- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- e2-790-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02332-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- UAB „PDS Projektai“
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „PDS Projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. ir 2015 m. gruodžio 17 d. nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. eB2-1024-866/2016, pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „PDS Projektai“, trečiasis asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei UAB „PDS Projektai“ iškėlimo, nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, VSDFV yra skolinga 8 144,91 Eur. VMI prie FM sutiko su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodė, kad atsakovė biudžetui skolinga 24 937,12 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovė per teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi VSDFV prašymą tenkino, UAB „PDS Projektai“ iškėlė bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 p.), įmonės administratoriumi paskyrė A. S., nurodė, kad ši nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Vilniaus apygardos teismą. Teismas, vertindamas atsakovės mokumą, nustatė, kad pagal atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2014 metus matyti, kad įmonės turtas sudaro 191 017,72 Eur (659 546 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 139 699,08 Eur (482 353 Lt), taigi įmonės įsiskolinimas viršija pusę į įmonės balansą įrašytos turto vertės. Pagal 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad įmonė veikia nuostolingai, nuostoliai sudaro 1 114,17 Eur (3 847 Lt) sumą. Didžiąją dalį atsakovės turto sudaro trumpalaikis turtas – 190 343,2 Eur (657 217 Lt). Įsiskolinimas VSDFV sudaro 8 144,91 Eur, įsiskolinimas vis didėja, o valstybės (savivaldybės) biudžetui – 24 937,12 Eur. Teismas nustatė, kad įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra, o VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė turi vieną transporto priemonę, kuri yra areštuota. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nuosavybės teise valdytų kokį nors kitą materialų turtą, vykdytų veiklą, gautų pajamas.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovės UAB „PDS Projektai“ prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo netenkino. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2016 m. sausio 13 d. gautas atsakovės prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos eismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties paduoti, motyvuojant tuo, kad apie bankroto bylos iškėlimą atsakovė sužinojo tik 2016 m. sausio 8 d., jokių pranešimų iš teismo, ieškovės ar paskirtojo bankroto administratoriaus apie bankroto bylos iškėlimą, nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą nėra gavusi, todėl neturėjo galimybės pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovės prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, pažymėjo, kad nutartis, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2015 m. gruodžio 28 d. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami jos nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į CPK 121 str. teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad jai nebuvo žinoma apie bylos iškėlimą, o atsakovės nurodomos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui pateikti. Be to, atsakovė, prašydama atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti, nesilaikė CPK 78 str. 3 d. reikalavimų, t. y. kartu su prašymu nepateikė atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
Atskirajame skunde apeliantė teismo prašo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria UAB „PDS Projektai“ iškelta bankroto byla. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Apie iškeltą bankroto bylą atsakovė sužinojo tik 2016 m. sausio 8 d., jokių pranešimų iš teismo, ieškovės ar paskirtojo bankroto administratoriaus apie bankroto bylos iškėlimą, nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą atsakovė nėra gavusi, todėl neturėjo galimybės pateikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties. CPK 117 str. imperatyviai nurodo procesinių dokumentų įteikimo būdus, iš kurių nė vienu nebuvo pasinaudota siekiant tinkamai informuoti atsakovę apie teismo proceso eigą ir priimtą sprendimą. Šios aplinkybės laikytinos svarbia priežastimi pripažinti, kad atsakovė neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą terminą įgyvendinti savo procesinės teisės ir pateikti atskirąjį skundą. Teismas netinkamai įvertino įmonės mokumą, nes neturėjo aktualių finansinių dokumentų ir vadovavosi tik prielaidomis, taip iš rinkos pašalindamas mokų juridinį asmenį. Tai, kad atsakovė yra moki, pagrindžia kartu su atskiruoju skundu pridedami įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis atitinkamai UAB „PDS Projektai“ iškelta bankroto byla ir atsisakyta atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui dėl nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, paduoti teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1,2 d., 338 str.).
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutarties
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi atsakovės UAB „PDS Projektai“ prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo netenkino, nurodydamas, kad pirma, atsakovės nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, antra, kartu su prašymu atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti, nepateikė paties procesinio dokumento, taip pažeisdama CPK 78 straipsnio 3 dalį.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, kad jai teismo procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, apie iškeltą bankroto bylą sužinojo 2016-01-08, nutarties iškelti bankroto bylą nėra gavusi iki šios dienos. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad neturėjo galimybės pasinaudoti įstatymų nustatyta galimybe ir teise teikti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla. Apeliantės nuomone, teismas nepasinaudojo nė vienu iš CPK 117 str. įtvirtintų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Taip pat kartu atskirajame skunde pateikė argumentus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, nurodė, kad teismas netinkamai įvertino įmonės mokumą, pridėjo atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2014-01-31 iki 2014-12-31 ir 2015 m. gruodžio 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 str. 13 d.). Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Taigi praleidus įstatymo nustatytą 10 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, palikta spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – nesvarbiomis. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-284/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.
Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, jog apeliantė neginčija fakto, kad terminas, atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties paduoti, praleistas, o termino atnaujinimą grindžia aplinkybe, jog jai nebuvo įteikta minėta teismo nutartis.
CPK 122 str. 2 d. įtvirtinta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 str. 4 d.). Pagal CPK 121 str. 1 d. dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas tiek 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria atsakovei nustatytas terminas atsiliepimui į pareiškėjo prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti, tiek 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria atsakovei iškelta bankroto byla siuntė atsakovės Juridinių asmenų registre nurodytu veiklos adresu – (duomenys neskelbtini), kito veiklos adreso atsakovė nebuvo nurodžiusi (išviešinusi) (b. l. 9-11; 21-23; 27). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė teismui 2016-01-13 teikdama prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, taip pat atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. ir 2016 m. sausio 18 d. nutarčių, nurodė tą patį įmonės adresą – (duomenys neskelbtini). Be to, ir pačios atsakovės pridėto išrašo iš Juridinių asmenų registro kopijoje, atsispindi tas pats atsakovės veiklos adresas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantė, tinkamai taikė procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančias teisės normas, o apeliantė netinkamai įgyvendindama pareigą pranešti apie buveinės pasikeitimą (jei toks įvyko), ir / arba neatsiimdama jai adresuojamos korespondencijos, siunčiamos įmonės veiklos adresu, turi prisiimti su tuo susijusias pasekmes. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, terminai atskirajam skundui paduoti, susiję su proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimu (CPK 7 str.), todėl jų turi būti laikomasi, o procesinių terminų atnaujinimas siejamas tik su svarbių aplinkybių egzistavimu. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad termino atskirajam skundui praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, juolab, kad apeliantė nepaneigė bylos duomenų, jog jai buvo siunčiami teismo dokumentai atitinkamu adresu bei nepaaiškino, dėl kokių priežasčių siuntos nurodytu adresu nebuvo priimamos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto procese taikomas specifinis teisinis reguliavimas, tokio pobūdžio bylose vyrauja viešasis interesas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, bankroto administratorius pradeda vykdyti bankroto procedūras. Todėl bet kokie šalių bandymai piktnaudžiauti procesu teismo turėtų būti vertinami itin atidžiai. Tuo atveju, jei įmonė turi galimybę atsiskaityti ir atsiskaitys su visais kreditoriais, bankroto byla gali būti nutraukta (ĮBĮ 27 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu (CPK 185 str.), pirmosios instancijos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartis, kuria atsakovės prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo, netenkintas, priimta atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties
Atsakovė atskirajame skunde ne tik prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesinį terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau taip pat ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria atsakovei iškelta bankroto byla nemokumo pagrindu.
Apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties nutrauktinas
CPK 301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys), t. y. apeliacija galima, kai yra priimtas apeliacijos objektu pagal įstatymą galintis būti teismo procesinis sprendimas ar nutartis. CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą 10 dienų terminą atskirajam skundui dėl nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, paduoti, apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, nutrauktinas CPK 315 str. 2 d. 1 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartį, kuria netenkintas apeliantės prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB „PDS Projektai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties, nutraukti.