išrašai patvirtina, kad iš UAB „V.“ sąskaitos 2016 m. rugpjūčio 16 d. buvo pervesti pinigai I. N. ( 1 t., b. l. 62-73), iš Z. N. sąskaitos 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo pervesta į V. D. sąskaitą 1000 eurų, į S. B. sąskaitą buvo per du kartus pervesta 2300 eurų ( 1 t., b. l. 101-103, 2 t., b. l. 67-68, 88-95,136-152). Sąskaitos išrašai ir bankomato fotonuotraukos patvirtina, kad iš UAB „V.“ sąskaitos į I. N. sąskaitą buvo pervesta 740 eurų, kuriuos ji per du kartus išgrynino bankomate ( 1 t., b. l. 183-192, 2 t. b. l. 1-8). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad M. Ž. dėl kitų asmenų banko sąskaitų numerių gavimo, pinigų pervedimo į šias sąskaitą, jų išgryninimo bendravo su E. B. Tai patvirtina byloje esantys garso įrašai ir ekspertizės akto duomenys, kuriame nurodyta, kad įrašytuose pokalbiuose yra M. Ž. ir E. B. balsai ( 5 t., b. l. 46, paketas Nr. 3). Šių pokalbių metu yra tariamasi dėl sąskaitų numerių gavimo, perdavimo, pinigų išgryninimo koordinavimo. Šią aplinkybę patvirtina ir nuteistojo E. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka. E. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kalbėjo su M. Ž., suprato, kad pervedami pinigai gaunami nusikalstamu būdu (3 t., b. l. 10-16, 112-113, 123). Be to, jis atpažino iš pateiktų nuotraukų M. Ž. kaip asmenį, su kuriuo atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir kuris jam skambino prisistatęs K. vardu ( 3 t., b. l. 114-122). Liudytojos I. N. ir V. D. taip pat patvirtino, kad E. B. prašė jų nurodyti savo banko sąskaitų numerius ir išgryninti joms pervestus pinigus, kuriuos jos atiduodavo E. B. arba jo nurodytiems asmenims ( 4 t., b. l. 74-76). Liudytoja S. B. taip pat patvirtino, kad į jos sąskaitą per kelis kartus buvo pervesti pinigai iš jai nežinomo asmens, kilus įtarimui ji nuvyko į banką ir užblokavo savo banko sąskaitą. Jai buvo pervesta 740 eurų ir 2300 eurų (4 t., b. l. 97). Liudytojas G. M. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėnesį jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino jos sesės A. M. vyras M. Ž. ir paprašė jo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) rajoną paimti pinigus, jis nieko blogo neįtardamas taip ir padarė. Nuvykus į nurodytą vietą moteris jam perdavė pinigus, kurių dalį jis atidavė savo sesei ( 4 t., b. l. 98-99). Liudytoja A. M. patvirtino, kad jos brolis jai perdavė pinigus. M. Ž. jai buvo skambinęs ir pasakęs apie juos, bei prašęs dalį šių pinigų pervesti į Marijampolės pataisos namų sąskaitą. (4 t., b. l. 97-98). Aptarti duomenys rodo, kad būtent M. Ž. įvykio dieną iš kaltinime nurodyto telefono numerio skambino nukentėjusiosioms, prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu, apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, kuriuos, veikdamas bendrai su E. B., turint tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudojo prisijungdamas prie nukentėjusiųjų banko sąskaitų, atliko banko operacijas, pervedė nukentėjusiosioms priklausančius pinigus į E. B. nurodytas kitų asmenų sąskaitas, iš kurių, vėliau E. B. liepus šie asmenys išgrynindavo ir atiduodavo nurodytiems asmenims. Tai paneigia nuteistojo versiją, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta prie kokių aplinkybių jis galėjo susitikti su E. B., tačiau šių duomenų nebuvimas nepaneigia M. Ž. tyčios veikiant su kitais asmenimis apgaulės būdu įgyti svetimą turtą.

