Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) atstovei Jurgitai Gubanovienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2015-06-26 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766,00 Eur) bauda, bauda nesumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. S. po 2010 m. gruodžio 11 d. turi didesnį negu 500 MGL (18 825 Eur – 65 000 Lt) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. turėjo viso 239 902,89 Eur (828 336,71 Lt) nedeklaruotų, jokiais dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, iš jų 2011 m. – 11 495,01 Eur (39 689,98 Lt), 2012 m. – 52 326,00 Eur (180 672,44 Lt), 2013 m. – 92 760,41 Eur, (320 283,16 Lt) ir 2014 m. – 83 321,11 Eur (287 691,13 Lt) piniginių lėšų, kurių po 2010 m. gruodžio 11 d., jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis.

Be to, H. S. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino aštuonis netikrus dokumentus ir juos panaudojo, pateikdamas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent, H. S. nenustatytoje vietoje ir laiku pagamino, t. y. savo ranka užpildė kompiuteriu paties atspausdintus blankus – skolos raštelius, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie skolinamas pinigines lėšas iš fizinių asmenų:

2011-02-10 iš V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinama suma 40 000 Lt (11 584 Eur),

2011-10-10 iš I. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinama suma 48 000 Lt (13 901 Eur),

2011-11-10 iš K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinama suma 45 000 Lt (13 032 Eur),

2012-01-08 iš D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinama suma 40 000 Lt (11 584 Eur),

2012-01-10 iš M. Z. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinama suma 45 000 Lt (13 032 Eur),

2012-06-10 iš S. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinama suma 48 000 Lt (13 901 Eur),

2013-09-30 iš R. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinama suma 48 000 Lt (13 901 Eur),

2013-12-09 iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pasiskolinama suma 48 000 Lt (13 901 Eur),

bei juose pasirašė savo inicialais ir parašu, taip patvirtindamas minėtuose rašteliuose nurodytus netikrus ir žinomai melagingus duomenis bei, tikslu suklaidinti, minėtus suklastotus skolos raštelius mokestinio patikrinimo metu 2014-06-23 asmeniškai pateikė valstybės įgaliotai institucijai, mokesčių administratoriui – Šiaulių apskrities VMI, kuri minėtus raštelius prijungė prie fizinio asmens H. S. mokestinio patikrinimo medžiagos Nr. FR0773-252, tokiu būdu H. S. pagamino netikrus dokumentus, juose nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie gautas paskolas iš aštuonių fizinių asmenų, bei panaudojo juos, pateikdamas Šiaulių apskrities VMI.

- skolos raštelį, sudarytą tarp H. S. ir R. Š., pagal kurį H. S. 2012-05-15 iš R. Š. pasiskolino 48 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2015-05-15;

- skolos raštelį, sudarytą tarp H. S. ir S. V., pagal kurį H. S. 2012-06-10 iš S. V. pasiskolino 48 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017-06-10;

- skolos raštelį, sudarytą tarp H. S. ir R. K., pagal kurį H. S. 2013-09-30 iš R. K. pasiskolino 48 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-09-30;

- skolos raštelį, sudarytą tarp H. S. ir A. B., pagal kurį H. S. 2013-12-09 iš A. B. pasiskolino 48 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-12-09;

- skolos raštelį, sudarytą tarp H. S. ir R. B., pagal kurį H. S. 2013-10-30 iš R. B. pasiskolino 30 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-10-30;

- skolos raštelį, sudarytą tarp H. S. ir R. B., pagal kurį H. S. 2013-11-15 iš R. B. pasiskolino 30 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-11-15;

- skolos raštelį, sudarytą tarp H. S. ir R. B., pagal kurį H. S. 2013-12-11 iš R. B. pasiskolino 30 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018-12-11 (1 t., b. l. 10-12, 15, 20, 24, 35-38, 44-46, 61-64, 70-75).

Iš Šiaulių apskrities VMI 2014-12-08 patikrinimo akto Nr. FR0680-826 matyti, kad atlikus fizinio asmens H. S. Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) patikrinimą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 bei atlikus tikrinamojo laikotarpio H. S. gautų pajamų ir patirtų išlaidų analizę nustatyta, kad 2010 m. H. S. išlaidos viršijo pajamas 486 284 Lt, 2011 m. – 646 852 Lt, 2012 m. – 817 331 Lt ir 2013 m. – 755 688 Lt. Visa dalis išlaidų susidarė H. S. atlikus įnašus į savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą. Nustatytoms aplinkybėms ištirti buvo inicijuotas mokestinis tyrimas, kurio metu H. S. minėtų piniginių lėšų gavimą pagrindė gautomis 63 paskolomis. Mokesčių administratorius (Šiaulių apskrities VMI) tyrimo metu nustatęs, kad faktiškai paskolos nebuvo suteiktos, o pateiktais rašteliais siekiama įteisinti pajamų šaltinius išvengiant GPM mokėjimo į biudžetą, H. S. viso apskaičiavo 407 143 Lt GPM: 2010 m. – 72 941 Lt GPM; 2011 m. – 97 046 Lt GPM; 2012 m. – 123 095 Lt GPM; 2013 m. – 114 061 Lt GPM (1 t., b. l. 76-114);

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016-01-08 specialisto išvadoje Nr. 5-4/3 „Dėl H. S. ir E. P. ūkinės finansinės veiklos“, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje esančiais 63 skolos rašteliais H. S. 2010 m. – 2013 m. įformino iš viso 2 665 000,00 Lt, t. y. 771 837,35 Eur paskolų gavimą iš 48 fizinių asmenų; skolos rašteliai visi vienos formos, juose pasirašė tik H. S., skolintojų parašų nėra, paskolos beprocentės, paskolų gražinimo terminas po 3-8 metų nuo paskolos suteikimo dienos. Tyrimui H. S. nepateikė 2014 m. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskolintų lėšų gavimo dokumentų, t. y. nenurodė paskolintų lėšų gavimo šaltinio. Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2014-06-13 bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaityta iš H. S. gautų paskolų iš viso už 3 811 890,45 Lt, t. y. 1 103 999,78 Eur. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus: atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, VMI informaciją apie H. S. ir E. P. darbo užmokestį, Statistikos departamento skelbiamas vidutines pinigines vartojimo išlaidas, skolų rašteliais įformintas iš fizinių asmenų H. S. pasiskolintas lėšas, liudytojų apklausos protokolų duomenis bei bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis apie gautas paskolas iš H. S., įvertinus, kad 2013 m. H. S. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskolinta suma negali būti grindžiama H. S. gautomis paskolomis iš I. V. ir R. B. (pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 42¹ str. nuostatas), įvertinus E. P. dokumentais pagrįstas pajamas ir išlaidas apskaičiuotos H. S. 2010 m. - 2014 m gautos pajamos bei patirtos išlaidos ir nustatyta, kad H. S. dokumentais pagrįstos išlaidos viršijo dokumentais pagrįstas pajamas iš viso 828 336,71 Lt, t. y. 239 902,89 Eur: iš jų 2011 m. – 39 689,98 Lt, t. y.11 495,01 eurų, 2012 m. -180 672,44 Lt, t. y. 52 326,36 Eur, 2013 m. – 320 283,16 Lt, t. y. 92 760,41 Eur, 2014 m. – 287 691,13 Lt, t. y. 83 321,11 Eur. H. S. 2015-06-01 įsigijo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ papildomai išleistas iš viso 38 121 vardines 28,96 Eur nominaliosios vertės akcijas, už akcijas atsiskaitė tarpusavio užskaitos būdu, t. y. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ užskaitė H. S. suteiktą paskolą iš viso 1 103 984,16 Eur, t. y. 3 811 836,50 Lt kaip H. S. apmokėjimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už įsigyjamas akcijas. Liudytojų parodymų duomenimis, jeigu H. S. iš fizinių asmenų nepasiskolino 551 000,00 Lt ir fiziniams asmenims grąžino iš viso 255 000,00 Lt, tai H. S. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikta paskolos dalis iš viso 828 336,71 Lt, t. y. 239 902,89 Eur (tiriamuoju laikotarpiu H. S. bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš viso paskolino 3 811 890,45 Lt, t. y. 1 103 999,78 Eur) ir H. S. 2015-06-01 įsigytas turtas, t. y. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijos už 828 336,71 Lt, t. y. 239 902,89 Eur, kai H. S. suteikta paskola užskaitoma kaip H. S. apmokėjimas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už įsigyjamas akcijas, įsigytas lėšomis, kurių gavimas nepagrįstas dokumentais. Šiaulių AVMI 2014-12-08 surašyto H. S. mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2013 m. patikrinimo akto Nr. FR0680-826 duomenimis fiziniai asmenys įvardinti skolos rašteliuose kaip 2010 m.- 2013 m. paskolinę H. S. iš viso 2 665 000,00 Lt, t. y. 771 837,54 Eur neturėjo galimybių paskolinti H. S. skolos rašteliuose nurodytų sumų, skolos rašteliai surašyti ne patvirtinti buvusius faktus, o siekiant pagrįsti H. S. 2010-2013 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintų lėšų kilmę. H. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM308) už 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. Šio tyrimo metu nuo H. S. 2014 m. gautų 287 691,13 Lt, t. y. 83 321,11 Eur dokumentais nepagrįstų pajamų H. S. papildomai apskaičiuojama sumokėti į valstybės biudžetą 43 154,00 Lt, t. y. 12 498,00 Eur gyventojų pajamų mokesčio (9 t., b. l. 189-200; 10 t., b. l. 1-20).

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis H. S. savo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, pripažino iš dalies, nurodė suklastojęs skolos raštelius, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie skolinamas pinigines lėšas iš V. M., I. K., K. B., D. Z., S. V., R. K., tačiau neigė kaltę tai daręs M. Z. P. ir A. B. atžvilgiu. Kaltinamasis nurodė, kad M. Z. P. ir A. B. tikrai skolino pinigus, tačiau negalėjo nurodyti kiek kartų. Liudytojas M. Z. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamajam 2010-10-10 skolino 49 000 Lt, o apklausiamas teisme nurodė, kad dar ir 2012-01-10 skolino 45 000 Lt, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigus kaltinamajam skolino tik vieną kartą. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas tyrėjas R. Mirnyj nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu M. Z. P. klausė apie visas su kaltinamuoju sudarytas sutartis, šis nurodė tik vieną atvejį. Teismas liudytojo M. Z. P. teisiamajame posėdyje duotus parodymus vertina kritiškai, nes jie yra nenuoseklūs, lyginant su kitais bylos duomenimis. Be to, šis liudytojas yra kaltinamojo H. S. sugyventinės E. P. tėvas, todėl tikėtina yra suinteresuotas, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamajam 2010 m. skolino 47 000 Lt, 2013 m. – 48 000 Lt, o apklausiamas teisiamajame posėdyje, jau nurodė, kad dar ir 2013 m. gruodžio mėnesį skolino 48 000 Lt. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė apie trečią paskolą, tačiau liudytoju apklaustas tyrėjas R. Mirnyj nurodė, kad A. B., kaip ir kitų liudytojų, ikiteisminio tyrimo metu klausė apie visas su kaltinamuoju sudarytas sutartis ir pastarasis nurodė tik du atvejus. Teismas turi pagrindą kritiškai vertinti ir liudytojo A. B. parodymus, nes pastarasis yra kaltinamojo draugas, todėl tikėtina davė kaltinamajam naudingus parodymus. Įvertinus tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo H. S. surašytų 2012-01-10 ir 2013-12-09 skolos raštelių turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys, t. y. pateikta informacija laikytina neteisinga, kadangi nurodyti veiksmai nebuvo atlikti – M. Z. P. ir A. B. neskolino pinigų H. S.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 189¹ straipsnio 1 dalyje

Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą (BK 189¹ straipsnis) kyla tam, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. BK 190 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BK 189¹ straipsnyje nurodytos teisėtos pajamos yra iš teisės aktų neuždraustos veiklos gautos pajamos, nesvarbu, ar jos buvo apskaitytos teisės aktų nustatyta tvarka, ar ne.

Lietuvos Konstitucinio Teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT4-N3/2017 17 punkte nurodyta, kad neteisėtas praturtėjimas yra pavojinga nusikalstama veika, be kita ko, dėl to, kad asmuo tyčia arba neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo įgyja ir nuosavybės teise turi didesnės negu 500 MGL vertės turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis; asmens nuosavybės teise turimas turtas atitinka neteisėto praturtėjimo sudėties dalyką, kai asmuo iš teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti; neteisėto praturtėjimo sudėties dalyku gali būti ir pačios pajamos, kurios negalėjo būti gautos iš neuždraustos veiklos, nors už jas joks kitas turtas nuosavybės teise ir nėra įgytas.

Iš BK 189¹ straipsnyje numatytos normos turinio išplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Loginė konstrukcija „turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis“ iš esmės reiškia, kad finansiniai šaltiniai turtui įgyti tiksliai nenustatyti, tačiau, patikrinus visus galimus teisėtus šio turto gavimo būdus, aiškiai matyti, jog turtas negalėjo būti įgytas nė vienu iš jų. Kartu pabrėžtina, kad įrodinėjant ir pagrindžiant šią aplinkybę negali būti pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, todėl savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis, savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti. Tam turi būti vertinami duomenys apie turto įsigijimo aplinkybes, turto savininko ir jo šeimos narių gyvenimo būdą, darbinės veiklos pobūdį ir stažą, turimus verslus, įtrauktas ir galbūt neįtrauktas į apskaitą pajamas, paimtas paskolas, paveldėtą turtą, išlaidas, ryšius su asmenimis, apie kurių neteisėtą veiklą turima duomenų, ir kt. Vertinant kaltinamojo galimybes įgyti turtą teisėtomis pajamomis, atsižvelgtina ne tik į jo paties, bet ir jo šeimos narių pajamas, turtinę padėtį ir galimybes sukaupti turimą turtą per visą darbinę veiklą, o ne vien tik per tam tikrą pasirinktą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2014; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-93/2014; 2014 m. balandžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75/2014; 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-139/2016).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo H. S., liudytojų duotus parodymus, specialisto išvadą, kitus byloje surinktus įrodymus mano, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis H. S. po 2010 m. gruodžio 11 d. turi didesnį negu 500 MGL (18 825 Eur – 65 000 Lt) vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis, t. y. turėjo viso 239 902,89 Eur (828 336,71 Lt) nedeklaruotų, jokiais dokumentais nepatvirtintų piniginių lėšų, iš jų 2011 m. – 11 495,01 Eur (39 689,98 Lt), 2012 m. – 52 326,00 Eur (180 672,44 Lt), 2013 m. – 92 760,41 Eur, (320 283,16 Lt) ir 2014 m. – 83 321,11 Eur (287 691,13 Lt) piniginių lėšų, kurių po 2010 m. gruodžio 11 d., jis negali pagrįsti savo teisėtomis pajamomis.

Kaltinamasis H. S. savo kaltę dėl neteisėto praturtėjimo neigė, teigdamas, kad jo verslą norima sužlugdyti, todėl siekdamas išvengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto, būdamas vienintelis akcininkas, skolinosi pinigus, įnešė juos į įmonės kasą, po to, tuos pinigus bandė pateisinti paskolomis. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą pradėjus nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamasis parodymų dėl jam pareikšto įtarimo (kaltinimo), pinigų šaltinių nedavė. Tik teisme apklausus liudytojus V. M., I. K., K. B., D. Z., S. V., R. K., kurie nurodė, kad sumų, nurodytų skolos rašteliuose H. S. neskolino, tik juose pasirašė, kaltinamasis iškėlė versiją, kad pinigus skolinosi lankydamasis Suomijoje iš Rusijos piliečio M. G., kurio anksčiau neminėjo, nes nenorėjo, kad pastarąjį imtų tikrinti teisėsauga. Nurodė iš M. G. 2010-2013 m. gavęs 8-9 kartus po 8 000-9 000 Eur, įvežė pinigus į Lietuvą jų nedeklaravęs. Jokių šią kaltinamojo gynybinę versiją patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra.

Liudytojai V. D., K. M., V. B., R. Š., J. A. parodė, kad kaltinamasis H. S. paskolintus pinigus (iš viso 255 000 Lt) jiems grąžino. Kaltinamasis H. S. nurodė, kad pinigus skolų V. Š., J. A., K. M., R. Š., V. D., V. B. grąžinimui skolinosi iš dar kitų asmenų, kurių nurodyti negali ir nenori. Iš I. V. ir R. B. taip pat skolinosi pinigus, tačiau nežinojo, kad tas sumas reikia deklaruoti.

Specialisto išvada pateikta atlikus tyrimą pagal H. S. ir E. P. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas deklaracijas, VĮ „Registrų centras“ duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus ir įstatų keitimo dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, ikiteisminio tyrimo byloje Nr.05-06-00009-15 surinktą medžiagą: Šiaulių apskrities VMI atlikto H. S. mokestinio tyrimo Patikrinimų aktą su priedais, E. P. operatyvaus patikrinimo ataskaitą su priedais, skolos raštelių kopijas, patvirtintas Šiaulių apskrities VMI vyr. specialistės V. A. spaudu, H. S. ir E. P. atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus, liudytojų apklausos protokolus. H. S. ir E. P. ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d.

Nustatyta, kad fiziniai asmenys: V. M. pagal 2011-02-10 skolos raštelį, I. K. pagal 2011-10-10 skolos raštelį, K. B. pagal 2011-11-10 skolos raštelį, D. Z. pagal 2012-01-08 skolos raštelį, S. V. pagal 2012-06-10 skolos raštelį, R. K. pagal 2013-09-30 skolos raštelį, M. Z. P. pagal 2012-01-10 skolos raštelį, A. B. pagal 2013-12-09 skolos raštelį H. S. neskolino skolos rašteliuose nurodytų sumų iš viso 362 000 Lt. 2012 m. H. S. grąžino R. Š. 48 000 Lt, 2013 m. grąžino V. Š. 47 000 Lt, 2014 m. grąžino J. A. 49 000 Lt, V. D. grąžino 48 000 Lt, K. M. grąžino 15 000 Lt, V. B. grąžino 48 000 Lt, iš viso 255 000 Lt. Skolos raštelių duomenimis I. V. pagal 2013-06-11 skolos raštelį paskolino H. S. 33 000 Lt, pagal 2013-07-05 skolos raštelį – 33 000 Lt, pagal 2013-07-16 skolos raštelį – 33 000 Lt, iš viso 99 000 Lt, R. B. pagal 2013-10-30 skolos raštelį paskolino H. S. 30 000 Lt, pagal 2013-11-15 skolos raštelį – 30 000 Lt, pagal 2013-12-11 skolos raštelį – 30 000 Lt, iš viso 90 000 Lt. H. S. Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė pranešimo apie 2013 m. sudarytus sandorius, t. y. nedeklaravo per 2013 m. grynais pinigais iš I. V. gautos 99 000 Lt paskolos, iš R. B. gautos 90 000 Lt paskolos. I. V. ir R. B. ikiteisminio tyrimo metu neapklausti, nes I. V. 2010-07-01 Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo išvykimą į užsienį nuo 2010-07-03. Pateiktuose skolos rašteliuose, kuriuose nurodyta, kad H. S. 2013 m. iš R. B. pasiskolino iš viso 90 000 Lt, nurodyta R. B. gyvenamosios vietos adresas Latvijos Respublikoje. Pagal Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112) 42¹ straipsnio 3 dalies nuostatas jeigu gyventojas centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka ir terminais šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos nepateikė, tokiais sandoriais negali būti pagrindžiami jo turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai. Atsižvelgiant į tai, 2013 m. H. S. bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolinta suma negali būti grindžiama H. S. gautomis paskolomis iš I. V. ir R. B., iš viso 189 000 Lt. Kadangi I. V. ir R. B. H. S. nepaskolino iš viso 189 000 Lt, V. M., I. K., K. B., D. Z., S. V., R. K., M. Z. P., A. B. H. S. neskolino skolos rašteliuose nurodytų sumų iš viso 362 000 Lt, tai skolos raštelių turinys, kuriais įforminta, kad H. S. iš minėtų asmenų pasiskolino iš viso 551 000 Lt neatitinka tikrovės, t. y. pagal tokius skolos raštelius negalima nustatyti H. S. 551 000 Lt sumos gavimo šaltinio. Specialisto išvadoje išanalizavus H. S. gautas pajamas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad 2011 m. - 2014 m. H. S. dokumentais pagrįstos išlaidos viršijo dokumentais pagrįstas pajamas iš viso 1 033 031,48 Lt, iš jų: viso 2011 m. - 150 135,96 Lt, 2012 m. - 213 332,05 Lt, 2013 m. - 327 538 Lt, 2014 m. - 342 025,38 Lt. Specialisto išvadoje išanalizavus H. S. sugyventinės E. P. gautas pajamas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad 2011 m. - 2014 m. E. P. dokumentais pagrįstos pajamos viršijo dokumentais pagrįstas išlaidas, 2011 m. - 110 445,98 Lt, 2012 m. - 32 659,61 Lt, 2013 m. - 7 254,93 Lt, 2014 m. - 54 334,25 Lt. Kadangi E. P. ir H. S. veda bendrą ūkį, tai 2011 m. - 2014 m. laikotarpiu H. S. dokumentais pagrįstos išlaidos viršijančios dokumentais pagrįstas pajamas mažinamos E. P. dokumentais pagrįstomis pajamomis viršijančiomis dokumentais pagrįstas išlaidas. Kadangi fiziniai asmenys nepaskolino H. S. iš viso 362 000 Lt, I. V. ir R. B. nepaskolino H. S. iš viso 189 000 Lt, H. S. 2012 m. - 2014 m. fiziniams asmenims grąžino 255 000 Lt, bei įvertinus E. P. dokumentais pagrįstas pajamas ir išlaidas, nustatyta, kad 2011 m. - 2014 m. H. S. dokumentais pagrįstos išlaidos viršijo dokumentais pagrįstas pajamas iš viso 239 902,89 Eur (828 336,71 Lt), iš jų: 2011 m. – 11 495,01 Eur (39 689,98 Lt), 2012 m. – 52 326,00 Eur (180 672,44 Lt), 2013 m. – 92 760,41 Eur, (320 283,16 Lt) ir 2014 m. – 83 321,11 Eur (287 691,13 Lt). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo H. S. kaltė įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai ir pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities VMI pareiškė 12 498 Eur civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 12 498 Eur turtinės žalos (10 t., b. l. 110-111). Bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškovas civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys grindžiamas bylos medžiaga, jį patvirtina bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, todėl jis yra tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo H. S. į valstybės biudžetą priteisiant 12 498 Eur turtinės žalos.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo H. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam H. S., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį: įvykdyti vienas apysunkis nusikaltimas ir vienas nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – H. S. teistas (10 t., b. l. 82-104), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (10 t., b. l. 26-27), dirba (10 t., b. l. 25). Kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios dydis: už apysunkį nusikaltimą (BK 189¹ str. 1 d.) didesnis, nei sankcijos vidurkis, už nesunkų nusikaltimą (BK 300 str. 1 d.) artimas sankcijos vidurkiui, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Arešto bausmė kaltinamajam skirtina todėl, kad jam ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta 100 MGL (3 766 Eur) bauda, kuri turimais bylos duomenimis nesumokėta, todėl vėl skirti baudą H. S. netikslinga. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Paskirta bausmė bendrintina su Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos.

Pagal teismų praktiką pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–84/2012, 2K-329/2011, 2K-511/2010). Tais atvejais, kai nusikalstamu būdu užvaldytas turtas grąžinamas nukentėjusiajam asmeniui arba pareiškiami civiliniai ieškiniai, arba kitokiu būdu susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali būti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytą turtą ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu būdu gavęs iš jo turtinės naudos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2011). Nagrinėjamoje byloje pareikštas civilinis ieškinys, kuris tenkintinas, todėl turto konfiskavimas netaikytinas.

Kaltinamajam H. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo H. S. turtą paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (1 segtuvas „Įstatai ir jų keitimo dokumentai“, 1 segtuvas „Sąskaitos ir banko išrašai“, saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos archyve), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“. Du neužpildyti paskolos raštelių blankai, vienas užpildytas paskolos raštelio originalas, saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos archyve, nuosprendžiui įsiteisėjus prijungtini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

H. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – areštu 55 (penkiasdešimt penkioms) paroms;

pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį – areštu 70 (septyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti H. S. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti H. S. galutinę subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų ir 100 MGL (3 766,00 Eur) baudą.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Bausmės atlikimo pradžia laikyti H. S. sulaikymo dieną.

Kadangi Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta bauda šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės Vaivos Šimkienės kontora), nebenustatyti termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstoliui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą išsiųsti Joniškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nuosprendžiu H. S. paskirtos baudos išieškojimą vykdančiai antstolei Vaivai Šimkienei. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos 100 MGL (3 766,00 Eur) baudos dalį.

Civilinio ieškovo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš H. S. 12 498,00 Eur (dvylika tūkstančių keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žalos atlyginimo valstybės naudai.

H. S. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į H. S. turtą palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“; du neužpildytus paskolos raštelių blankus, vieną užpildytą paskolos raštelio originalą, nuosprendžiui įsiteisėjus, prijungti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Joniškio rajono apylinkės teismą.