Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų nutarimas

2021-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-5-1093/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2021-06-07Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-08-05Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-06-07
Bylos Nr.
A5.-5-1093/2021
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00079-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Monika Benetė (pirm.)
Pažeidėjas
A. S.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Mantas Mikalopas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-5-1093/2021
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00079-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 6.2; 6.6; 21.9.10; 21.14.9
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 7 d.Molėtai
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė,sekretoriaujant Onai Pumputienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S., jo atstovui advokatui Mantui Mikalopui,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 96 straipsnio 2 dalį, 100 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. lapkričio 20 d. surašė A. S. protokolą dėl to, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie darbuotojos V. V. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešdamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – SODRA) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jos numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. 08 val. iki 2020 m. gegužės 22 d. 17 val., leido jai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai siuvykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. atlikti siuvėjos darbines funkcijas, siūti įmonės gaminamą produkciją. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat, A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje, t. y. 2020 metų gegužės mėnesį buvo neteisingai žymimas įmonės darbuotojų faktiškai dirbtas laikas, pvz.: 2020 m. gegužės 15-22 dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje darbuotojoms A. G., V. Ž., D. R., D. S. ir D. P. buvo žymimos prastovos (darbo apskaitos žiniaraštyje žyma PN), tuo tarpu iš įmonės darbuotojų parodymų matyti, kad siuvykla tomis dienomis dirbo. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė DK 120 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat, A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, paskelbus prastovą, ne mažiau nei šešis kartus (nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d.) leido V. K. duoti nurodymus darbuotojoms A. G., V. Ž., D. R., D. S. ir D. P. atvykti į darbą ir atlikti siuvėjų darbines funkcijas (gaminti produkciją), nors joms įmonės direktoriaus įsakymu paskelbtos pilnos prastovos iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė DK 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdyje A. S. savo kaltės nepripažino. Nurodė, kad per prastovas niekas nedirbo, kadangi buvo pratęsta pameistrystės sutartis. Prastovos buvo nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki birželio 7 d. ir tuo metu siuvykla nedirbo. V. K. darbe būdavo dažiau nei jis, todėl jis nelabai ką turi pasakyti. Kiek jam žinoma, V. V. buvo įdarbinta. Prastovos metu niekas nedirbo, nes nebuvo ką siūti. Jis prašė siuvyklos moterų, kad surašytų jam kaip darbdaviui paaiškinimus dėl patikrinimo ramioje aplinkoje - kas ir kaip buvo. Darbą organizavo V. K., moterys kažkiek mokindavosi, būdavo ir į siuvyklą atvažiuodavo mokytojas iš (duomenys neskelbtini), bet ir mokinės į ten važiuodavo. Apie patikrinimą sužinojo iš moterų ir tada gavo kvietimą į Inspekciją.

5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Mantas Mikalopas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia patį faktą. Jam žinoma, kad 2020 metų gegužės mėnesį siuvykla visai nedirbo ir V. V. pasibandymo dirbti faktas negalėjo egzistuoti. Birželio mėnesį ji teiravosi darbo, bet ji nedirbo ir nesimokė. Todėl mokymosi sutartis ir buvo pratęsta, nes siuvykla tuo metu nedirbo. Siuvykla gegužės mėnesį buvo uždaryta dėl paskelbtos prastovos. Galbūt moterims buvo užduodami tendencingi klausimai, galbūt ne viskas yra užfiksuota medžiagoje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nekaltumo prezumpciją paneigti turi Inspekcija, inicijavusi bylą, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Inspekcijai, kuri turėjo pateikti tokius įrodymus, kurie neabejotinai, užtikrintai ir aiškiai pagrįstų, kad A. S. yra kaltas už nelegalaus darbo organizavimą, leidimo darbuotojams dirbti prastovos metu ir netinkamo darbo laiko apskaitos žiniaraščio pildymą. Inspekcija remiasi tik vienu įrodymu byloje – darbuotojų subjektyviais parodymais. Jokių kitų objektyvių veiksmų Inspekcija neatliko. Darbuotojų pirminiai paaiškinimai ir pasisakymai teismo posėdžio metu yra nekonkretūs, skirtingai nurodytos, viena kitai prieštaraujančios aplinkybės, todėl nėra kaip nustatyti nelegalaus darbo faktą vien tik iš darbuotojų paaiškinimų. Jos savo paaiškinimuose naudojo žodį „pletkai“ ir tokie paaiškinimai negali būti vertinami objektyviai, nes jos galėjo tai sakyti dėl įvairių asmeninių priežasčių. Nebuvo kalbos apie konkrečias datas, konkrečius faktus. Kritiškai vertino Inspekcijos darbo pobūdį. Nes ji nematė pažeidimo, jo neužfiksavo, neturėjo jokių objektyvių duomenų ir rėmėsi tik darbuotojų parodymais. Paskutinės liudytojos net nesieja darbo santykiai, tačiau jos liudijimas atitiko su dar dirbančių darbuotojų liudijimus. Į bylą yra pateikta duomenys, kad darbuotojų atžvilgiu buvo tinkamai tvarkomi dokumentai: laiku pervedami atlyginimai, tinkamai organizuota darbo tvarka. Niekas neužfiksavo, kad V. V. dirbo nelegaliai, tai viskas vyko „pletkų“ lygyje, netirtas net atlygintinumo jai momentas. Tai, kad V. K. visą mėnesį buvo ligoninėje, ir parodo, kad negalėjo spausti darbuotojų surašyti paaiškinimus. Inspekcija nepateikė jokių objektyvių pagrindžiančių įrodymų bei duomenų, kurie patvirtintų A. S. kaltę.

6. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad buvo gautas anoniminis pranešimas, todėl nuvažiavo jo tikrinti. 2020 m. birželio 18 d. nelegalių darbuotojų nerado. Pirminiuose 2020 m. birželio 18 d. darbuotojų paaiškinimuose, nebuvo nurodytos konkrečios nelegaliai dirbančių žmonių pavardės. Vėliau moterų prašė patikslinti paaiškinimus ir tada buvo nurodyta V. V. pavardė, kuri pripažino, kad ji bandė ten dirbti, tačiau teigė negavusi atlygio. Darbdavys privalo žymėti faktiškai dirbtą darbuotojų laiką, o šiuo atveju buvo žymėtas faktiškai dirbtas laikas kaip prastovos. Inspekcija remiasi darbuotojų parodymais. Žiniaraščiai buvo gauti iš įmonės (paaiškina prastovų skelbimo ir atšaukimo tvarką). Patikrinimas darytas, kai karantinas buvo pasibaigęs – 2020 m. birželio 7 d. Tyrimo metu nebuvo pateiktas V. K. įgaliojimas, todėl už pažeidimus atsakingas įmonės vadovas. Darbuotojų paaiškinimai surašyti tą pačią dieną ir antroje lapo pusėje yra paaiškinimų tęsinys. Duomenys nustatyti tik iš paaiškinimų. Įstaiga dirbo ir reiškia, kad įstaigoje dirbo darbuotojai. Kitas skundas buvo iš D. A.. Pažeidimo dėl netinkamo atsiskaitymo su darbuotojais nenustatė. Visi Inspekcijos veiksmai, tyrimo eiga nurodyta byloje. Dalis ar visos moterys vis dar dirba įmonėje ir tikėtina, kad jos yra priklausomos nuo darbdavio. Visi patikrinimai yra filmuojami. Atvykus tikrinti, moterys buvo linksmos, bendraujančios. Duomenis surašė pačios moterys, nebuvo jokio streso požymių. Teismų praktikoje yra nustatytos dvi – paslėpto ir akivaizdaus, nelegalaus darbo formos. Paslėpto nelegalaus darbo forma turi tam tikrų latentiškumo požymių, kai patį nelegalaus darbo faktą neigia tiek darbdavys, tiek nelegalų darbą dirbantis asmuo. Liudytojų paaiškinimuose atstovo nurodytas „pletkų“ lygis buvo tik dėl darbo sutarties buvimo, tačiau kad matė V. V. dirbančią nurodytu laikotarpiu, „pletkų“ nebuvo, nes kiekviena jų matė savo akimis. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vieni svarbiausių įrodymų dėl nelegalaus darbo yra pirminiai, tiek nelegalaus darbo darbuotojo, tiek liudytojų prodymai. Todėl liudytojai surašė tik tuos duomenis, kurie buvo jiems žinomi, ką patvirtino teismo posėdyje. Inspekcija atliko išsamiai tyrimą.

7. Liudytoja V. V. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja nuo 2020 m. birželio 15 d. pagal darbo sutartį ir pagal pastovų grafiką – nuo 7:30 val. iki 15:30 val. 2020 metų pabaigoje buvo prastovos dėl karantino. Dėl darbo daugiausiai bendravo su V. K., ji norėjo pabandyti siūti, o jis pasakė – pabandyk. Jis ir instruktavo dėl saugaus elgesio su aparatais prieš sudarant darbo sutartį. Ji jam paaiškino, kad yra dirbusi su siuvimo mašina. Prie jo bandė vieną kartą siūti, vėliau buvo dar kartą atėjusi. Bendradarbės buvo įspėjusios, kad įmonės vadovai pikti ir jai bus sunku dirbti. Buvo atėjusi kalbėti su darbdaviais kelis kartus, nes norėjo šio darbo. Tuomet nieko nedarė, tik žiūrėjo, kaip dirba. Apie mėnesį, iki oficialios darbo pradžios buvo atėjusi į gamybines patalpas, tuo metu siuvo D. S., D. P. ir A. G.. Darbo skelbimą pamatė internete ir kontaktus gavo iš darbo biržos. Palaikė 2020 m. liepos 15 d. duotus paaiškinimus Inspekcijai. Sunku jai pasakyti dėl laiko, gal tai buvo birželio mėnesį. Pati nusprendė pabandyti siūti, jai buvo įdomu, sprendė ar pavyks. Tai truko gal kokių 20 minučių. Pamačiusi inspektorių, jai buvo šokas, jis liepė visoms rašyti paaiškinimus, išskyrus jai ir dar vienai moteriai. Po kelių dienų atėjo iš Utenos skyriaus inspektoriai. Vėliau vėl atėjo inspektorius ir liepė jai rašyti paaiškinimą, tik griežtai. Nediktavo, ką turėtų rašyti. Tuomet ji džiaugėsi, kad dirba ir nieko nenorėjo niekam sakyti ar skųsti. Mano, kad stresas greičiausiai įtakojo jos paaiškinimo turinį, tačiau jo esmė yra teisinga.

8. Liudytoja A. G. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2020 m. liepos 29 d. pagal darbo sutartį. Prieš tai nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. birželio mėnesio dirbo kasdien kaip mokinė. Dirbo kartu su D., D., D. ir V. Pastaroji, jai atrodo, kad buvo įdarbinta prieš karantiną. Karantino metu gal savaitę buvo prastovoj, maždaug balandžio pabaigoje. Darbo birža pranešė, kad yra paskelbta prastova. Darbdavys nepranešė. Skambino į darbo biržą dėl pameistrystės sutarties pasiteirauti ir tada joms pranešė, kad yra prastova. Apie prastovos pabaigą pranešė darbdavys telefoniniu skambučiu. Teko gal kelias dienas padirbti per prastovą, nes nežinojo, kad prastova. Iš kalbų su kolegėmis žinojo, kad yra dirbančių žmonių be darbo sutarčių. Taip pat ir, kad V. V. dirba be sutarties. V. V. buvo prasitarusi, kad jai čia pabandymas, ji gal savaitę vaikščiojo į darbą, kadangi ateidavo kaip ir jos. Kai sužinojo, kad prastova, tai nebedirbo. Paaiškinimuose rašė tiesą. Naują paaiškinimą pastūmėjo parašyti V. K., jis ir tekstą nurodė kokį rašyti.

9. Liudytoja D. P. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvėja pagal darbo sutartį, maždaug nuo 2020 metų liepos mėnesio. Prieš tai buvo namuose - birželio mėnesį, o nuo 2020 m. sausio 20 d. iki maždaug 2021 metų gegužės mėnesio pabaigos, ji dar dirbo siuvykloje kaip mokinė. Jos dirbo pagal pameistrystės sutartį, eidavo kasdien į darbą nuo 8 iki 15 val., nuo pirmadienio iki penktadienio. Dar būdavo skirtas laikas, kai būdavo mokykloje. Prastova buvo kažkur nuo gegužės pabaigos gal iki birželio pradžios, maždaug savaitę. Joms pranešė direktorius apie prastovą (V. K.) skambučiu meistrei. O ji sužinojo iš meistrės D., ji pasakė telefonu. Po prastovos kažkiek dar grįžo dirbti ir netrukus baigėsi mokslai. D. paskambino ir pasakė, kada galima joms grįžti. Per prastovas ji buvo namie su vaiku. Neprisimena, nei kada, nei ką rašė. Dabar geriau atsimena tas aplinkybes. Rašė papildomą paaiškinimą pati. Teigė, kad nori čia ir toliau dirbti. Paaiškinimą rašė pati, nes nori dirbti. Nieko nemelavo tuomet ir dabar sako tiesą. Su V. ir dabar dirba. Ji pradėjo dirbti po prastovų. Iš kalbų kolektyve girdėjo, kad ji dirba be darbo sutarties. Patikino, kad jos tikrai nedirbo per prastovą. Rašydama pirminį paaiškinimą ne taip parašė, mano, gal tai iš jaudulio.

10. Liudytoja D. R. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, komplektuoja gaminius. Nuo 2020 metų sausio 20 d. iki birželio mėnesio vidurio buvo mokinė ir dirbo nuo ryto iki vakaro, penkias dienas per savaitę. Buvo tarpas nuo gegužės pabaigos iki birželio 7 d., kai nedirbo, tada buvo prastova. Apie ją pranešė V. K.. Jis atvažiavo į cechą ir pasakė. Davė pasirašyti už prastovą. Prastova truko gal porą savaičių. Meistrė D. paskambino ir pasakė, kad reikės grįžti į darbą. Per prastovą darbe nebuvo. Gegužę ėjo į darbą. Dabar dirba su V. V.. Ją matė, buvo keletą dienų atėjusi, bandė siūti. Paaiškinime iš dalies teisinga informacija. Teigė, kad pasibardavo su vadovais. Dabar jau viskas gerai. Rašė naują paaiškinimą, nes čia yra (duomenys neskelbtini) ir nėra kur dirbti. Mano, kad gal ant „karštųjų“ prirašė ko reikia, gal ko nereikia. Atmosfera darbe pagerėjusi. Ji neatsimena gerai datų, gali sumaišyti. Dabartiniai parodymai tikri. Ji nežino, kada buvo prastovos, nelabai atsimena, kas buvo prieš metus. Prastovos metu nedirbo.

11. Liudytoja D. S. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistre. Nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. birželio vidurio buvo mokinė, po to išėjo. Vėl pradėjo dirbti rugsėjo mėnesį. Dirbo nuo 8 iki 17 val., penkias dienas per savaitę. Buvo prastova ir nedirbo. Neatsimena datos, gal maždaug gegužės pabaigoje - birželio pradžioje, maždaug dvi savaites. Tada nedirbo, nėjo net į darbą, nes nebuvo darbo. Apie prastovą pranešė vadovas, o ji tada panešė siuvėjoms. V. V. K. tą dieną, kai paskambino jai, buvo namie, nes nebuvo darbo ir pasakė, kad yra prastova. Tada pranešė kitoms siuvėjoms. Raktai nuo siuvyklos buvo pas ją. Siuvykla buvo uždaryta nuo gegužės pabaigos iki birželio pradžios. Paskui paskambino ir pasakė, kad jau reikia į darbą. Už prastovą kažką pasirašinėjo. V. V. pažįsta. Kai buvo ji siuvėja, V. irgi dirbo siuvėja. Atsimena kai rašė paaiškinimus, jaučia, kad pasikeitė parodymai. Buvo visko darbe, dabar gerai. V. V. buvo atėjusi 1-2 dienas ir paskui ji atėjo dirbti prieš jai išeinant. Pirmos dienos buvo prieš prastovą. Ji mokinosi, buvo atėjusi pabandyti. Ji mokino ją siūti. Tuomet, kai rašė paaiškinimus buvo išsigandusios inspektoriaus ir rašė tai, ką klausinėjo.

12. Liudytoja V. Ž. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėsi nuo 2020 m. sausio mėn., o baigė mokytis apie birželio mėnesį. Pradžioje buvo teorinis mokymas (duomenys neskelbtini), o paskui dirbo 8 val. per dieną. Ilgai ji buvo nedarbingume – nuo kovo 15 d.. Toliau į darbą ėjo visada. Po darželio atidarymo buvo prastova, gal 2-3 savaites, tada ji buvo namuose. Prastova buvo gal gegužės pabaigoje - birželio pradžioje. Į darbą tada nėjo. Apie prastovą sužinojo iš bendradarbių, iš D. Darbo birža sudėliodavo jų grafikus. V. V. pažįsta, ji dirbo prieš pat mokslų pabaigą. Ji dirbo kaip ir visos. V. kai atėjo, nuo pirmos dienos ir dirbo. Paaiškinimuose rašė gal tiesą, tuo metu nelabai geri santykiai buvo su vadovais, kolektyvu. Nebuvo garantuota, kad V. dirba ne pagal darbo sutartį. Joms grafiką siuntė darbo birža. Pirminiuose paaiškinimuose parašyta teisybė.

13. Liudytojas V. K. į teismo posėdį neatvyko dėl nedarbingumo. 2021 m. gegužės 17 d. teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu ir yra atsakingas už sutarčių su užsakovais sudarymą bei siuvimo cecho aprūpinimą. 2020 m. kovo 16 d., paskelbus Lietuvoje karantiną, kaip ir kiti baldų gamybos atstovai, susidūrė su užsakymų trūkumu. Pavyko surasti užsakymus iki 2020 m. balandžio 21 d., o nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. birželio 7 d. įmonėje buvo prastovos. Nuo 2020 m. birželio 17 d. įmonėje prasidėjo Inspekcijos patikrinimai. Inspektoriai buvo atvykę keletą kartų, ieškojo nelegaliai dirbančių asmenų, tačiau jų nebuvo. Taip pat buvo prašoma pateikti didelį kiekį dokumentų, darbo sutarčių, darbo grafikų, darbo užmokesčio priskaitymo bei išmokėjimo dokumentų. Nenustačius pateiktuose dokumentuose neatitikimų bei nepasitvirtinus anoniminio skundo teiginiams, Inspekcijos atstovai surengė darbuotojų apklausas, taip pat paliko savo elektroninio pašto nuorodą, prašydami jiems atsiųsti informaciją, turėdami tikslą, kad siuvėjos parašytų kažką, ką vėliau galėtų traktuoti kaip pažeidimus. Tokie veiksmai netiesiogiai veikė siuvėjas, o jų parašyta informacija vertintina kritiškai, pradedant nuo to, kad jis yra savininkas. Pažymėjo, kad anoniminius skundus galėjo iniciuoti ir įmonės konkurentai, nes tuo metu užsakymų mažėjo. Inspekcija galėjo tikslingai siekti paskirti įmonei nuobaudą. Sutiko su visais teiginiais, išdėstytais A. S. atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje

14. ANK 95 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šios bylos kontekste svarbios ir DK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). Taip pat ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. DK 43 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

15. 2020 m. spalio 12 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atlikus tyrimą pagal gautą anoniminį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir D. A. 2020 m. birželio 22 d. skundą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nelegalaus darbo ir darbo teisės pažeidimų, nustatyta, kad skundžiama darbdavė - UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Įmonės direktorius A. S., (duomenys neskelbtini) padalinio vadovas (gamybos vadovas) V. K.. Skunde (duomenys neskelbtini), adresuotame Inspekcijai, D. A. nurodė, kad buvo atsiųsta iš Užimtumo tarnybos įdarbinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors pasakė įmonės vadovams, kad nepageidauja įsidarbinti, bet vis tiek buvo įdarbinta ir prašo įpareigoti darbdavį nutraukti darbo santykius. Anoniminiame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat adresuotame Inspekcijai, nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms, priimtoms į darbą įmonėje kaip mokinėms, nemokami atlyginimai, įmonėje dirba žmonės be darbo sutarčių, taip pat Įmonėje paskelbus prastovą dėl karantino, darbuotojos buvo iškviestos į darbą ir dirbo, gamino produkciją. Pranešėjai prašo imtis priemonių. Buvo nustatyta, kad V. V. realiai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje, t. y. nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., atliko siuvėjos darbines funkcijas (siuvo produkciją). Tarp V. K. ir V. V. buvo susitarimas dėl siuvėjos darbinių funkcijų atlikimo (nepaisant atlygintinumo fakto neigimo). Nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartis buvo pasirašyta tik 2020 m. birželio 12 d., t. y. V. V. jau pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, apie jos įdarbinimą SODRA teritoriniam skyriui pranešta tik 2020 m. birželio 12 d. V. V. nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. atliko tas pačias darbines siuvėjos funkcijas, kurioms atlikti ji vėliau buvo priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akte nurodyta, kad nurodymus dėl šių funkcijų atlikimo duodavo ir kontroliuodavo V. K.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. S. žinojo apie V. V. nelegalų darbą, tačiau jo neuždraudė. Taip pat nurodyta, kad jis nekontroliavo, kad į darbo apskaitos žiniaraštį būtų įrašyti teisingi duomenys apie darbuotojų faktiškai dirbtą laiką ir neužtikrino, kad įmonėje paskelbtos prastovos metu darbuotojai nebūtų kviečiami į darbą ir jiems nebūtų pavesta dirbti prastovos metu. Nustatyta, kad pažeidimas padarytas dėl A. S. neveikimo ir netinkamo įmonės darbo organizavimo (b. l. 4-6).

16. Iš 2020 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus pavedimo matyti, kad inspektoriams A. B. ir K. B. buvo pavesta atlikti tyrimą dėl informacijos, pateiktos anoniminiame pranešime dėl nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Anoniminiame pranešime nurodyta, kad įmonėje dirbančios moterys nuolat patiria psichologinį smurtą, iš jų yra tyčiojamasi, vadinamos necenzūriniais žodžiais. Moterys dirba kaip vergės, negauna atlyginimo arba išmokama nedaug. Yra moterų, kurios dirba ir be darbo sutarčių, o jei suserga, nepraneša SODRA, todėl jos negauna ligos išmokų. Per paskelbtą prastovą siuvėjos buvo kviečiamos dirbti nemokant atlyginimo. Buvo kreiptasi į Utenos skyrių, tačiau V. K. buvo apie tai informuotas, todėl moterims, kurios dirbo be darbo sutarties, paleistos į namus. Taip pat darbuotojoms nebuvo mokami atostoginiai (b. l. 7-8).

17. 2020 m. birželio 18 d. Tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad 10:19 val. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpose dirbo (vykdė siuvėjų darbines funkcijas) N. B., V. V., įdarbintos siuvėjomis pagal neterminuotas darbo sutartis, ir A. G., D. P., D. R., D. S., V. Ž., įdarbintos siuvėjomis-operatorėmis pagal pameistrystės darbo sutartis. Darbuotojos paaiškino, kad dirbo per prastovas, poilsio dienomis ir po darbo valandų. Darbo laiko apskaitos žiniaraščių nematė ir su jais nėra susipažinusios, atsiskaitymo lapelių negauna, atlyginimo nemoka, taip pat matė, kad įmonėje dirbo asmenys be darbo sutarčių. Paimti paaiškinimai (b. l. 9).

18. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos 2020 m. birželio 18 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 12 darbuotojų (b. l. 10).

19. A. G. 2020 m. birželio 18 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino nuo 2020 m. sausio 20 d. pagal pameistrystės darbo sutartį. Įmonės direktorius A. S.. Pameistrystės sutartis galiojo iki 2020 m. gegužės 12 d., bet dėl karantino buvo pratęsta iki liepos 7 d. Darbo grafikas nekintantis, dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8 val. iki 17 val. Viršvalandžius teko dirbti. Nematė jokio tabelio. Atsiskaitymo lapelių negauna. Už viršvalandžius nebuvo sumokėta. Įmonėje buvo paskelbta prastova nuo 2020 m. balandžio 22 d., o kada nutraukta, nežino. Prastovos metu jai teko dirbti šešias dienas nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Nurodė dirbti įmonės vadovas, kuris informavo telefonu. Už darbą prastovos metu nebuvo sumokėta. Darbo užmokestis minimalus, mokamas į rankas. Įmonėje teko matyti dirbančių be darbo sutarčių. Vadovo nurodymu dirbo nelegaliai, siuvo produkciją. Nurodymus davė V. K. (b. l. 11). Analogiškus paaiškinimus apie darbą prastovos metu ir nelegalius darbuotojus pateikė V. Ž., D. R., D. S., D. P. (b. l. 12-17).

20. A. G. 2020 m. liepos 15 d. ir V. Ž. 2020 m. liepos 23 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad matė, jog V. V. dirbo įmonės siuvimo ceche iki darbo sutarties sudarymo kelias dienas nuo balandžio mėn., siuvo produkciją, viskas vyko su V. K. žinia ir leidimu (b. l. 54, 58).

21. Iš V. V. 2020 m. liepos 15 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti birželio 15 dieną nuo 8 val. Darbo sutartį pasirašė su V. K.. Sutarties pasirašymo tikslaus laiko neprisimena. Iki sutarties pasirašymo į įmonę buvo atėjusi pokalbiui dėl darbo. Kadangi 4 metus nėra dirbusi siuvimo įmonėse, pamanė, kad yra praradusi siuvimo įgūdžius, dėl tos priežasties pasiprašė atsakingo asmens leisti pasipraktikuoti siūti. Buvo atėjusi keletą dienų. Tiksliai dienų skaičiaus ir datos negali įvardinti, nes neprisimena. Praktikavosi ant atliekų ir už tai atlygio negavo. Kai suprato, kad gebės dirbti, pasirašė darbo sutartį. Prieš praktiką dėl darbo saugos žodžiu instruktavo V. K.. Instrukcijas praktikavimuisi gavo iš D. Atsakingo asmens nurodymus ji privalėjo vykdyti ir laikytis vidaus nustatytos tvarkos. Šiuo metu dirba pagal nurodytą įmonei darbo grafiką, t. y. nuo pirmadienio iki penktadienio 8:00-17:00. Atlyginimą žadėjo mokėti nuo išdirbio. Dar atlyginimo negavo, nes sutartyje numatytas mokėjimas mėnesio 20-25 dienomis. Atsiskaitymo būdo neaptarė (b. l. 55).

22. Iš Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus 2020 m. birželio 19 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 20 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 29 d. nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 24 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 14 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo teikti nurodymai su prašymu pateikti dokumentus ir paaiškinimus dėl įmonės darbo organizavimo bei darbo aplinkybių (b. l. 18, 60, 61, 76, 77, 80).

23. Iš Kasos išlaidų orderių, darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio Nr. 1, AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina apmokėjimą už darbą (b. l. 30-44).

24. Iš 2020 m. rugpjūčio 4 d. A. S. rašytinio paaiškinimo matyti, kad prastovos metu įmonėje niekas nedirbo, darbuotojų, dirbusių įmonėje iki darbo sutarčių sudarymo, nebuvo, V. V., jo žiniomis, iki darbo sutarties sudarymo nedirbo (b. l. 62).

25. Iš darbo sutarties matyti, kad 2020 m. birželio 12 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. V. buvo pasirašyta neterminuota darbo sutartis (b. l. 74-75).

26. A. G., D. S., D. R., D. P. paaiškinimuose nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelegaliai dirbančių žmonių nematė, per prastovas nedirbo, apie prastovas buvo informuotos įsakymu, o psichologinio smurto darbe nepatyrė. Vadovas dirbti viršvalandžių ir savaitgaliais nedirbo. Pirminius paaiškinimus rašė kaip liepė Inspekcijos atstovai (b. l. 142-145). V. Ž. paaiškinime nurodė, kad ji abejojanti, ką rašė pirminiuose paaiškinimuose, nes nuo 2020 m. balandžio iki gegužės mėn. buvo nedarbingume. Tiksliai neatsimena datų, negali pasakyti, ar dirbo be darbo sutarties V. V. (b. l. 174).

27. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, bendrovės direktorius nuo 2017 m. sausio 26 d. yra A. S. (b. l. 81).

28. Visų pirma, pažymėtina tai, kad nelegalaus darbo bylose itin svarbūs ir reikšmingi yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, nes nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012).

29. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, teigė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. V. V. kaip siuvėja jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai darbo funkcijų neatliko ir atlikti negalėjo, kadangi siuvykla visą 2020 m. gegužės mėnesį nevykdė veiklos, buvo paskelbta prastova. Tačiau A. S. kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina D. S., A. G., V. Ž. ir D. P. pirminiai 2020 m. birželio 18 d. paaiškinimai, A. G. 2020 m. liepos 15 d. paaiškinimas, V. Ž. 2020 m. liepos 23 d. paaiškinimas, 2020 m. liepos 15 d. V. V. paaiškinimas, liudytojų parodymai teisme, kiti bylos duomenys.

30. Teismas pažymi, kad nelegalaus darbo bylose itin svarbūs ir reikšmingi yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, nes nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Iš byloje esančios filmuotos medžiagos (b. l. 91) matyti, kad paaiškinimus darbuotojos rašo pačios, inspektoriaus nespaudžiamos, atsakymai nebuvo diktuojami. Teismui pateiktais D. S., D. R., A. G., V. Ž., D. P. rašytiniais paaiškinimais, kuriais jos keičia savo pirminius paaiškinimus (b. l. 142-145, 174), teismas nesivadovauja, kadangi dauguma šių moterų vis dar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos teisme nurodė, kad nori išsaugoti darbo vietą, paaiškinimus rašė V. K. prašymu.

31. Pirminiuose 2020 m. birželio 18 d. darbuotojų D. S., A. G., V. Ž. ir D. P. paaiškinimuose nurodyta, kad šios moterys matė siuvykloje be darbo sutarties dirbusių asmenų. Vėliau A. G. 2020 m. liepos 15 d. paaiškinime ir V. Ž. 2020 m. liepos 23 d. paaiškinime nurodė tą patį asmenį – V. V.. Tiek A. G., tiek V. Ž. šių savo teiginių teisme nepaneigė, o atvirkščiai – patvirtino savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, kad ten nurodyta tiesa. Be to, A. G., V. Ž. teisme nurodė, kad V. V. dirbo kaip ir kitos siuvėjos – pilną darbo dieną, dirbo tą patį, ką ir jos. Taigi paminėtos siuvėjos ne tik nurodė, kad siuvykloje dirbo žmogus be darbo sutarties, tačiau nurodė ir tą patį asmenį – V. V.. A. G. 2020 m. liepos 15 d. paaiškinime nurodė, kad V. V. siuvykloje dirbo nuo balandžio mėnesio, V. Ž. 2020 m. liepos 23 d. paaiškinime nurodė, kad V. V. dirbo tiek per jos nedarbingumą, tiek ir po jo nuo gegužės 15 d. iki gegužės 22 d., kai siuvėjos buvo iškviestos dirbti (nedarbingumas tęsėsi nuo kovo 16 d. iki gegužės 11 d.), po to ir nuo gegužės 28 d. Kad siuvėjos buvo iškviestos dirbti nuo gegužės 15 d. iki gegužės 22 d. visos nurodė savo 2020 m. birželio 18 d. paaiškinimuose. Darbo sutartis su V. V. pasirašyta 2020 m. birželio 12 d.

32. Nurodyti siuvėjų pirminiai paaiškinimai savo esme sutampa, atitinka vienas kitą, neprieštarauja, darbuotojos nurodo tik vieną ir tą patį asmenį, kuris dirbo be darbo sutarties, nurodo konkrečias datas, teigia, kad dirbo V. K. nurodymu. Taip pat pirminiuose paaiškinimuose vienodai minima ir 2020 m. birželio 11 d., kai V. V. buvo atėjusi į siuvyklą ir pradėjo darbą, tačiau jai paskambino V. K. ir liepė išeiti, nes tuomet turėjo atvažiuoti Inspekcijos atstovai atlikti patikrinimą. Teismo posėdžio metu ir 2020 m. liepos 15 d. paaiškinime V. V. pati patvirtino teisme, kad ji iki darbo sutarties sudarymo kelis kartus buvo siuvykloje ir bandė siūti. Taigi šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, daryti neabejotiną išvadą, kad V. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuvykloje pradėjo dirbti iki pasirašant darbo sutartį su ja ir ji dirbo šioje siuvykloje taip pat ir protokole nurodytu laikotarpiu – nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki gegužės 22 d. Tarp V. K. ir V. V. buvo susitarimas dėl siuvėjos darbinių funkcijų atlikimo, už šį darbą atlyginimo ji negavo. Darbo sutartis buvo pasirašyta tik 2020 m. birželio 12 d., t. y. V. V. jau pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, apie jos įdarbinimą SODRA teritoriniam skyriui pranešta tik 2020 m. birželio 12 d. (b. l. 148). Nustatyta, kad V. V. nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. atliko tas pačias darbines siuvėjos funkcijas, kurioms atlikti ji vėliau buvo priimta į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2017 m. sausio 31 d. yra A. S. (b. l. 81). Byloje duomenų, kad už darbo organizavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsakingas kitas asmuo, byloje nėra.

33. Taigi visi pirmiau išvardinti administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. S. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, DK 42 straipsnio 2 dalį, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Jo kaltė padarius šį administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 100 straipsnio 1 dalyje

34. ANK 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už darbuotojų, išskyrus dirbančius nekintančių darbo dienos (pamainos) trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu, darbo laiko nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktino darbuotojų darbo laiko (viršvalandžių, darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną (jeigu jis nenustatytas pagal grafiką), naktį, dėl papildomo darbo) nežymėjimą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose dirbančių asmenų į darbo laiko apskaitą privalomai įtrauktiną darbo laiką įrašymą į darbo laiko apskaitos žiniaraštį. DK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. DK 120 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbus viršvalandžius, darbo laiką švenčių dieną, darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, darbo laiką naktį, darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

35. 2020 metų balandžio mėnesio darbo, laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad darbuotojoms D. S., D. R., J. R., A. G. nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. pažymėtos prastovos (PN) (b. l. 27).

36. 2020 metų gegužės mėnesio darbo, laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad darbuotojoms D. S., D. R., J. R., A. G. nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 29 d., o V. Ž. ir D. P. nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. pažymėtos prastovos (PN) (b. l. 28).

37. 2020 metų birželio mėnesio darbo, laiko apskaitos žiniaraštyje nurodyta, kad darbuotojoms D. S., D. R., J. R., A. G., V. Ž. ir D. P. nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 5 d. pažymėtos prastovos (PN) (b. l. 29).

38. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo, laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad D. S., D. R., A. G., V. Ž. ir D. P. 2020 m. gegužės 15-22 d. dienomis darbo laiko apskaitos žiniaraštyje buvo žymimos prastovos, tačiau iš šių moterų pirminių paaiškinimų nustatyta, kad siuvykloje tomis dienomis visgi dirbo. 2020 m. birželio 18 d. Tyrimo veiksmų protokolas patvirtina, kad nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos patalpas, darbuotojos N. B., V. V., A. G., D. P., D. R., D. S., V. Ž., paaiškino, kad dirbo per prastovas, poilsio dienomis ir po darbo valandų, o darbo laiko apskaitos žiniaraščių nematė ir su jais nėra susipažinusios. Vadovaujantis DK 120 straipsniu, darbdavys yra atsakingas už darbo laiko apskaitą. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad A. S. savo veiksmais – neužtikrindamas ir nekontroliuodamas, kad į darbo laiko apskaitos žiniaraščius būtų įrašyti teisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų faktiškai dirbtą laiką įmonėje, pažeidė DK 120 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 100 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė padarius šį nusižengimą pilnai įrodyta.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 96 straipsnio 2 dalyje

39. ANK 96 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą. DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

40. 2020 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki pasibaigs Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantino režimo laikotarpis, buvo skelbiama prastova šiems darbuotojams: D. S., J. R., D. R., A. G. (darbuotojai supažindinti pasirašytinai) (b. l. 19).

41. 2020 m. balandžio 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu dėl prastovos paskelbimo papildymo nuo 2020 m. balandžio 27 d. iki pasibaigs Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtas karantino režimo laikotarpis buvo skelbiama prastova N. B. (b. l. 20).

42. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“2020 m. balandžio 22 d. įsakymo priedo matyti, kad A. S. nuo 2020 m. gegužės 2 d. skelbiama pilna prastova, nuo 2020 m. birželio 5 d. – dalinė, D. P. ir V. Ž. nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. birželio 5 d. skelbiama pilna prastova (b. l. 21).

43. Iš 2020 m. birželio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymo matyti, kad darbuotojoms: D. S., J. R., D. R., A. G., D. P. ir V. Ž. prastovą nuo 2020 m. birželio 8 d. nutraukė (b. l. 147).

44. Nors teismo posėdžio metu A. S. savo kaltės dėl ANK 96 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, taip pat ir gamybos vadovas V. K. paaiškinimuose nurodė, kad prastovų metu darbuotojai nedirbo, o atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad Inspekcija nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl to, kad prastovų metu buvo dirbta, tačiau 2020 m. birželio 18 d. Tyrimo veiksmų protokole nurodyta, kad 10:19 val. nuvykus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), darbuotojos N. B., V. V., A. G., D. P., D. R., D. S., V. Ž. paaiškino, kad dirbo per prastovas. A. G., D. P., D. R., D. S. ir V. Ž., pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad dirbo laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., nors ir buvo nustatytos prastovos. Į darbą buvo iškviestos V. K. nurodymu. Teismo posėdžio metu V. V. parodė, kad maždaug prieš mėnesį iki oficialios darbo pradžios (pradžia nuo birželio 15 d.) ji buvo užėjusi į siuvyklą, ten buvo dirbantys žmonės – D. S., D. P., A. G., jos siuvo. Liudytojos A. G., D. P., D. R., D. S., V. Ž. teisme parodė, kad per prastovas nedirbo, jos beveik visos (išskyrus A. G.) nurodė, kad prastovos buvo gegužės gale-birželio pradžioje apie pora savaičių (A. G. parodė, kad prastovos apie savaitę buvo balandžio pabaigoje). Taigi šie liudytojų parodymai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teiginius, kad siuvykla gegužės mėnesį nedirbo. Bylos duomenys patvirtina, kad prastovos įmonėje tęsėsi virš šešių savaičių, tuo tarpu darbuotojos nurodė, kad jos tęsėsi apie pora savaičių (V. Ž. parodė, kad 2-3 savaites). Tokie skirtumai yra žymus ir rodo, kad darbuotojos dirbo ir prastovos metu, tačiau apie paskelbtas prastovas nežinojo, ką iš dalies patvirtina A. G. parodymai teisme, kai ji nurodė, kad apie paskelbtas prastovas darbdavys jai nepranešė, sužinojo pati paskambinusi į Užimtumo tarnybą, dėl to gali būti, kad padirbo kelias dienas per prastovas. A. S. 2021 m. gegužės 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad A. G., V. Ž., D. R., D. S. ir D. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintos pagal trišales pameistrystės mokymo sutartis ir faktą, kad šios darbuotojos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d., t. y. prastovos metu, nedirbo, patvirtina tai, jog darbuotojos, dirbdamos pagal pameistrystės sutartis, negalėjo viršyti šiose sutartyse numatytos darbo laiko trukmės ir į pastarąją trukmę prastovos laikas nepatenka. Pasirašydamos susitarimus dėl darbo sutarčių termino pratęsimo, darbuotojos neva tai patvirtino darbo funkcijų nevykdymą per prastovą. Tačiau iš į bylą pateiktų pameistrystės sutarčių ir prie jų pridėtų susitarimų matyti, kad pakeitimai buvo atlikti ir darbuotojų pasirašyti tik 2020 m. birželio 5 d., nurodant jau tęstinį, nepertraukiamą mokymosi laiką, nors mokymo programos terminas pagal šias sutartis buvo iki 2020 m. gegužės 12 d. Visa tai paneigia A. S. argumentus, kad minimos darbuotojos negalėjo dirbti per prastovas (b. l. 157-171).

45. A. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, yra atsakingas už įmonės veiklą, bendrovės vadovas turi būti rūpestingas bei privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų tinkamai organizuojama pagal teisės aktų reikalavimus. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių matyti, kad A. S. pažeidė DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę, kadangi esant paskelbtai prastovai nuo 2020 m. balandžio 22 d. iki 2020 m. birželio 5 d., jis leido, V. K. nurodymu A. G., D. P., D. R., D. S. ir V. Ž. atvykti į darbą laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 15 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jos dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – gamino produkciją. Darbuotojos dirbo 6 darbo dienas, dėl to laikytina, kad V. K. 6 kartus darbuotojoms nurodė atvykti į darbą.

46. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad A. S. savo veiksmais – leisdamas darbuotojams atlikti darbines funkcijas, kai direktoriaus įsakymu paskelbta prastova, pažeidė DK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, todėl jo veiksmai administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 96 straipsnio 2 dalyje.

Dėl nuobaudos skyrimo

47. ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. ANK 96 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 240 Eur iki 880 Eur. ANK 100 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 150 Eur iki 1 450 Eur.

48. Skiriant A. S. administracinę nuobaudą atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgiama į A. S. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas (LITEKO duomenys), nors yra baustas administracine tvarka už tokį patį nusižengimą, tačiau šiuo atveju pakartotinumo nėra, kadangi inkriminuojamus nusižengimus padarė dar būdamas nebaustu, dirba. Įvertinęs šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, A. S. skirtinos ANK 95 straipsnio 1 dalies, 96 straipsnio 2 dalies ir 100 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini artimi sankcijoje numatytiems vidurkiams.

49. Voką, kuriame yra du kompaktiniais diskai su bylos medžiaga (b. l. 91), paliktinas prie administracinės bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635-637 straipsniais,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 600 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu A. S. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) (duomenys neskelbtini).

Voką, kuriame yra du kompaktiniais diskai su bylos medžiaga, palikti prie administracinės bylos.

Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, ji bus išieškota priverstine tvarka. Taip pat galima pateikti motyvuotą prašymą teismui pakeisti baudą (jos dalį) viešaisiais darbais.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė