Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Ivetos Vaivadienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37829-23 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas: 2021 m. balandžio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė priverstinis ambulatorinis gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. vasario 21 d. nutartimi pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 22.10 val., būdamas visiškai blaivus, bute, adresu (duomenys neskelbtini), užėjo pas mamą į miegamąjį kambarį, kur paprašė jos duoti jam 300 eurų, kuriuos buvo davęs pasaugoti. Mama jam pasakė, kad pinigų jam neduos ir dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Mama minėto konflikto metu vieną kartą delnu sudavė jam per veidą, bet jam neskaudėjo, nes ji sudavė lengvai, jokių žymių neliko. Dėl to jis mamai paėmė už rankos, galimai kartu ir už bevardžio piršto, bet nesuko. Tai padarė, kad sustabdytų mamos veiksmus. Tada atbėgo tėvas, kuris jam pasakė eiti iš namų. Jis taip ir padarė. Dėl minėto įvykio mamos atsiprašė, ir mano, kad jie abu pasikarščiavo. Mama jam atleido ir jis jai atleido. Jis mamai skausmo sukelti nenorėjo, bet galimai sukėlė. Jis nuoširdžiai dėl įvykusio įvykio gailisi, todėl pažada daugiau niekada taip nedaryti. Kol baigsis ikiteisminis tyrimas gali gyventi, adresu (duomenys neskelbtini). Prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, skirti jam įpareigojimus. Dirba dienomis nuo 08.00 val. ryto iki 17.00 val. vakaro.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji L. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 22.10 val., sūnus A. G. grįžo namo ir pradėjo iš jos reikalauti pinigų, t. y. 300 eurų. Ji tuo metu miegojo savo miegamajame. Ji sūnui pasakė, kad nežino, kur yra jo 300 eurų suma. Tada jis, jai gulint lovoje, griebė už jos rankos ir laužė pirštus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį ji vertina 4 balais 10 balų sistemoje. Ji nepamena, kuria ranka jis jai stvėrė už rankos. Tada ji pradėjo verkti. Jos verksmą išgirdo vyras J. G., kuris atbėgo ginti ją nuo sūnaus. Sūnus vyrui priešinosi. Vyras jam pasakė, kad skambins policijai. Sūnus iš jo norėjo paimti telefoną, kad jis neskambintų policijai, tada prasidėjo grumtynės tarp jų, nes vyras bandė sūnų atitraukti nuo jos. Tuomet koridoriuje sūnus viena ranka stipriai sugriebė jai už veido, taip sukeldamas fizinį skausmą, kurį ji vertino 3 balais. Atitraukęs sūnų vyras bandė skambinti policijai, tačiau virtuvėje vėl įvyko žodinis konfliktas, tačiau vyras spėjo paskambinti policijai. Sūnus išsigandęs, kad atvažiuos policija, pabėgo į lauką.

Apklausta papildomai nukentėjusioji L. G. parodė, kad, kai jos sūnus A. G. pradėjo reikalauti pinigų, t. y. 300 eurų, kuriuos buvo davęs jai pasaugoti, ji nenorėjo jam jų atiduoti ir pasakė, kad pinigų neduos. Tada sūnus, kuris buvo blaivus, supykęs, jai, gulinčiai lovoje, dešine ranka sugriebė už dešinės rankos bevardžio piršto ir jį pasuko. Ji pajuto skausmą ir pradėjo rėkti, tuomet sūnus paleido pirštą. Kaip sakė pirmoje apklausoje, 10 balų sistemoje skaudėjo 4 balais, bet skausmas buvo jaučiamas labai trumpai, vos kelias sekundes. Skausmas buvo mažareikšmis. Tada atbėgo vyras J. G., kuris išstūmė sūnų į koridorių, o ji jiems iš paskos nuėjo rėkdama ant sūnaus, ką jis daro. Sūnus koridoriuje sugriebė jai dešinės rankos delnu už veido, tarsi pridengdamas jai lūpas, nes ji ant jo rėkė. Pirmoje apklausoje sakė, kad jai skaudėjo ir šį skausmą vertino 3 balais, bet iš tiesų jai neskaudėjo. Dėl minėto įvykio žymių neliko. Pas teismo medikus nustatyti kūno sužalojimų nevyks. Civilinio ieškinio sūnui neteiks, nes jai žala nepadaryta. Ji mano, kad skausmas ir įvykis buvo mažareikšmis dėl to prašo ikiteisminį nutraukti.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37829-23 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas gavus L. G. pareiškimą, dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 22.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) tarp jos ir jos sūnaus A. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. G. ranka griebė jai už dešinės rankos pirštų, juos laužė, vėliau nenustatyta ranka griebė jai už veido, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad bute yra asmeniniai daiktai, baldai, buities reikmenys. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Įvykio vietos apžiūros metu jokių tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų aptikta ir paimta nebuvo.

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota ,,BODY“ kameros 2023 m. rugsėjo 30 d. vaizdo įrašo, pavadinimu „PSS-20230930-224524UTC+0300“, kurio trukmė 8 min 36 s, apžiūra. Jame nurodyta, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąja ir jos vyru. Moteris vyrui pritariant pasakoja įvykio aplinkybes. Ji nurodo, kad 25 m. amžiaus sūnus, dirbantis, gyvenantis kitu adresu ir kartais nakvojantis jos namuose, vartoja narkotikus, 9 mėn. lošia kazino. Aiškina, kad sūnus įsiskolinęs bankui, darbovietei už kurą, todėl įvykio metu reikalavo jam grąžinti 300 eurų sumą, siekdamas ,,atsilošti“, t. y. tokiu būdu įgyti daugiau piniginių lėšų. Jai neatidavus pinigų, sūnus jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ,- tiesiog už rankų už veido nu viskas kraujuota va man čia už piršto“. Tuo metu ji jautė skausmą. Pareigūnai jai paaiškino, kad jos sūnaus atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi A. G. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-70/2024 nurodyta:

1. 2023 m. rugsėjo 30 d. A. G. konstatuojami psichikos sutrikimai yra psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, patologinis potraukis azartiniams lošimams ir paranoidinė šizofrenija, medikamentinė remisija, dėl savo psichikos būklės jis 2023 m. rugsėjo 30 d. galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

2. Šiuo metu A. G. konstatuojami psichikos sutrikimai yra psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, žalingas vartojimas, patologinis potraukis azartiniams lošimams ir paranoidinė šizofrenija, medikamentinė remisija, dėl savo psichikos būklės jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.

3. Nėra duomenų, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. inkriminuojamos veikos padarymo metu A. G. būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

4. A. G. dėl savo psichikos būklės šiuo metu gali duoti adekvačius parodymus ir dalyvauti teismo posėdyje.

5. A. G. netikslinga taikyti priverčiamuosius medicinos priemones (nenustatyti nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo kriterijai).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, teismo medicinos specialisto išvada ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis A. G. smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – mamai L. G. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis. A. G. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. G. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje laikotarpiais: 2018 m. lapkričio 26 d. – 2018 m. gruodžio 28 d., kai jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 30 d. – 2023 m. liepos 29 d., kai pakartotinės hospitalizacijos metu jam diagnozuota (duomenys neskelbtini); 2023 m. lapkričio 9 d. – 2023 m. lapkričio 14 d., kai jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tačiau, vadovaujantis Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-70/2024, nurodytomis išvadomis, spręstina, kad kaltinamasis 2023 m. rugsėjo 30 d. nusikalstamą veiką padarė būdamas pakaltinamas, taip pat ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl gali būti teisiamas dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant nežymiai didesnį nei minimalus bausmės dydį, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

A. G. kartu su bausme skirtinas įpareigojimas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.