20. Apeliacinį skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas M. Ž. kaltei dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, todėl abejoti priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu, nėra pagrindo.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

21. Kaip matyti iš prokurorės apeliacinio skundo, ji nesutinka tik su ta skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio dalimi, kuria E. B. išteisintas pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir E. B. dėl veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje pripažinti kaltu, jam paskirti bausmes bei galutinę subendrintą bausmę, paliekant nepakeistą nuosprendžio dalį dėl E. B. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir M. Ž. nuteisimo.

22. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu teismas nustatė, kad E. B. ir M. Ž., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, M. Ž. 2016 m. rugpjūčio 16 d. 17.34 val. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto elektroninio įrenginio su interneto prieiga, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), panaudojant neteisėtai gautus A. K.-V. bei UAB ,,V.“ elektroninės bankininkystės duomenis - slaptažodžius ir prisijungimo kodus, apgaule - operacinei sistemai ir bankui save pristačius kaip A. K.-V., jos vardu neteisėtai prisijungė prie kompiuterinio tinklo pažeisdamas internetinio tinklo apsaugos priemones, neteisėtai atliko finansinę operaciją – suformavo mokėjimo pavedimą, ir iš UAB „V.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, E. B. telefonus padiktavus I. N. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“ banke, į ją M. Ž. neteisėtai pervedus 740 Eur, kuriuos, E. B. nurodžius, I. N. 2016 m. rugpjūčio 16 d. 18.11 val. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), išgrynino ir dalį jų - 500 Eur, atidavė pas ją M. Ž. atsiųstiems asmenims, o 140 Eur E. B., pasinaudodamas pašto finansinių paslaugų tinklo „PayPost“ paslauga pervedė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, 100 Eur pasilikdamas sau ir taip, M. Ž. neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, E. B. ir M. Ž. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą - UAB „V.“ priklausančius 740 Eur, padarydamas UAB „V.“ turtinę 740 Eur žalą; tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, M. Ž. iš elektroninių įrenginių su interneto prieiga, kurių IP adresai (duomenys neskelbtini), panaudojant neteisėtai gautus Z. N. elektroninės bankininkystės duomenis – slaptažodžius ir prisijungimo kodus, prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones, apgaule - operacinei sistemai ir bankui save pristačius kaip Z. N., neteisėtai atliko finansines operacijas - suformavo mokėjimo pavedimą ir iš Z. N. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB ,,Swedbank“, apgaule užvaldė 3 300 Eur: dalį pinigų – 1 000 Eur, E. B. telefonu M. Ž. perdavus V. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, neteisėtai pervedė į V. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuriuos E. B. nurodžius, V. D. išgrynino bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir atidavė E. B., kitą dalį – per du kartus pervedant po 1 150 Eur (2 300 Eur) pervedė į S. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB ,,Swedbank“ ir taip, M. Ž. neteisėtai prisijungus prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, E. B. ir M. Ž. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą - Z. N. priklausančius 3 300 Eur, padarydami Z. N. 3 300 Eur turtinę žalą. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, juos ištyręs teisiamojo posėdžio metu, palyginęs vienus įrodymus su kitais, apylinkės teismas pripažino E. B. kaltu tik pagal BK 1852 straipsnio 1 dalį, t. y. veikiant bendrai su M. Ž. apgaule savo ir kitų naudai įgijus svetimą turtą, o dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje išteisino, nenustačius, kad buvo padaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23. Susipažinus su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais E. B. išteisinančiais motyvais matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje sutrinktus duomenis konstatavo, kad sąskaitų duomenis iš I. N. ir V. D. E. B. gavo joms savanoriškai jam jas nurodžius, jokių elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų jis neteisėtai negavo, jų nežinojo ir nepanaudojo, finansinių operacijų neteisėtai jungdamasis prie informacinės sistemos neatliko, todėl dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, jis išteisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, išsamiai išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, prokurorės apeliacinio skundo teiginius, ištyrusi byloje esančius įrodymus, visiškai sutinka su prokurorės skundo argumentais dėl nepagrįsto E. B. išteisinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

24. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas bei savo procesinį sprendimą grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir pan.

25. Išteisindamas E. B. dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimo ir neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog E. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje. Vertindamas bylos įrodymus apylinkės teismas pripažino, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos, t. y. iš nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės neteisėtu būdu gautos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys, pakankami finansinei operacijai inicijuoti, buvo panaudoti ir atlikta finansinė operacija, taip pat buvo neteisėtai prisijungta prie informacinės sistemos ir tokiu būdu apgaule buvo užvaldytos nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės turtas, tačiau kaltu dėl šių veikų padarymo buvo pripažintas M. Ž.. Tuo tarpu E. B. buvo pripažintas kaltu tik dėl sukčiavimo (BK 182 straipsnio 1 dalis), kuris buvo padarytas bendrininkaujant su M. Ž. Apylinkės teismas konstatavo, kad M. Ž., siekdamas užvaldyti pinigus tam pasitelkė E. B., kuris gaudamas ir perduodamas sąskaitų numerius, užtikrindamas pinigų išgryninimą, pervedimą kitiems asmenims, dalyvavo M. Ž. daromuose sukčiavimuose. Šie asmenys veikė bendrai ir užvaldydami svetimą turtą bendrais veiksmais žinojo, kad prie šių veikų prisideda abu ir to siekė, todėl turi atsakyti už bendrą nusikalstamą veiką pilna apimtimi, nors ir atliko tik dalį nusikaltimų objektyviosios pusės požymių.

26. Įvertinus tai, kad apylinkės teismui ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažinus M. Ž. kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, o teisėjų kolegija dar kartą patikrinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus bei jų visumą, konstatavus, kad M. Ž. pagrįstai buvo pripažintas kaltu, iš naujo neaptarinėjami įrodymai, pagrindžiantys, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos numatytos BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje ir pasisakoma tik dėl klaidingos pirmos instancijos teismo bendrininkavimo reglamentavimo interpretacijos, kas nulėmė nepagrįstą E. B. išteisinimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, surinktus įrodymus, ir teismų praktiką, reglamentuojančią bendrininkavimo institutą, sutinka su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, ir sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje visiškai pakanka įrodymų pripažinti, kad E. B., veikdamas bendrininkų grupėje su M. Ž., padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, dėl to skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis E. B. atžvilgiu (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

27. Byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios Z. N. parodymai, liudytojos A. K.-V. parodymai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės UAB „V.“ pareiškimai – protokolai, liudytojų I. N., V. D., S. B., G. M., A. M. parodymai, savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, Juridinių asmenų registro išrašas, sąskaitų išrašai, sutartys ir pažymos apie sąskaitas, bankomato fotonuotraukos, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos duomenys, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, garso įrašai, sąskaitų išrašai, ekspertizės akto duomenys bei kita bylos medžiaga, iš dalies pačių nuteistųjų duoti parodymai visiškai įrodo E. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, kurias jis įvykdė bendrininkaudamas su M. Ž., padarymo.

28. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-253-693/2017). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, konstatuojama, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

29. Analizuojant surinktus įrodymus teisėjų kolegijos nuomone, bendrininkavimo požymiai yra akivaizdūs ir įrodyti: nustatyta, kad nusikaltimus darė ne mažiau nei du asmenys, kurių tikslas buvo užvaldyti svetimus, civiliniai ieškovei UAB „V.“ ir nukentėjusiajai Z. N. priklausančius pinigus, susitarimo buvimas įrodytas analizuojant nuteistųjų veiksmus, kurie nukreipti pinigų užvaldymui, įgyvendinant kiekvienam atskirus veiksmus, visi žinojo, jog atlieka veiksmus ne kiekvienas atskirai. E. B. veiksmai, kuriais jis prisidėjo prie nusikalstamų veikų, numatytų BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo pasireiškė tuo, kad jis M. Ž. nurodymu rasdavo asmenis, kurie leisdavo pasinaudoti jų banko sąskaitomis ir banko sąskaitų duomenis perduodavo M. Ž., o pastarajam pervedus į šias sąskaitas neteisėtai gautus pinigus, užtikrindavo šių pinigų išgryninimą ar pervedimą kitiems asmenims, dalį jų, kaip užmokestį už atliktus veiksmus, pasilikdamas sau. E. B. suprato, jog M. Ž., prašydamas surasti asmenis, kurie leistų pasinaudoti jų banko sąskaitomis, atliks neteisėtus veiksmus. Tai iš dalies patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti ir BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka teisiamojo posėdžio metu pagarsinti parodymai (3 t., b. l. 105-106, 112-113, 123), taip pat byloje esantis elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo bei kaupimo protokolas ir garso įrašai, iš kurių matyti, kad M. Ž. bendravo su E. B. dėl pinigų išgryninimo, prašė jo perduoti sąskaitų numerius, asmenų vardus ir pavardes, pervedinėti pinigus, organizuoti jų išgryninimą, tikslinosi dėl atstumo tarp miestų ( 5 t., b. l. 46). Ekspertizės aktas patvirtina, kad šie pokalbiai vyko tarp M. Ž. ir E. B.

30. Akivaizdu, kad abiejų nuteistųjų veiksmai buvo nuoseklūs ir tiksliai nukreipti konkrečiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti, nes be abiejų nuteistųjų tiesioginių veiksmų atlikimo nusikalstamos veikos negalėjo būti įvykdytos ir tą suprato ne tik M. Ž., bet ir E. B.. Tokiu būdu iš aukščiau aptartų duomenų visumos darytina kategoriška išvada, jog E. B., vykdydamas M. Ž. nurodymus ir surasdamas kitus asmenis bei gaudamas jų banko sąskaitų duomenis, perduodamas jam šiuos duomenis, žinojo M. Ž. planus nusikalstamų veikų įgyvendinimui ir suprato savo ir M. Ž. atliekamų veiksmų neteisėtumą. E. B. suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo atsiras BK numatyti padariniai, jų norėjo. Dėl to jis, kaip bendrininkas atsako už visus betarpiškai tiek M. Ž., tiek ir savo paties atliktus veiksmus, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl E. B. išteisinimo naikintina ir jis pripažįstamas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje.

31. Teisėjų kolegija, skirdama E. B. bausmę, atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). E. B. iš viso padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, dvi priskiriamos nesunkių nusiklatimų kategorijai. Visos nusikalstamos veikso yra visiškai realizuotos. Vertinant E. B. asmenybę matyti, kad jis turi keturis neišnykusius teistumus, yra recidyvistas, sistemingai daro įvairius admisnitracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir pažeidimai susijęs su sukčiavimu (t. 3, b. l. 70-85), nedirba (t. 3, b. l. 96). Ta aplinkybė, kad būdamas nuteistas arešto bausme, po bausmės atlikimo toliau daro nusikalstamas veikas, rodo jo nenorą taisytis ir didesnį pavojingumą visuomenei, todėl jam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nustatant jos trukmę atsižvelgtina į tai, kad yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų jam skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės mažesnės nei sankcijose nustatytas vidurkis, nes tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus. E. B. paskirtos bausmės bendrinamos apimant ir iš dalies jas sudedant.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u sprendžia:

Nuteistųjų E. B. ir M. Ž. apeliacinius skundus atmesti.

Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Eviltienės apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl E. B. išteisinimo pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

E. B. pripažinti kaltu ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto jungimosi prie UAB „V.“ ir Z. N. informacinių sistemų) – laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (dėl finansinių operacijų atlikimo neteisėtai panaudojant UAB „V.“ ir Z. N. elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis)– laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, subendrinti apėmimo būdu ir skirti E. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su Lazdijų Rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirti E. B. galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti E. B. atliktą bausmę pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendį.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžioss.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys