- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-20
- Bylos Nr.
- I-7896-257/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01957-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- Š. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Š. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, neturtinę žalą.
Pareiškėjas Š. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiasi dėl to, kad naktimis buvo šalta miegoti, nebuvo langų, lova buvo per trumpa, tekdavo miegoti sulenkus kojas, iš kanalizacijos nuolat sklido smarvė. Prašė, kad pareigūnai perkeltų į 77 kamerą, kurioje sėdėjo pažįstamas, tačiau jo neperkėlė į prašomą kamerą. Kameroje Nr. 78 unitazas buvo šalia durų, todėl, norėdamas atlikti gamtinius reikalus, nuolat turėdavo laikraščiu uždengti durų akutę. Didžiausią pyktį laiko dėl pareigūnų savivaliavimo. Jis rašė skundus į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą, tačiau jo prašymas kažkur dingo, nes iki šiol negauna jokio atsakymo. Rašė dėl šviestuvų, kriauklės, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Taip pat kameroje nebuvo spintelės susidėti asmeninius daiktus. Daiktus buvo priverstas laikyti savo kelioniniame krepšyje. Dėl pablogėjusio regėjimo kreipėsi į gydytoją, rašė prašymą. Neturtinė žala pasireiškė kančiomis, kurias patyrė per penkias dienas - kameroje smirdėjo, negalėjo normaliai valgyti, nebuvo kur normaliai atsisėsti, rašydavo laiškus sėdėdamas lovoje, nuolat tekdavo uždenginėti tualeto skylę, kad nesklistų kanalizacijos smarvė.
Pareiškėjas Š. A. skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 17 iki 2018 m. rugsėjo 21 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Buvo laikomas kameroje Nr. 78, kurioje nebuvo padarytas kapitalinis remontas, tualetas atviras, nebuvo jokių atitvarų, todėl kameroje iš kanalizacijos sklisdavo nemalonus kvapas. Kameroje nepakako šviesos, dėl ko vartojo vaistus, nes buvo dirginamos akys. Naktimis buvo šalta miegoti, nes kameroje Nr. 78 nebuvo langų ir paties rėmo, lovos gultas neatitiko jo ūgio, todėl miegojo sulenkęs kojas, be to, kameroje nebuvo spintelių, į kurias galėtų susidėti savo asmeninius daiktus ir higienos priemones, nebuvo kėdės (sėdimos vietos), todėl pastoviai sėdėjo bei valgė ant lovos. Prašė perkelti į kitą kamerą, dėl kameros Nr. 78 avarinės būklės, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Dėl to jis patyrė emocinius sutrikimus, buvo pažeista jo garbė ir orumas, nebuvo išspręstos jo problemos. Prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 850 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 48).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 30–36) nurodė, kad prašo pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, o skundą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 m² (6.15 p.), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.V-241 (įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 11 d.) buvo pripažinta netekusia galios. Minėtu įsakymu buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. Lietuvos higienos normai HN 76:1999 netekus galios ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje norma buvo nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.). Įsakymo Nr. V-124 1.3 punktas nustatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtino Lietuvos higienos normą HN134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, kuri įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.
Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-10-03 pažymos Nr. 60/09-35164 „Dėl Š. A.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas vienas pats kameroje Nr. 78 ir jam teko 6,45 m².
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, „jog teismų praktikoje suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų aspektu vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto užtikrinimas vertinamas kaip esminė (itin svarbi) saugios gyvenamosios aplinkos prielaida, ir jeigu nustatomi tik higienos sąlygų pažeidimai, neturtinė žala pinigais dažnai net nepriteisiama, laikant, kad pats pažeidimo pripažinimas yra teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, arba priteisiama tik nedidelė suma, nes minimalios kameros ploto normos vienam asmeniui užtikrinimas mažina higienos normų reikalavimų neužtikrinimo neigiamą poveikį (žr. LVAT 2017-02-20 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017; 2016-03-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-756/2016; 2016-09-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2388-624/2016 ir kt.).
Atsakovas, vertindamas tai, kad vienam asmeniui tenkantis kameros plotas negali būti mažesnis nei 3,6 m² (neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto), pažymi, kad Įsakymo 1.3.1 punkte reglamentuotas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros plotas, tačiau šiame įsakyme nenustatyta minimalaus ploto vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje skaičiavimo metodologija, t. y. nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m² – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punktą kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Nors ši patalpa turi būti atitverta pertvara arba visiškai izoliuota nuo likusio kameros ploto, tačiau tai nereiškia, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas turi būti eliminuojamas iš bendro kameros ploto, kai skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nes Įsakymo 1.3.1 punkte yra reglamentuotas vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus 3,6 m² viso kameros ploto standartas, o ne tokio dydžio gyvenamojo kameros ploto norma, kaip skunde nepagrįstai teigia pareiškėjas.
Matyti, kad pareiškėjui visas dienas tekęs plotas buvo nuo didesnis nei 3,6 m², kas leidžia daryti išvadą, jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų „Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių“ 14.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei atsparia ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, kameroje įrengiamas praustuvas. Minima nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą iki lubų nėra. Kartu pažymime, kad san. mazgas atitvertas iš visų keturių pusių.
Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sienelės aukštis matomas iš teismui pateikiamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės (jų aukštis kur kas didesnis nei 1,5 m.). Kadangi kamera vienvietė, niekas pareiškėjo negalėjo stebėti pareiškėjo, besinaudojančio san. mazgu. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies buvo atskirtas ir tai užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančių juo, privatumą (žr. LVAT 2017-05-29 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1079-756/2017).
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (suvestinė redakcija nuo 2017-01-01) buvo patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (1.9. priedas), kuriose numatyta, kad kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų, kalėjimų ir areštinių kamerose bei pataisos namų kamerų tipo patalpose turi būti: sanitarinis mazgas (klozetas arba unitazas, praustuvė) - 1 komplektas; metalinė lova - vienam asmeniui – 1 vienetas; spintelė - vienam asmeniui – 1 vienetas; stalas - 1 vienetas; taburetė (vienam asmeniui – 1 vienetas) arba 2 vienetai stalo ilgio suoliukų patalpai; maisto produktų spintelė arba lentyna - 1 vienetas patalpai; viršutinių drabužių pakaba - 1 vienetas patalpai; šiukšlių dėžė - 1 vienetas patalpai; valymo inventorius – 1 komplektas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ buvo patvirtintos Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos. Jų 9 punkte nurodyti tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turintys būti baldai ir kitas inventorius, tai yra: sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) – 1 komplektas; metalinė lova – 1 vnt. 1 asmeniui; spintelė – 1 vnt.; suolas arba kėdė, arba taburetė – 1 sėdima vieta 1 asmeniui; maisto produktų spintelė arba lentyna – 1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui; viršutinių drabužių pakaba – ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui; šiukšlių dėžė – 1 vnt.; valymo inventoriaus (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas; veidrodis – 1 vnt. Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes).
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas kameroje buvo vienas, todėl jo reikalavimai dėl antros kėdės nebuvimo ir spintelės trūkumo, nepagrįsti.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2016-01-28) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas iki Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tie Higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo, kiek tai liečia pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ar oro trūkumo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir iš jos ir kt.).
Atsakovas pažymi, kad natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas taip pat yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams, todėl natūraliam apšvietimui Higienos normos nustatyti reikalavimai ginčo situacijoje netaikytini (žr. LVAT 2016 m. gruodžio 22 d., nutartis administracinėje byloje Nr. A-1908-261/2016).
Kadangi Šiaulių tardymo izoliatoriuje dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų.
Pažymėtina tai, kad kamerų remontas Šiaulių tardymo izoliatoriuje atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Pridedamos atliktų ūkio skyriaus darbų suvestinės. Iš 2016 m. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos matyti, kad 2016 m. rugsėjo mėn. kamera Nr. 78 buvo suremontuota.
Kamera Nr. 78 pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje aktualiu laikotarpiu nebuvo tikrinta dėl jos atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, o tai leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės reikalavimais, neužfiksuota, nes ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų sąlygų kameroje nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus administraciją, nei į Šiaulių visuomenės sveikatos centrą nei pareiškėjas, nei kiti šioje kameroje kalinti asmenys nesikreipė. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sąlygas.
Dėl gulimo inventoriaus
Vadovaujantis nagrinėjamu laikotarpiu aktualiu LR Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija metalines lovas keičia pagal poreikį bei suimtųjų (nuteistųjų) prašymus. Pažymi, kad pareiškėjas jokio prašymo dėl netinkamos lovos nėra pateikęs. Nurodo, kad esant poreikiui, lovos ilginamos pagal kalinčių asmenų prašymus. Pažymi, kad Š. A. dėl gulto prailginimo nesikreipė.
Dėl talpinimo į kameras
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Š. A. Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2018-09-17 buvo paskirtas į gyvenamąją kamerą Nr. 78 ir joje kalinamas iki 2018-09-21.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 pavirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio nuostatomis vadovaujantis suimtieji (nuteistieji) yra paskirstomi į kameras. Aprašo 10 punkte yra numatyta, kad „Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į gyvenamąsias kameras vykdo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, laikydamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, taip pat vadovaujasi įstaigos direktoriaus patvirtintu suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu, atsižvelgdami į suimtojo, nuteistojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų bei užtikrindami suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrą minimalų plotą tenkantį gyvenamojoje kameroje (3,6 kv. m.). Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai prieš paskirdami suimtąjį (nuteistąjį) į gyvenamąją kamerą, su juo atlieka tiriamąjį, aiškinamąjį darbą. <...>“.
Skirdami suimtuosius (nuteistuosius), tame tarpe ir nuteistąjį Š. A., į gyvenamąsias kameras, pareigūnai su jais kiekvieną kartą praveda pokalbį, kurio metu bendraujant aiškinasi įvairias aplinkybes ar priežastis, dėl kurių suimtasis (nuteistasis) pareiškia priežastį negalintis būti vienoje ar kitoje kameroje. Patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo apskaitos žurnalą laikotarpiu nuo 2018-09-17 iki 2018-09-21 nustatyta, kad 2018-09-19 Š. A. su žodiniu prašymu kreipėsi dėl pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais. Pokalbis buvo pravestas 2018-09-19. Pokalbio metu nuteistasis reikalavo jį paskirti į jo nurodytą kamerą, nes joje buvo kalinamas iš ankščiau jo pažįstamas asmuo, taip pat nurodė, kad kameroje jis nenori būti kalinamas vienas. Pažymi, kad pareiškėjas pokalbio metu Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui neišsakė jokių nusiskundimų dėl galimai netinkamos gyvenimui kameros Nr. 78 būklės ar kitų blogų jam gyvenimo sąlygų minėtoje kameroje.
Pažymi, kad kiekvienu atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai skirdami suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras, laikosi teisės aktų nustatytų atskiro laikymo reikalavimų, užtikrina kameroje nustatytą minimalų plotą asmeniui, o ne pagal pačių suimtųjų (nuteistųjų) išreikštus pageidavimus būti kalinamiems su jų pačių pokalbių metu nurodytais konkrečiais asmenimis ar konkrečioje kameroje ( pridedama Šiaulių tardymo izoliatoriaus kriminalinės Žvalgybos skyriaus 2018-10-15 pažyma Nr. 103/05-1812).
Atsakovo atstovas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. V. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008).
Pareiškėjo Š. A. skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš esmės iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas, nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Dėl kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotų
Byloje yra pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-10-03 pažyma Nr. 60/09-35104 „Dėl Š. A.“ (b. l. 12), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo nuo 2018-09-17 iki 2018-09-21 (5 dienas). Pareiškėjas nurodytu laiku buvo laikomas 5 dienas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui, esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, kameros ploto normos. Įvertinęs kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose buvusių asmenų skaičių, teismas nustatė, kad visas 5 dienas pareiškėjui tenkanti kamerų gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius teisės aktais reglamentuojamus reikalavimus.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausia iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. EŽTT didžioji kolegija, harmonizuodama praktikos išsiskyrimus, 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršic prieš Kroatiją pažymėjo, jog pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos. EŽTT šiame sprendime nurodė, kad nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 m² daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT šiame sprendime taip pat nurodė, kad kai vertinamas kalinimas kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 m², erdvės veiksnys išlieka svarbus sprendžiant dėl kalinimo sąlygų adekvatumo; tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis. Be to, EŽTT paaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, nurodydamas, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau nėra nurodyta, kad į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, užstatytas baldais. EŽTT vertinimu, šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Tai reiškia, kad baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Teismas, išanalizavęs pateiktus duomenis apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, dydžius ir kartu su pareiškėju jose buvusių asmenų skaičių, nustatė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 78 (atėmus sanitarinio mazgo plotą 5,84 m²) teko 5,84 m² (kameroje 1 asmuo). Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 18–21) matyti, kad kameroje Nr. 78, kurioje buvo pareiškėjas, esantys baldai (gultas ir stalas) nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės.
Pareiškėjo argumentas, kad lovos gultas neatitiko jo ūgio, todėl miegojo sulenkęs kojas, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 18–21) matyti, kad gultas kameroje Nr. 78 yra 1,77 m ilgio, o kaip nurodė pareiškėjas, tai matyti ir iš asmens sveikatos istorijos, pareiškėjo ūgis yra 1,72 m. Taigi, pareiškėjui gulto ilgis buvo pakankamas ir jam nereikėjo miegoti sulenkus kojas.
Pareiškėjo argumentas, kad kameroje Nr. 78 nebuvo spintelių, į kurias galėtų susidėti savo asmeninius daiktus ir higienos priemones, nebuvo kėdės (sėdimos vietos), todėl nuolat sėdėjo bei valgė ant lovos, vertintinas pareiškėjo naudai. Iš byloje esančios 2017 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymos Nr. 62/08-265 „Apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą“ (b. l. 18–21) matyti, kad kameroje Nr. 78 yra tik stalas ir gultas, ties kitais kameroje turėjusiais būti baldais pažymos lentelėje yra minuso ženklai (taburetė, suoliukas, pastatomos lentynos).
Dėl sąlygų kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kameroje Nr. 78 nebuvo padarytas kapitalinis remontas, nepakako šviesos, dėl ko vartojo vaistus, nes buvo dirginamos akys, naktimis buvo šalta miegoti, nes kameroje Nr. 78 nebuvo langų ir paties rėmo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014), taigi atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus dėl tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013 ir kt.). Pareiškėjo teiginys dėl nepakankamos šviesos atmestinas kaip nepagrįstas, nes Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). Natūralaus apšvietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Pareiškėjo argumentas, kad naktimis buvo šalta miegoti, nes kameroje Nr. 78 nebuvo langų ir paties rėmo, vertintinas kritiškai ir atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo 2018 m. rugsėjo mėn., t. y. dar šiltuoju metų laiku. Šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas objektyviais įrodymais, dėstomas remiantis subjektyviais pojūčiais, todėl jo teisingumo nėra galimybės įvertinti
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-01-06 pažymos Nr. 62/08-8 „Apie 2016 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 22-25) ir 2017-12-29 pažymos Nr. 62/08-2 (b. l. 24-26) „Apie 2017 metais atliktus remonto darbus“ (b. l. 26-28) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo remontuojamos įvairios kameros, kitos paskirties patalpos, tame tarpe ir kamera Nr. 78, kur buvo pelėsio šalinimas, sienų, lubų lyginimas ir perdažymas, san. mazgo išmontavimas, klozeto sumontavimas. Be to, įvairiose kamerose (numeriai nenurodyti) buvo sumontuota 19 šviestuvų. Taigi, pareiškėjas buvo suremontuotoje kameroje Nr. 78.
Nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų gyvenamoje kameroje Nr. 78 skundėsi Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai.
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas nurodė, kad kameroje Nr. 78 tualetas atviras, nebuvo jokių atitvarų, todėl jis buvo matomas prižiūrėtojams iš koridoriaus, o kameroje iš kanalizacijos ir kriauklės sklisdavo nemalonus kvapas.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra veikiantys sanitariniai mazgai, kurie yra atitverti nuo bendros erdvės mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida.
Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus pateiktos pažymos (b. l. 16-17) matyti, kad kameroje Nr. 78, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas OSB užuolaida, kurios aukštis 1,81 m. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą. Tačiau ši aplinkybė neatleidžia atsakovo atstovo (tardymo izoliatoriaus) nuo pareigos užtikrinti, kad naudojantis tualetu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017). Iš atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo, pateiktos pažymos (b. l. 16-17) matyti, kad sanitarinis mazgas iš visų keturių pusių atitvertas, o įėjimas į sanitarinį mazgą atitverta erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl pareiškėjo privatumas, kad ir minimaliai, buvo užtikrinamas. Juo labiau, kaip nurodė atsakovo atstovas, kamera Nr. 78 yra vienvietė ir pareiškėjas kameroje buvo vienas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 78 nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjo teiginį dėl blogo kvapo kameroje.
Dėl pareiškėjo perkėlimo į kitą kamerą
Pareiškėjas nurodė, kad prašė perkelti į kitą kamerą, dėl kameros Nr. 78 avarinės būklės, tačiau jo prašymas buvo atmestas.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2018-10-15 pažymos Nr. 103/05-1812 (b. l. 13) matyti, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1/01-45 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos aprašas, kurio vadovaujantis suimtieji (nuteistieji) yra paskirstomi į kameras. Aprašo 10 punkte yra numatyta, kad „Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymą į gyvenamąsias kameras vykdo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, laikydamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, taip pat vadovaujasi įstaigos direktoriaus patvirtintu suimtųjų (nuteistųjų) atskiro laikymo kamerose planu, atsižvelgdami į suimtojo, nuteistojo prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų bei užtikrindami suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrą minimalų plotą tenkantį gyvenamojoje kameroje (3,6 m²). Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai prieš paskirdami suimtąjį (nuteistąjį) į gyvenamąją kamerą, su juo atlieka tiriamąjį, aiškinamąjį darbą.
Pažymoje nurodyta, kad skirdami suimtuosius (nuteistuosius), tame tarpe ir nuteistąjį Š. A.,į gyvenamąsias kameras, pareigūnai su jais kiekvieną kartą praveda pokalbį, kurio metu bendraujant aiškinasi įvairias aplinkybes ar priežastis, dėl kurių suimtasis (nuteistasis) pareiškia priežastį negalintis būti vienoje ar kitoje kameroje. Patikrinus suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais dėl Kriminalinės žvalgybos skyriaus darbo apskaitos žurnalą laikotarpiu nuo 2018-09-17 iki 2018-09-21 nustatyta, kad 2018-09-19 Š. A. su žodiniu prašymu kreipėsi dėl pokalbio su Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnais. Pokalbis buvo pravestas 2018-09-19. Pokalbio metu nuteistasis reikalavo jį paskirti į jo nurodytą kamerą, nes joje buvo kalinamas iš ankščiau jo pažįstamas asmuo, taip pat nurodė, kad kameroje jis nenori būti kalinamas vienas. Pažymi, kad pareiškėjas pokalbio metu Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui neišsakė jokių nusiskundimų dėl galimai netinkamos gyvenimui kameros Nr. 78 būklės ar kitų blogų jam gyvenimo sąlygų minėtoje kameroje.
Pažymoje akcentavo, kad kiekvienu atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai skirdami suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras, laikosi teisės aktų nustatytų atskiro laikymo reikalavimų, užtikrina kameroje nustatytą minimalų plotą asmeniui, o ne pagal pačių suimtųjų (nuteistųjų) išreikštus pageidavimus būti kalinamiems su jų pačių pokalbių metu nurodytais konkrečiais asmenimis ar konkrečioje kameroje.
Posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pareigūnui išsakė, jog kitoje kameroje sėdi jo pažįstamas, paprašė, kad jį perkeltų į kitą kamerą. Taigi, atsakovo atstovo pareigūnai atsižvelgė į pareiškėjo žodinį prašymą dėl perkėlimo į kitą kamerą, pravedė pokalbį, išsiaiškino priežastis, dėl ko pareiškėjas nori į kitą kamerą (kur buvo jo pažįstamas, o ne blogos sąlygos kameroje) ir priėmė sprendimą jį palikti toje pačioje kameroje Nr. 78, tai atitinka atsakovo atstovo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms bei atitinkama įrašui po atsakovo atstovo pareigūno pravesto pokalbio su pareiškėju (b. l. 14).
Dėl sveikatos sutrikimų
Pareiškėjas nurodė, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje patyrė kančias, emocinius sutrikimus, buvo pažeista jo garbė ir orumas, nebuvo išspręstos jo problemos.
Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 10) nustatyta, jog pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų sveikata neturėjo. Aptariamu laikotarpiu į Sveikatos priežiūros skyrių pareiškėjas kreipėsi vieną kartą dėl galvos skausmo. Įvertinus pareiškėjo asmens sveikatos istorijos nuorašą, negalima konstatuoti, kad dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus, ką nurodė savo skunde, t. y. tokiems pareiškėjo teiginiams konstatuoti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Taip pat pareiškėjas nurodė, kad dėl nepakankamos šviesos jam buvo dirginamos akys, dėl to teko vartoti vaistus. Susipažinus su asmens sveikatos istorija (b. l. 10) nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas į gydytojus dėl regėjimo, akių ligų nesikreipė ir jam dėl to nebuvo paskirtas gydymas.
Iš byloje esančios Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2018 m. spalio 16 d. pažymos Nr. 61/04-2399 (b. l. 15) matyti, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių su skundais ar prašymais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą. Vertinant, kad kameroje Nr. 78 nebuvo kėdės (suoliuko), pastatomos lentynos, nemalonūs kvapai iš sanitarinio mazgo, įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, teismas pažymi, jog kitų higienos normų pažeidimų nenustačius, pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018). Šiuo atveju, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo kitos ir jo skųstos laikymo sąlygos atitiko galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl nurodytas pareiškėjo teisės pažeidimas galėjo sukelti tik nežymių, trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Juo labiau, kad pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo tik penkias dienas.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Š. A. (Š. A.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Š. A. teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 21d. buvo pažeista.
Pareiškėjo Š. A. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.